Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
Vilkaviškiečiai susikibo tautinės juostos pagalba. Autorės nuotr. Rajono žmonės dalyvavo Baltijos tautų vienybės ir laisvės šventėje
Kai penktadienį visa Lietuva minėjo ypatingą dieną – Baltijos kelio jubiliejų, gyvojoje grandinėje stovėjo ir vilkaviškiečiai. |
Į gyvąją grandinę – su visais
Praėjo lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai trijų Baltijos šalių gyventojai sustojo į gyvąją žmonių grandinę ir sujungė Vilnių, Rygą bei Taliną, taip išreikšdami protestą dėl nepriklausomybės panaikinimo. 1989-ųjų pilietinei manifestacijai paminėti visoje Lietuvoje vyko daugiau nei 150 renginių, skirtų Baltijos tautų vienybės ir laisvės šventei.
Vilkaviškiečiai taip pat įsitraukė į vieną iš jų – Etninės kultūros globos tarybos bei Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo organizuojamą gyvąją grandinę. Organizatoriai stengėsi atkurti simbolinį Baltijos kelią, norėdami šia akcija sujungti tuos, kurie prieš 30 metų stovėjo šiame kelyje, ir tuos, kurie tada dar nebuvo gimę.
Jubiliejus atgaivino prisiminimus
Į Baltijos kelio 30-mečiui skirtus renginius penktadienį organizuotai išvyko per 60 rajono gyventojų. Autobusais jie pajudėjo dviem kryptimis: vieni – Ukmergės link, kiti – į Vilnių. Nors į sostinę pasiryžo keliauti gerokai mažiau žmonių nei į Ukmergės plentą, kalbos autobuse netilo ir dauguma dalijosi prisiminimais bei mintimis apie Baltijos kelią prieš trisdešimt metų.
„Buvo sunkus metas Lietuvai, tad ir be žodžių tapo aišku, kad reikia važiuoti į Baltijos kelio manifestaciją. Net nemoku nusakyti, kaip lietuviai troško laisvės. Pati esu tremtinė, todėl ši diena man buvo atgaiva širdžiai. Prisimenu tą įspūdį, kai įvažiavome į autostradą ir pamatėme, kiek žmonių susirinko palaikyti idėjos. Visi stovėjo susikibę už rankų, gaudė kiekvieną žinutę, sklindančią iš radijo imtuvų. Praskrido lėktuvas ir ant kelio nusidriekė kardelių žiedų bei žvakių girlianda. Tai nepamirštama patirtis“, – trijų dešimčių metų senumo įspūdžius prisiminė vilkaviškietė Zita Vaškevičienė.
Vilma Brazauskienė, kuriai tada buvo tik penkiolika metų, visų tos kelionės detalių neprisimena, tačiau patirtas stiprus dvasinis ryšys tarp žmonių, ištroškusių laisvės, atmintyje išlikęs, lyg būtų išgyventas vakar.
„Visi automobiliais judėjo gyvosios grandinės link. Šie buvo perpildyti, tačiau niekam nerūpėjo nei saugumas, nei baudos, žinojome, kad drauge mes esame stipri jėga. Tuomet važiavau kartu su parapijos nariais, visas jaunimas autobuse traukė liaudies ir tremties dainas“, – pasakojo to meto įvykių liudininkė.
Į kelionę penktadienį vyko įvairaus amžiaus žmonės – nuo pradinukų iki garbingo amžiaus senjorų. Z. Vaškevičienė, su savimi šįsyk pasiėmusi ir anūkę, sakė, jog patriotizmo jausmą mažajai norinti įskiepyti nuo vaikystės, tad dalyvauti tokiose šventėse jaunimui yra būtinybė.
Prie vilkaviškiečių pastatyto kryžiaus
Didesnioji dalis į kelionę išsiruošusių žmonių nuvyko į Ukmergės plento atkarpą, kur 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją susikibę rankomis stovėjo gausus būrys mūsų rajono atstovų. Ten akcijos dalyviai aplankė Baltijos keliui įamžinti vilkaviškiečių ant kalvelės pastatytą kryžių, vėliau dalyvavo jubiliejiniame renginyje, kuris vyko Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamame Alfonso Svarinsko parku.
Čia susitikti su rajono atstovais atvyko ir Savivaldybės meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Jis visus kraštiečius pasveikino ir kiekvienam dalyviui įteikė Baltijos kelio simbolį – baltą kardelio žiedą.
Pakeliui į namus vilkaviškiečiai aplankė Prezidento Kazio Griniaus paminklą Mondžgirėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje.
Ištiesė tautinę juostą
Vilniuje į gyvąją grandinę, kuri nusidriekė nuo Valdovų rūmų link Ukmergės plento, Vilkaviškio krašto atstovai sustojo ties Neries krantine. Jie nusprendė grandinę pratęsti laikydamiesi ne už rankų, o ištiesdami tautinę juostą. Visi, įkvėpti patriotizmo, traukė lietuviškas dainas ir giedojo himną. Prie nedidelio būrelio prisijungė dar keli Vilniuje gyvenantys vilkaviškiečiai bei Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Vėliau vilkaviškiečiai patraukė į Katedros aikštę. Ten susirinkusiųjų laukė šventinis koncertas simboliniu pavadinimu „Vienybės banga“. Per Lietuvos žmonių padovanotus radijo imtuvus, sujungtus į vieną rekordinę instaliaciją, suskambėjo legendinis kūrinys „Bunda jau Baltija“, nuaidėjo specialiai šiam koncertui sukurta daina „Vienybės banga“ bei daugelis kitų, kurias atliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainininkai bei muzikantai. Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė specialios muzikinės sąšaukos.
Baltijos kelio 30-mečio koncerte dalyvavo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Jie tarė sveikinimo žodžius ir atskleidė savo sužadėtuvių istoriją, vykusią būtent istoriniame Baltijos kelyje. Atvyko ir kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nešina senu radijo imtuvu, o šis irgi tapo rekordinės radijo transliacijos dalimi.
Šventiniame renginyje aikštėje stovėjo minia patriotizmo įkvėptų žmonių. Plevėsavo trispalvės, kone kiekvienas sutiktasis buvo pasipuošęs lietuviška atributika, rankose laikė kardelių žiedus, atskiri būreliai lietuvaičių vilkėjo tautinius drabužius. Virš Vilniaus miesto ir jo širdyje – Katedros aikštėje susirinkusiųjų galvų lėktuvas praskraidino didžiulę Lietuvos vėliavą. Ore tvyrojo jaudulys ir pakili nuotaika.
Po didingos šventės vilkaviškiečiai išvyko namų link, o mintyse sukosi patirti nauji įspūdžiai, įsiterpsiantys į nepamirštamas prieš tris dešimtmečius išgyventos Baltijos kelio istorijos akimirkas.
Rugilė AUGUSTAITYTĖ
Galerija: Baltijos kelias
Publikuota: 2019-08-26 14:58:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
 
* Pasėlių deklaravimo naujovės
ūkininkams vis dar kelia neaiškumų
* Vartotojai kreipiasi ir dėl riebaus faršo, ir dėl pasenusių produktų
* Vilkaviškietis – Europos vicečempionas
Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Šaltis ir šalna Šalna – dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros oro temperatūra yra virš +5 °C. Kitu atveju neigiama temperatūra vadinama šalčiu, o ne šalna.
Šūksniai
Statistika
|