„Santaka“ / „Baltijos kelyje paliudijome visų mūsų bendrumą“ / Čia – mūsų namai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Čia – mūsų namai

Dalinkitės:  


Tądien, stoti į Baltijos kelio grandinę, išvažiavo visas autobusas Vilkaviškio jaunimo.

Nuotr. iš Nomedos Bepirštytės asmeninio archyvo


„Baltijos kelyje paliudijome visų mūsų bendrumą“


Šiandien minime 30-ąsias Baltijos kelio metines. 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją 650 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinėje, sujungusioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines, sykiu su visais stovėjo būrys vilkaviškiečių. Nors prabėgo trys dešimtmečiai, jų prisiminimuose tebėra gyva nepakartojama atmosfera, dovanojusi vienybės ir bendrystės jausmą Baltijos šalių žmonėms.

Viena iš Baltijos kelyje dalyvavusių kraštiečių – buvusio rajono mero bei Kovo 11-osios akto signataro Jono Mačio žmona Roma MAČIENĖ. Moteris pasakojo, kad į Baltijos kelią vyko kartu su vyru.

„Didžiulį įspūdį paliko vienybė, gausybė mašinų ir žmonių, stovinčių vardan bendro tikslo. Važiuojant buvo susidariusios didelės spūstys. Daug automobilių su užkaitusiais varikliais stovėjo pakelėse. Nors kelionė ir nebuvo lengva, mes vis tiek pasiekėme savo tikslą – Baltijos kelią. Sunku apsakyti tuos įspūdžius. Atrodo, nesibaigianti grandinė žmonių susikibome už rankų, dainavome patriotines dainas. Virš galvų skraidė lėktuvai. Namo grįžome vėlai vakare. Nepaisant varginančios kelionės, buvome labai laimingi“, – prisiminimais pasidalijo R. Mačienė.

Apie šį istorinį įvykį yra kalbėjęs ir pats signataras Jonas MAČYS. Jo išsakytos mintys saugomos vaizdo įraše Seimo archyvuose.


„Vilkaviškiečių delegacija buvo labai didelė ir aktyvi. Daug žmonių ten važiavo. Juos parėmė ir vietinės įmonės, gamyklos, kolūkiai davė transportą. Dėl to mums buvo šiek tiek lengviau. Visiems, kas dalyvavo Baltijos kelyje, tai paliko neišdildomą įspūdį. Nors tais laikais automobilių jau buvo, bet man dar nebuvo tekę matyti tokios automobilių grūsties. Bene pati didžiausia grūstis buvo važiuojant iš Kauno pusės. O jau tos žmonių minios! Iš tos dienos išlikę neišdildomi įspūdžiai. Visa tai simbolizavo didžiulį pasiryžimą, siekiant Nepriklausomybės“, – apie Baltijos kelią yra kalbėjęs buvęs rajono meras.

Tą 1989 m. rugpjūčio 23 d. vilkaviškiečių, norinčių dalyvauti Baltijos kelyje, buvo labai daug. Jų organizuotumu labiausiai rūpinosi vienas iš Sąjūdžio aktyvistų gydytojas Kazimieras Baršauskas. Apie kraštiečių dalyvavimą Baltijos kelyje buvo rašoma ir tuometiniame rajono laikraštyje „Pergalė“.

„Trečiadienį visi skubėjome į Baltijos kelią, kad drauge su latviais, estais ir kitų Pabaltijyje gyvenančių tautybių geros valios žmonėmis pasmerktume gėdingą Molotovo-Ribentropo paktą. Džiugu, kad gyvojoje grandinėje buvo daug Suvalkijos krašto ir mūsų gimtojo rajono žmonių. Negalėjo nejaudinti didelis vilkaviškiečių noras dalyvauti šioje akcijoje. Daug norinčių važiuoti žmonių taip ir liko mieste, nes transporto priemonių buvo per mažai, – 1989-ųjų rugpjūčio 26 d. numeryje rašė laikraščio korespondentas Stasys ROŽKA. – Šiltais rankų pamojavimais lydimi, judėjome link kelio Ukmergė–Širvintos–Vilnius 252–254 km ruožo. Nesuskaičiuojama, neaprėpiama mašinų virtinė sudarė įspūdį, kad į Baltijos kelią važiuoja visa Lietuva. Visi tokie pakylėti, santūriai mandagūs ir draugiški.“
Daugelis iš mūsų turbūt gydėsi dvasines žaizdas ir bandė sutvirtėti. Sutvirtėjome, nes užteko galios, kai jos labiausiai prireikė – Sausio 13-ąją...
Andrius Damušis


„Buvo džiugi diena! Įspūdžiai gilūs, nepamirštami, neišdildomi, – kalbėjo istorinę nuotrauką į redakciją atsinešusi vilkaviškietė Ona GABARTIENĖ. – Vilkaviškiečiai, Sąjūdžio žmonės, automobiliu nuvežė ir Baltijos kelyje stovėjusiems latviams perdavė gėlių puokštę. O mums ant galvų pasipylė iš lėktuvo barstomi kardeliai. Porą kartų po 1989-ųjų esu buvusi toje vietoje, kur Baltijos kelyje stovėjo vilkaviškiečiai. Ten kryželis pastatytas.“

Tų dienų Vilkaviškio jaunimo, dalyvavusio Baltijos kelyje, nuotaikomis pasidalijo kraštietė Nomeda BEPIRŠTYTĖ.

„Tuomet iš Vilkaviškio važiavo visas autobusas jaunimo: skautai, tuometiniai ateitininkai, parapijos jaunimas. Pamenu, tuomet visą kelią dainavome, mojavome sutiktiesiems, šypsojomės pro šalį važiuojantiems ir stovintiems pakelėje žmonėms. Buvo labai karšta, tačiau visų nuotaika išliko puiki. Išvažiavome su mintimi, kad nespėsime, bet suspėjome. Mums buvo patikėta laikyti Vilkaviškio herbą. Tada dar buvome paaugliai ir nesupratome, jog dalyvaujame istoriniame įvykyje“, – mąstydama apie savą patirtį sakė N. Bepirštytė.

Pedagogas Andrius DAMUŠIS Baltijos kelią įvardija kaip vieną įsimintiniausių patirčių. „Dvasiniu gerumo ryšiu susiejusi vaiką ir jaunuolį, jaunuolį ir senolį, mamas ir dukras, sūnus, brolius ir seseris – įvairias kartas. Tai buvo galimybė parodyti, kad visi norime būti geresni, kad šioje Žemėje – Žemėje prie Baltijos – esame tūkstančius metų, kad dvasinis bendrumo ryšys, kurio ištakos giliausioje praeityje, gyvas dabartyje, kad jis stebuklingu būdu išsaugotas, gyvas esančiųjų sielose. Tas jutimas, kad esame Tėvynėje – tėvų žemėje. Turbūt ir važiavome paliudyti, jog esame tos pačios likimo skirtos žemės vaikai, – tokias savo mintis laukdamas šiandienos užrašė A. Damušis. – Buvo graži saulėta pavakarė, kai sustojome kažkuriame plento kilometre. Kai laikėme vienas kito rankas, saulė, atrodė, sustojo – šilta, pilna pavakario saulė. Žmonės prieš kalvotą savo žemę taip pat nuščiuvo.


Rankomis per širdis tekėjo upelė, iš senolio – į vaiko, iš moters ar vyro – į šalia esančio... Bent laukėme, kad nutekėtų... Paliudijome visų mūsų bendrumą. Tas bendrumas giedras ir geras turi būti – tokia atmintis, toks įsitikinimas liko.

...Bent jau man Baltijos kelias buvo ir vidinės atgailos vieta. Juk daug kas buvo išbarstyta ir prarasta sovietiniame laikmetyje. Daug sielos duženų. O gal ne tik man taip buvo? „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi...“, „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“... Šiuos žodžius, nežinodamas, kad tai himno žodžiai, dar tik rašiausi viename Sąjūdžio mitingų... Po to tik mokiausi kartu su visais giedoti – iš pradžių tik pritarti...

Pokaris, tremtys – nežinota arba žinota per mažai... Daugelis iš mūsų turbūt gydėsi dvasines žaizdas ir bandė sutvirtėti. Sutvirtėjome, nes užteko galios, kai jos labiausiai prireikė – Sausio 13-ąją...“



Galerija: Baltijos kelias




Publikuota: 2019-08-23 10:19:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai