„Santaka“ / Žinomi mados pasaulio veidai įsitikinę tvarios mados ateitimi / Mada

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mada

Dalinkitės:  



Žinomi mados pasaulio veidai įsitikinę tvarios mados ateitimi


Šiandien drabužių pramonė neretai kaltinama aplinkos tarša bei besaikio vartojimo skatinimu, kuomet įsigyti drabužiai dėvimi vos kartą, o po sezono – pakeičiami naujais. Tačiau jau kuris laikas vis dažniau nuskamba frazė „mažiau yra daugiau“. Mados profesionalai ir vartotojai atsigręžia į kokybę, išskirtinumą ir ilgaamžiškumą.

Pastebima, kad dėmesio susilaukia, ne tik masėms skirti prekių ženklai, tačiau ir savitus, iš natūralaus pluošto kuriamus drabužius pristatantys kūrėjai. Šios tendencijos, pasak mados ekspertų, šiandien vyrauja ne tik užsienio, tačiau ir Lietuvos mados savaitėse.

Mados tendencijų prognozuotoja ir analitikė Marija Palaikytė įsitikinusi, kad dabar mes perkame keturis kartus daugiau daiktų nei prieš 20 metų, tačiau jų galiojimo laikas perpus trumpesnis. Ji pastebi, kad tvarumas pamažu tampa nebe tendencija, o nauju mūsų sąmoningumo vystymosi laipteliu.

M. Palaikytė tvirtina, kad neturėtume pradėti bijoti ar šalintis mados, atvirkščiai, reikėtų vėl išmokti gerbti ir vertinti madą bei drabužį: „Siūlyčiau įsigyti kokybiškesnių, mums iš tikrųjų patinkančių bei tinkančių drabužių, kurie nedūlėtų lentynose, o būtų puikiai pritaikomi įvairiomis progomis. Mes įžengiame į laiką, kai mums įdomu, kas, kur ir kaip sukūrė, pagamino mūsų drabužius. Kuriame istoriją. Atsigręžkime į savo krašto gamintojų produkciją, nes galime turėti tikrą autentišką kontaktą su kūrėju ir jo pasaulėžiūra, iš pirmų lūpų sužinoti gaminio idėją ir įgyvendinimo principus. Galiausiai, ne nuolat keisti bei aklai pildyti drabužinę, o kurti drabužio istoriją iki mūsų ir su mumis.“


Besikeičiantį požiūrį į madą pastebi ir žinomi kūrėjai

Tvarios mados atstovė, Lietuvoje ir užsienyje gerai žinoma drabužių kolekcijų dizainerė Ramunė Piekautaitė teigia, kad pati stengiasi drabužius rinktis atsakingai ir to linki kitiems. Jos manymu, greitąją madą daugiausiai renkasi jaunimas, brandesni žmonės pirmenybę teikia kokybiškam darbui ir audiniui.

„Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos nuolat brangsta, natūralu, jog dizainerių drabužiai yra brangesni nei dauguma masinės gamybos drabužių, esančių prekybos centruose. Bet reikėtų nepamiršti ir jų ilgaamžiškumo, nusidėvėjimo savybių bei kaip su tuo drabužiu žmogus jaučiasi fiziškai, kaip formuojama figūra. Tarkim, mano kurti marškinėliai kainuoja 90 Eur, bet jų tiesiog neįmanoma sunešioti. Masinėje drabužių parduotuvėje galima įsigyti ir už 20-30 Eur, bet po 3 skalbimų turbūt net nereikia sakyti, kaip jie atrodo. Sutaupote ar permokate – spręskite jūs“, – pasakoja žinoma dizainerė ir pabrėžia, kad audinius savo kolekcijoms renkasi pagal grožį, išskirtinumą, stengiasi naudoti natūralius pluoštus.

Tuo tarpu individualių drabužių dizainerė Modesta Šukė tikina, kad kiekvieną klientą stengiasi įkvėpti ieškoti savito stiliaus: „Visada patariu tiek modelį, tiek stilių pritaikyti individualiai, dairytis norimos kokybės audinio. Tuomet drabužis bus unikalus. Masinio vartojimo mados parduotuvių asortimente to tikrai nerasime.“


Drabužių kūrėjoms pritaria ir audinių ekspertas, parduotuvių tinklo „Šilko Tekstilė“ vadovas Gintautas Strolys: „Esame įpratę matyti ir kalbėti apie grožį, spalvas, siluetus, bet dažnai pamirštame vieną svarbiausių jutiminių organų, mūsų odą. Drabužis yra antra oda. Kvėpuojantys, glostantys audiniai suteikia SPA terapiją kūnui. Su jais mes gerai jaučiamės ir labiau pasitikime savimi.“

„Drabužis tai lyg namas, o audinys – jo šiluma, gaiva, jaukumas. Kuo audiniai bus išskirtinesni, kokybiškesni, tuo mes geriau ir jaukiau jausimės savo „namuose“, – pasakoja specialistas, socialinio tinklo „Facebook“ plotmėje dar žinomas kaip Milijonieriaus Mentorius, besidomintis drabužio kalba, drabužio psichologija.



Publikuota: 2019-08-12 11:16:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai