|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Anot analitiko Gintauto Jakšto, galvojant apie ateitį darbo rinkoje būtini struktūriniai pokyčiai ir švietimo sistemos subalansavimas.
Tokią prognozę pateikęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikas Gintautas Jakštas pastebi, kad visuomenei senstant struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesubalansuota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo. Atlikta analizė atskleidžia ne darbuotojų trūkumą, bet kur kas kompleksiškesnį poreikį, susidedanti iš dviejų dedamųjų: pakeičiamumo ir ekonominių sektorių plėtros. Statistika rodo, kad 55–60 m. amžiaus gyventojų grupė yra gausiausia. Ji dar vadinama „kūdikių bumo“ karta. Tiems gyventojams pasitraukus į pensiją, bus juntamas didelis neigiamas poveikis visai darbo rinkai. Senjorus potencialiai turinčioje pakeisti kartoje (dabartinių dešimtmečių–penkiolikmečių) esama apie 40 proc. mažiau asmenų. O atsižvelgiant dar ir į tai, jog dalis jų neliks Lietuvoje, tikėtina susidurti su situacija, kai du į pensiją išėjusius „kūdikių bumo“ kartos žmones turės pakeisti vienas vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovas. Šis atotrūkis išryškės po 5–7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58 metų asmenys, kurių yra per 45 tūkst. Vadinasi, kasmet tikėtinas apie 15–20 tūkst. darbuotojų praradimas. Didžiausias jų trūkumas bus jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose. Nors dalis darbuotojų per keletą metų į darbo rinką galės įsilieti tiesiai iš švietimo institucijų, tačiau didelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dėl nepakankamos studijų kokybės, darbo rinkos neatitinkančio pasiskirstymo studijų programose bei kitų problemų galės užimti tik žemos kvalifikacijos darbo vietas“, – sakė MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas. Analitiko nuomone, darbuotojų trūkumo problema galėtų būti sprendžiama investuojant į profesinį orientavimą ir ugdymą karjerai bei valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, prieš tai atsižvelgus į ūkio raidos prognozes ir tendencijas. MOSTA konstatuoja, kad spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir pagrindinių ekonominių rodiklių atkūrimas į prieškrizinį lygį kol kas nepadėjo iki galo suvaldyti prastėjančios demografinės situacijos. Per praėjusį dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 400 tūkst., o vidutinis šalyje gyvenančių žmonių amžius pailgėjo 4 metais. 2018 m. dirbantys pensinio amžiaus gyventojai sudarė 6 proc. šalies samdomų darbuotojų. Nors daugiausiai jų dirbo kiemsargiais, namų valytojais ir pagalbininkais, tačiau didelė dalis dirbančiųjų buvo gydytojai specialistai ir bendrosios praktikos gydytojai. Pastebima, kad pensinį amžių pasiekusių darbuotojų situacija toli gražu nėra vienoda. „Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pensinio amžiaus darbuotojų grupė nėra homogeniška, skirtingose vyresnių asmenų amžiaus grupėse populiariausios profesijos skiriasi. Sulig vyresniu amžiumi aukštos kvalifikacijos darbuotojų dalis buvo didesnė, o žemos kvalifikacijos darbuose dirbančių vyresnio amžiaus žmonių dalis traukėsi“, – kalbėjo G. Jakštas. Pasak jo, viena darbo vyresniame amžiuje priežasčių yra ta, kad gyventojų sveikas darbingas amžius ilgėja ir dirbdami senjorai jaučiasi geriau save realizuojantys. Be to, vis didesnė dalis gyventojų dirba aukštos kvalifikacijos darbus, kuriuose lieka ir sulaukę solidaus amžiaus. „Viena iš tęsiamo darbo priežasčių yra nepakankamos pensijos, neleidžiančios išlaikyti įprasto pragyvenimo lygio. Tarkime, Nyderlanduose, Turkijoje ir Kroatijoje gyventojai gauna aukštesnes pajamas, nei buvo jų atlyginimas. Lietuvoje išėjus į pensiją pajamos sumažėja maždaug trečdaliu. Natūralu, jog esant pakankamai gerai sveikatai, turint galimybę dirbti mėgstamą darbą siekiama bent dalinai išlikti darbo rinkoje“, – konstatavo G. Jakštas. Tyrimo duomenys nesuteikia galimybių vienareikšmiškai įvertinti, ar pensinio amžiaus samdomi darbuotojai yra diskriminuojami darbdavių, tačiau akivaizdu, kad dirbančių pensininkų draudžiamosios pajamos yra žemesnės, palyginti su vidutinėmis visų samdomų darbuotojų pajamomis. 2018 m. pensinio amžiaus žmonės uždirbo vidutiniškai 708 eurus, o vidutinės visų šalies samdomų darbuotojų draudžiamosios pajamos siekė 936 eurus. Tačiau priežastys mažesnėms draudžiamoms pajamos atsirasti gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija. Tikėtina, kad pensinio amžiaus žmonės dažniau dirbo ne visu etatu. Duomenys apie etato dydį per tyrimą nebuvo prieinami“, – atkreipė dėmesį MOSTA ekspertas. Prognozę 2018–2022 m. pateikusios MOSTA atstovas pabrėžė, jog naujų samdomų darbuotojų poreikio prognozės sudarytos vidutiniam laikotarpiui ir per jį net nebūtų spėta paruošti reikalingų specialistų. G. Jakšto vertinimu, dėl to turėtų būti skatinamas gyventojų tęstinis mokymasis, kuris leistų lengviau prisitaikyti kintančioje rinkoje, taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys tikslingam bedarbių perkvalifikavimui, siekiama susigrąžinti emigrantus ir pritraukti užsieniečių. Liucija SABULYTĖ Publikuota: 2019-08-09 11:41:02 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“ * Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|