|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Kapinių žemė amžinojo poilsio vienodai priglaudžia ir turtingus, ir nepasitu-rinčiuosius.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vienišo pilviškiečio laidotuvės įžiebė aštrų konfliktą. Vyro giminaičius papiktino laidojimo įmonės ir seniūnijos požiūris, o pastarosios stebėjosi, kad velioniu nesirūpinę artimieji vėliau iškėlė sceną.
Gyveno vienišas
Po to, kai pirmadienį Pilviškių kapinėse buvo palaidotas 45-erių šio miestelio gyventojas Virginijus, redakcija sulaukė ne vieno skambučio. Vieni giminaičiai piktinosi, kad dėl tokio nepagarbaus elgesio su mirusiuoju kalta seniūnija, kiti kaltino laidotuvėmis tinkamai nepasirūpinusią ritualinių paslaugų įmonę. Giminaičius sukrėtė tai, jog velionis į amžinojo poilsio vietą buvo palydėtas tinkamai neaprengtas. Į karstą pilviškietis buvo paguldytas mirusiųjų kūnams transportuoti skirtame maiše.
Į redakciją paskambinusi marijampolietė Virginijaus pusseserė pripažino, kad savo šeimos neturėjęs giminaitis gyveno asocialiai, niekur nedirbo, nuolat girtavo. Dėl tokio vyro gyvenimo būdo artimieji su juo ryšių praktiškai nepalaikė.
Niekas per daug nenustebo, kai buvo pranešta, jog užpraeito ketvirtadienio vakarą į Virginijaus namus užsukusi kaimynė rado vyrą lovoje negyvą. Į įvykio vietą iškviesti pareigūnai apžiūrėję kūną konstatavo, kad pilviškiečio mirtis nesmurtinė. Iškviesti ritualinių paslaugų įmonės darbuotojai išgabeno kūną į morgą, kol prisistatys giminaičiai ir išreikš valią dėl laidotuvių.
Norėjo atsisveikinti
Virginijaus pusseserė neslėpė, jog rūpintis giminaičio, su kuriuo praktiškai nebendravo, laidotuvėmis nei ji, nei Pilviškių seniūnijoje gyvenantys artimieji nepanoro. Tačiau pusseserės ir dukterėčios jautė pareigą palydėti velionį amžinojo poilsio. Todėl seniūnijai pranešus, kada Virginijus bus laidojamas, į kapines susirinko nemažas būrelis giminaičių bei velionį pažinojusių žmonių.
– Artimieji palydėti mirusiojo atėjo nešini gėlėmis ir žvakėmis. Paprašėme kunigo, kad atliktų laidojimo apeigas pagal visas krikščioniškas tradicijas ir palydėtų Virginijų į amžinąją kelionę, – žurnalistams pasakojo velionio pusseserė.
Giminaičiai nutarė, jog prie kapo duobės reikėtų atidaryti karstą ir pagarbiai atsisveikinti su velioniu, tad savo pageidavimą išsakė laidojimo įmonės atstovui. Tačiau šio žodžiai giminaitėms sukėlė šoką. Rimutės Rakauskienės individualios veiklos įmonės darbuotojas paaiškino, kad karsto atidaryti negali, nes velionis jame be drabužių ir laidojamas tik transportavimui skirtame maiše.
– Mes negalėjome patikėti, jog šiais laikais žmogų gali taip palaidoti. Visiems buvo labai skaudu, – sakė velionio pusseserė.
Skatinama giminaičių moteris paskambino R. Rakauskienei ir papriekaištavo, kad laidoti žmogų apsiėmusi įmonė to neatliko deramai.
– Juk galėjo paskambinti, pranešti, jog nebus rūbų. Arba kreiptis į „Caritą“, kitą labdaros organizaciją, kuri turi drabužių, o ne taip nepagarbiai pasielgti su velioniu. Juk ne pirma diena dirba, žino, kad laidojimo pašalpos mažos ir turėtų numatyti, kaip tokiu atveju elgtis, – skausminga patirtimi dalijosi mirusiojo pusseserė. – Juk tai nežmoniška. Po laidotuvių praėjo kelios dienos, bet mes vis dar negalime atsigauti.
Pašalpos nepakanka
Pilviškietį laidojusios įmonės vadovė R. Rakauskienė nemano, jog giminaičiai turėtų teisę reikšti priekaištus, mat patys velionio laidotuvėmis nesirūpino ir joms neskyrė nė cento.
– Seniūnija pranešė, kad giminės rūpintis atsisakė ir žmogų reikia palaidoti už 304 eurus – tokia yra valstybės skiriama laidojimo pašalpa. Bet tiek laidotuvėms tikrai neužtenka. Informavau, jog vien karstas kainuoja 160 eurų, dar tiek pat – duobės kasimas. O kur dar morgo šaldytuvų sąnaudos, atlygis žmonėms, transporto išlaidos, juk velionį reikėjo vežti į Marijampolę teismo medicinos ekspertizei, vėliau iš jos parsivežti, gabenti į kapines, – vardijo R. Rakauskienė.
Sužinojusi, jog minimalios pašalpos laidotuvėms nepakanka, šiuo metu Pilviškių seniūnijai vadovaujanti seniūno pavaduotoja Nijolė Juraitienė pažadėjo pasirūpinti, kad duobę iškastų seniūnijos darbuotojai. Laidotuvės buvo sutartos pirmadieniui, apie tai seniūnija pranešė giminaičiams.
Giminės nesirūpino
– Įmonė velionį paėmė ketvirtadienio vakare, tad pusketvirtos paros kūnas gulėjo mūsų morgo šaldytuve. Per tą laiką nė vienas giminaitis nepasirodė, nepasidomėjo ir nepasirūpino. Tik po laidotuvių sulaukėme priekaištų, kad turėjome neapsiimti, jei negalime padaryti visko, kas priklauso. Tačiau su mumis niekas nesusisiekė ir neklausė, kas ir kaip bus. Padarėme viską, ką galėjome už minimalią sumą, – aiškino R. Rakauskienė. – Velionio maiše buvo tie drabužiai, su kuriais mirusysis buvo nugabentas į morgą.
Įmonės vadovė sakė, jog per 28-erius metus, kiek teikia laidojimo paslaugas, netekę susidurti, kad velionis taip niekam nerūpėtų. Anot jos, net ir asocialūs artimieji iš paskutiniųjų rūpinasi, atneša paties žmogaus kažkada dėvėtus ar iš dėvėtų drabužių parduotuvės nupirktus rūbus. Kita vertus, tokie atvejai, jog velionį reikėtų laidoti tik iš valstybės skiriamos pašalpos, labai reti. Mat mirus vyresnio amžiaus asmeniui jo laidojimui skiriama ne tik valstybės pašalpa, bet ir pensijos išmokos.
Sulaukė priekaištų
Pilviškių seniūno pavaduotoja N. Juraitienė, pati su kolege dalyvavusi šiose laidotuvėse, taip pat stebėjosi dėl kilusio skandalo. Kadangi giminaičiai laidoti velionį atsisakė, seniūnijos darbuotojos jautė pareigą artimųjų neturintį seniūnijos gyventoją palydėti į amžinojo poilsio vietą.
– Apie mirusį Pilviškių gyventoją sužinojau iš jo giminaičių. Jie paskambino ir pranešė, kad laidotuvėmis nesirūpins: neva velionis buvęs blogas žmogus, savieji neturi pinigų ir t. t., – pasakojo N. Juraitienė. – Patys apsiėmėme iškasti duobę. Su viena giminaičių derinome, kurioje vietoje kasti, nes reikėjo laidoti šeimos kapavietėje. Tai moteriai pranešėme, kurią valandą vyks laidotuvės.
Seniūnijos darbuotoja sakė negalėjusi patikėti savo akimis, kai laidotuvių dieną nuvykusi į kapines pamatė porą dešimčių išsipuošusių giminaičių, pasiruošusių artimąjį palydėti į amžinojo poilsio vietą.
– Tuo momentu pagalvojau, jog tokio cirko dar nesu mačiusi, – prisipažino N. Juraitienė.
Tačiau valstybės tarnautoja dar labiau nustebo, kai po kelių valandų į jos kabinetą atėjo kelios laidotuvių dalyvės ir puolė priekaištauti, kad velionis buvo palaidotas netinkamai.
– Mes stengėmės ir darėme, ką galėjome. Vyrai karštą dieną „už ačiū“ dirbo, kasė duobę. Deja, vietoj žodžio „ačiū“ sulaukėme tik priekaištų. Šioje situacijoje giminėms reikėtų ne priekaištauti, o pripažinti, jog patys nepajudino nė piršto, kad jų artimasis būtų palaidotas taip, kaip jie norėjo, – velionio artimųjų elgesiu stebėjosi seniūno pavaduotoja.
Vienišo pilviškiečio laidotuvės įžiebė aštrų konfliktą. Vyro giminaičius papiktino laidojimo įmonės ir seniūnijos požiūris, o pastarosios stebėjosi, kad velioniu nesirūpinę artimieji vėliau iškėlė sceną. |
Po to, kai pirmadienį Pilviškių kapinėse buvo palaidotas 45-erių šio miestelio gyventojas Virginijus, redakcija sulaukė ne vieno skambučio. Vieni giminaičiai piktinosi, kad dėl tokio nepagarbaus elgesio su mirusiuoju kalta seniūnija, kiti kaltino laidotuvėmis tinkamai nepasirūpinusią ritualinių paslaugų įmonę. Giminaičius sukrėtė tai, jog velionis į amžinojo poilsio vietą buvo palydėtas tinkamai neaprengtas. Į karstą pilviškietis buvo paguldytas mirusiųjų kūnams transportuoti skirtame maiše.
Į redakciją paskambinusi marijampolietė Virginijaus pusseserė pripažino, kad savo šeimos neturėjęs giminaitis gyveno asocialiai, niekur nedirbo, nuolat girtavo. Dėl tokio vyro gyvenimo būdo artimieji su juo ryšių praktiškai nepalaikė.
Niekas per daug nenustebo, kai buvo pranešta, jog užpraeito ketvirtadienio vakarą į Virginijaus namus užsukusi kaimynė rado vyrą lovoje negyvą. Į įvykio vietą iškviesti pareigūnai apžiūrėję kūną konstatavo, kad pilviškiečio mirtis nesmurtinė. Iškviesti ritualinių paslaugų įmonės darbuotojai išgabeno kūną į morgą, kol prisistatys giminaičiai ir išreikš valią dėl laidotuvių.
Virginijaus pusseserė neslėpė, jog rūpintis giminaičio, su kuriuo praktiškai nebendravo, laidotuvėmis nei ji, nei Pilviškių seniūnijoje gyvenantys artimieji nepanoro. Tačiau pusseserės ir dukterėčios jautė pareigą palydėti velionį amžinojo poilsio. Todėl seniūnijai pranešus, kada Virginijus bus laidojamas, į kapines susirinko nemažas būrelis giminaičių bei velionį pažinojusių žmonių.
– Artimieji palydėti mirusiojo atėjo nešini gėlėmis ir žvakėmis. Paprašėme kunigo, kad atliktų laidojimo apeigas pagal visas krikščioniškas tradicijas ir palydėtų Virginijų į amžinąją kelionę, – žurnalistams pasakojo velionio pusseserė.
Giminaičiai nutarė, jog prie kapo duobės reikėtų atidaryti karstą ir pagarbiai atsisveikinti su velioniu, tad savo pageidavimą išsakė laidojimo įmonės atstovui. Tačiau šio žodžiai giminaitėms sukėlė šoką. Rimutės Rakauskienės individualios veiklos įmonės darbuotojas paaiškino, kad karsto atidaryti negali, nes velionis jame be drabužių ir laidojamas tik transportavimui skirtame maiše.
– Mes negalėjome patikėti, jog šiais laikais žmogų gali taip palaidoti. Visiems buvo labai skaudu, – sakė velionio pusseserė.
Skatinama giminaičių moteris paskambino R. Rakauskienei ir papriekaištavo, kad laidoti žmogų apsiėmusi įmonė to neatliko deramai.
– Juk galėjo paskambinti, pranešti, jog nebus rūbų. Arba kreiptis į „Caritą“, kitą labdaros organizaciją, kuri turi drabužių, o ne taip nepagarbiai pasielgti su velioniu. Juk ne pirma diena dirba, žino, kad laidojimo pašalpos mažos ir turėtų numatyti, kaip tokiu atveju elgtis, – skausminga patirtimi dalijosi mirusiojo pusseserė. – Juk tai nežmoniška. Po laidotuvių praėjo kelios dienos, bet mes vis dar negalime atsigauti.
Pilviškietį laidojusios įmonės vadovė R. Rakauskienė nemano, jog giminaičiai turėtų teisę reikšti priekaištus, mat patys velionio laidotuvėmis nesirūpino ir joms neskyrė nė cento.
– Seniūnija pranešė, kad giminės rūpintis atsisakė ir žmogų reikia palaidoti už 304 eurus – tokia yra valstybės skiriama laidojimo pašalpa. Bet tiek laidotuvėms tikrai neužtenka. Informavau, jog vien karstas kainuoja 160 eurų, dar tiek pat – duobės kasimas. O kur dar morgo šaldytuvų sąnaudos, atlygis žmonėms, transporto išlaidos, juk velionį reikėjo vežti į Marijampolę teismo medicinos ekspertizei, vėliau iš jos parsivežti, gabenti į kapines, – vardijo R. Rakauskienė.
Sužinojusi, jog minimalios pašalpos laidotuvėms nepakanka, šiuo metu Pilviškių seniūnijai vadovaujanti seniūno pavaduotoja Nijolė Juraitienė pažadėjo pasirūpinti, kad duobę iškastų seniūnijos darbuotojai. Laidotuvės buvo sutartos pirmadieniui, apie tai seniūnija pranešė giminaičiams.
– Įmonė velionį paėmė ketvirtadienio vakare, tad pusketvirtos paros kūnas gulėjo mūsų morgo šaldytuve. Per tą laiką nė vienas giminaitis nepasirodė, nepasidomėjo ir nepasirūpino. Tik po laidotuvių sulaukėme priekaištų, kad turėjome neapsiimti, jei negalime padaryti visko, kas priklauso. Tačiau su mumis niekas nesusisiekė ir neklausė, kas ir kaip bus. Padarėme viską, ką galėjome už minimalią sumą, – aiškino R. Rakauskienė. – Velionio maiše buvo tie drabužiai, su kuriais mirusysis buvo nugabentas į morgą.
Įmonės vadovė sakė, jog per 28-erius metus, kiek teikia laidojimo paslaugas, netekę susidurti, kad velionis taip niekam nerūpėtų. Anot jos, net ir asocialūs artimieji iš paskutiniųjų rūpinasi, atneša paties žmogaus kažkada dėvėtus ar iš dėvėtų drabužių parduotuvės nupirktus rūbus. Kita vertus, tokie atvejai, jog velionį reikėtų laidoti tik iš valstybės skiriamos pašalpos, labai reti. Mat mirus vyresnio amžiaus asmeniui jo laidojimui skiriama ne tik valstybės pašalpa, bet ir pensijos išmokos.
Pilviškių seniūno pavaduotoja N. Juraitienė, pati su kolege dalyvavusi šiose laidotuvėse, taip pat stebėjosi dėl kilusio skandalo. Kadangi giminaičiai laidoti velionį atsisakė, seniūnijos darbuotojos jautė pareigą artimųjų neturintį seniūnijos gyventoją palydėti į amžinojo poilsio vietą.
– Apie mirusį Pilviškių gyventoją sužinojau iš jo giminaičių. Jie paskambino ir pranešė, kad laidotuvėmis nesirūpins: neva velionis buvęs blogas žmogus, savieji neturi pinigų ir t. t., – pasakojo N. Juraitienė. – Patys apsiėmėme iškasti duobę. Su viena giminaičių derinome, kurioje vietoje kasti, nes reikėjo laidoti šeimos kapavietėje. Tai moteriai pranešėme, kurią valandą vyks laidotuvės.
Seniūnijos darbuotoja sakė negalėjusi patikėti savo akimis, kai laidotuvių dieną nuvykusi į kapines pamatė porą dešimčių išsipuošusių giminaičių, pasiruošusių artimąjį palydėti į amžinojo poilsio vietą.
– Tuo momentu pagalvojau, jog tokio cirko dar nesu mačiusi, – prisipažino N. Juraitienė.
Tačiau valstybės tarnautoja dar labiau nustebo, kai po kelių valandų į jos kabinetą atėjo kelios laidotuvių dalyvės ir puolė priekaištauti, kad velionis buvo palaidotas netinkamai.
– Mes stengėmės ir darėme, ką galėjome. Vyrai karštą dieną „už ačiū“ dirbo, kasė duobę. Deja, vietoj žodžio „ačiū“ sulaukėme tik priekaištų. Šioje situacijoje giminėms reikėtų ne priekaištauti, o pripažinti, jog patys nepajudino nė piršto, kad jų artimasis būtų palaidotas taip, kaip jie norėjo, – velionio artimųjų elgesiu stebėjosi seniūno pavaduotoja.
Publikuota: 2019-08-26 11:27:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|