„Santaka“ / Susitvarkius daugiabučių sklypus kiemuose privatumo atsirastų daugiau / Būstas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Būstas

Dalinkitės:  


Kieme subraižytos linijos paskatina žmones statyti automobilius tvarkingai, bet negarantuoja laisvos vietos namo gyventojams.

Autorės nuotr.


Susitvarkius daugiabučių sklypus kiemuose privatumo atsirastų daugiau

Eglė MIČIULIENĖ


„Valdiškas“ kiemas turi savų privalumų ir trūkumų. Viena vertus, nereikia šluoti aplinkos, pjauti žolės ar žiemą kasti sniego. Tačiau gyventojus erzina svetimos šiukšlės, netvarkingai kažkieno paliktas transportas ir kt. Vis dėlto išeitis yra: teritoriją žmonės gali išsinuomoti ar net nusipirkti.

Gal padėtų linijos?

Po straipsnio apie daugiabučio namo ir vaikų darželio kaimynystę bei dėl to iš kiemų neišvažiuojančius automobilius redakcija sulaukė ir daugiau klausimų panašiomis temomis.

S. Nėries gatvės gyventoja klausė, ar kiekvieno daugiabučio kiemas priklauso tik konkretaus namo gyventojams. Mat, pasistačiusi savo automobilį priešais langus esančioje aikštelėje, ji sulaukia priekaištų iš gretimo daugiabučio gyventojos. Ši tvirtina, kad kiekvienas turėtų statyti automobilius prie savo namo.

„Kiek žinau, automobilių stovėjimo aikštelės yra tokia pati valstybinė žemė, kaip ir kitos miesto vietos, tad ar gali mane nuvyti nuo kiemo? Aš taip pat gyvenu bute, mūsų kieme irgi pristato svetimų automobilių, bet mes jų neiname vaikyti, nes, kiek žinau, tiesiog neturime tokios teisės“, – kalbėjo vilkaviškietė.


Kitas „Santakos“ skaitytojas klausė, kas subraižo stovėjimo linijas daugiabučių kiemuose.

„Pykstame ne dėl svetimų automobilių, o dėl to, kad jie numetami taip, jog užima dviejų vietą. Kur kreiptis, kad baltos linijos atsirastų ir mūsų kieme? Jos vis tiek paskatina vairuotojus statyti automobilius atsakingiau“, – svarstė žmogus.

Išeitis yra visada

Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas patvirtino, kad visų miesto daugiabučių kiemai yra valstybinėje žemėje, tad ir transporto priemones juose gali statyti bet kas.

– Kol sklypai nesutvarkyti, tiek automobilių stovėjimo, tiek vaikų žaidimo aikštelės yra viešos ir jei nėra jokių draudžiamųjų ženklų – visi tomis erdvėmis gali naudotis. Žinoma, gyventojai gali būti nepatenkinti, gali bartis ir pykti, bet jie bus neteisūs, – aiškino seniūnas.

Tačiau norint turėti savo stovėjimo vietą automobiliui nebūtina kraustytis į individualų gyvenamąjį namą – yra ir kita išeitis. Seniūnas įvairiuose susirinkimuose dažnai primena, jog ir daugiabučių namų gyventojams reikėtų tvarkytis sklypų ribas. Išsipirkę ar išsinuomoję daugiabučiui priskirtą sklypą žmonės įgytų galimybę tapti savarankiškais savo kiemo šeimininkais – tuomet ne tik privatumo, bet ir tvarkos atsirastų daugiau.


Iniciatyva, anot R. Kurausko, turi prasidėti nuo pačių gyventojų.

Populiarėja didesniuose miestuose

Praktika, kai prie daugiabučių namų suformuojami sklypai, iš valstybės išsiperkamas ar išsinuomojamas kiemas ir jis susitvarkomas pagal gyventojų poreikius, plinta didesniuose Lietuvos miestuose. Mat ten problema dėl automobilių stovėjimo vietos – ypač aktuali.

Tapę žemės savininkais ar nuomininkais, gyventojai kiemus neretai užsitveria pakeliamais užkardais, o automobilių stovėjimo vietas, esant visų susitarimui, gali ne tik susibraižyti, bet ir pažymėti automobilių numerius.

Tokios iniciatyvos jau prieš keletą metų ėmėsi kėdainiečiai, Kauno gyventojai. Tiesa, savivaldybių architektai pabrėžia, jog ir suformavus sklypą būtina laikytis įstatymų, atsižvelgti į kaimynų ir miesto interesus. Pavyzdžiui, kad nebūtų neestetiškai atrodančių tvorų ir kitų statinių, trukdančių aplinkiniams, apribojančių judėjimą.

Žinoma, įsigiję teritoriją gyventojai turi ją prisižiūrėti kaip ir kiekvienos privačios valdos savininkas, t. y. nusišienauti, susitvarkyti laiptinių prieigas ir pan.

– Tačiau pas mus, kaip minėjau, kol kas niekas tokios iniciatyvos nesiima. Žmonės pyksta, kad kažkas užima „jų vietą“ ant suolelio ar automobilių stovėjimo aikštelėje, kai po balkonu per ilgai nepašienaujama žolė, bet patys nieko nesiima ir tikraisiais šeimininkais būti nenori, – sakė R. Kurauskas.


Turi inicijuoti patys

Dėl automobilių stovėjimo vietų sužymėjimo aikštelėse reikalai kur kas paprastesni.

– Baltų linijų subrūkšniavimas nėra koks nors statinys, kuriam reikėtų projekto. Tačiau žemė prie daugiabučių, kaip minėjau, yra valstybinė, dėl to patiems gyventojams imtis braižyti nederėtų. Jie turi kreiptis į rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisiją ir gauti tam pritarimą. Tik vėl noriu priminti: niekas už pačius žmones to nepadarys ir už darbus nesumokės. Seniūnija tikrai neturi tiek lėšų, kad jų užtektų ir suoliukus kiemuose pastatyti, ir linijas automobiliams subraižyti, ir gėlynus susodinti, – tuo turi rūpintis gyventojai, – aiškino seniūnas.

Gavus pritarimą iš Eismo saugumo komisijos, belieka pasisamdyti įmonę, kuri linijas subraižytų. Seniūno teigimu, tokius darbus atlieka ir UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis.

Pakalbintas šios bendrovės vadovas Valentinas Gražulis patvirtino, jog jau ne vienoje Vilkaviškio vietoje tokias linijas komunalininkai subraižė.

– Ir šiuo metu tokią paslaugą yra užsakiusi viena Statybininkų gatvėje esančio daugiabučio namo bendrija. Mes tokius darbus tikrai atliekame, technikos turime. Tik reikia, kad namo gyventojai turėtų tam leidimą, – patvirtino V. Gražulis.



Publikuota: 2019-08-13 10:47:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai