Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iniciatyvos

---

Visą praeitą ir šią savaitę į Vištyčio gyvenimą įsiliejo marga tarptautinė bendruomenė. Penkiolika savanorių atvyko į miestelį iš skirtingų šalių, kad nuvalytų, perskaitytų ir sukataloguotų užrašus ant Vištyčio žydų kapinių antkapių.

Namo – su džiugiomis žiniomis

Į stovyklą tykiame pasienio miestelyje atvyko žmonės iš Izraelio, Lenkijos, Baltarusijos, Kanados, Vokietijos ir, aišku, Lietuvos. Iš mūsų krašto šioje stovykloje dalyvauja klausutiškis Gustas Vaškelis. Kartu su juo triūsia Vilkaviškio rajono garbės pilietis Ralfas Selindžeris iš Izraelio.

Dalyvių amžius labai įvairus. Įdomu tai, kad 72 metų Ralfas yra vyriausias, o devyniolikmetis Gustas – jauniausias šios ekspedicijos dalyvis. Prie stovyklos dalyvių prisijungė ir iš Kanados atvykusi Vištyčio žydų palikuonė Karen Šiler, kuri šiame krašte lankosi ne pirmus metus ir yra surinkusi visą savo giminės Vištytyje istoriją, o ja pasidalijo ir su mumis. Moteris stovykloje darbavosi iki praeito savaitgalio, vėliau išvyko namo į Kanadą. K. Šiler pas savo namiškius išskrido su džiugiomis žiniomis, atradusi net keleto Vištytyje palaidotų giminaičių kapus.

Vištytis – ne pirmas

Kaip pasakojo stovykloje dalyvaujanti Sandra Petrukonytė – VšĮ Litvakų kapinių katalogo „Maceva“ projektų koordinatorė, jų tikslas yra sutvarkyti, skaitmenizuoti ir dokumentuoti senąsias Vištyčio žydų kapines.

Viešoji įstaiga, veikianti nuo 2011 m., kuria virtualią žydų kapinių duomenų bazę, kurioje skelbiama visa surinkta informacija. Prie šios bazės gali prisijungti kiekvienas adresu litvak-cemetery.info.

Žodis „maceva“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia paminklinį antkapį.

Tokias vasaros stovyklas ši organizacija Lietuvoje rengia jau 5 metus iš eilės.

Projekto „Maceva“ tikslas yra išsaugoti ateinančioms kartoms ir Lietuvai litvakų bendruomenės buvimo ženklus – senąsias žydų kapines, kurių mūsų šalyje išlikę apie 200.

Tokios vasaros stovyklos jau vyko Valkininkuose, Švenčionyse, Kaune ir Seirijuose.

Prarandame savo paveldą

Šiuo metu Lietuvoje jau sutvarkyta ir dokumentuota per 50 išlikusių žydų kapinių. Dalį jų organizacijos savanoriams teko gelbėti ir iš labai apleistų vietų.

Rasti žydų antkapiai nufotografuojami, užrašai išverčiami iš hebrajų kalbos ir dedami į duomenų bazę internete. Taip virtualiai atkurta jau kelios dešimtys kapinių.

Pasak. S. Petrukonytės, idėja įamžinti Lietuvoje esančias žydų kapines kilo organizacijos įkūrėjams matant, kokia sunki šių amžinojo poilsio vietų situacija mūsų šalyje. Žydų bendruomenė Lietuvoje vienija apie 5 tūkst. narių, bet ši tauta jau sensta ir nebeturi jėgų išsaugoti savo paveldo. Taip žydų kapinės nuo laiko ir oro sąlygų nyksta ir, jei toliau nieko nedarysime, visai prarasime tautos atmintį.

Išperka tautos kaltę

Vištytyje „Maceva“ darbuojasi kartu su partnere iš Vokietijos – organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“ (pažodžiui tai reikštų „Veiksmų taikos atstatymui tarnyba“). Jos atstovas Sebastianas Heningas pasakojo, kad Vokietijoje veikiančios organizacijos nariai jau daugiau nei 50 metų dirba taikos ir susitaikymo labui, įgyvendindami įvairias programas. Ši tarnyba veikia nuo 1962 m., o mintis įsteigti tokią organizaciją kilo evangelikų bažnyčiai po karo, pripažinus Vokietijos kaltę dėl nacių nusikaltimų. Pasak Sebastiano, taip norima išpirkti savo tautos kaltę. Tad visai nekeista, kad šiose kapinėse ir žydai, ir vokiečiai dirba suglaudę pečius ir padėdami vieni kitiems. Visi susirinkusieji į stovyklą sako nepripažįstantys rasizmo, diskriminacijos ir socialinės nelygybės.

„Action Reconciliation Service for Peace“ kiekvienais metais organizuoja vasaros stovyklas įvairiose Europos šalyse: Austrijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, taip pat Izraelyje ir kitur. Į projektą nuo 2015 m. įsitraukė ir Lietuva.

Susipažįsta ne tik su kapinėmis

Kaip sakė S. Heningas, norint dalyvauti stovykloje nereikia būti istoriku, mokslininku, tyrėju ar evangeliku. Tam užtenka nuoširdaus noro daryti gerus darbus ir pažinti kitą kraštą. Visi užsiregistravę savanoriai už savo pragyvenimą ir maistą moka patys. Šios stovyklos dalyviai apsigyveno Žvejų gatvėje esančioje kaimo turizmo sodyboje. Gustas ir Ralfas gyvena viename kambaryje su dar trimis dalyviais. Kaip sakė G. Vaškelis, jį dalyvauti šioje stovykloje paskatino ne tik artima draugystė su R. Selindžeriu, bet ir noras prisidėti „išperkant“ lietuvių kaltes žydų tautai, nes mūsiškiai toli gražu ne tik slėpė juos nuo nacių...

Per dvi stovyklos savaites daug dėmesio skiriama ne tik kapinių tvarkymui ir dokumentavimui. Savanoriai stengiasi plačiau susipažinti su Lietuvos žydų, o kartu – ir su miestelio istorija bei žmonėmis. Mokomasi hebrajų kalbos, savaitgalį lankytasi Vilniuje, susitikta su Lietuvos žydų bendruomene. Tiesa, R. Selindžeris kartu su atvykusiu iš Berlyno savanoriu Michaeliu Leizerovičiumi savaitgalį patraukė į Karaliaučių apžiūrėti ten gyvenusių žydų kapinių. Izraelio piliečiams įvažiuojant į Rusiją vizų nereikia, o M. Leizerovičius – tikras Rytų Prūsijoje gyvenusių žydų istorijos ekspertas.

Prisideda ir vietiniai

Visi projekto dalyviai vieningai sutarė, jog tokia stovykla yra puikus būdas skirtingoms organizacijoms ir vietiniams aktyvistams susirinkti drauge ir dar kartą permąstyti turimą, tačiau kiek užmirštą Lietuvos žydų paveldą. Nors stovyklą organizuoja minėtos organizacijos, prie jos sėkmės daug prisideda ir vietiniai. Štai Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita prieš atvažiuojant stovyklautojams pasirūpino, kad kapinėse būtų nupjauta žolė, aprūpino dalyvius reikalingais įrankiais. Savaitgalį jo siųsti darbininkai nugenėjo paminklus užgožusius alyvų krūmus. Savanorius maloniai priėmė Vištyčio regioninio parko lankytojų centras, kur jie galėjo gauti multimedijos aparatūrą ir pristatyti savo veiklą.

Iki šios savaitės pradžios tarptautinė komanda surado ir sukatalogavo per 300 antkapių. Manoma, kad tai tik maždaug pusė visų paminklinių akmenų.

Kaip sakė vietiniai gyventojai, atvykėliai labai paįvairino Vištyčio gyvenimą ir... išpirko visas skutimosi putas parduotuvėje. Jau esame ne kartą rašę, jog jas panaudojus neįskaitomi antkapių užrašai virsta įskaitomais.

Iš įvairių kraštų susirinkę savanoriai tvirtina, kad gyvieji nusipelno tiek pagarbos, kiek jos rodo ne tik vienas kitam, bet ir mirusiesiems. Atmintis negali būti bevardė.

Galerija: Vištytyje

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---