„Santaka“ / Kaip ilsėtis, kai atostogos baigiasi? Septyni psichologės patarimai / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Kaip ilsėtis, kai atostogos baigiasi? Septyni psichologės patarimai


Vasara baigėsi, tačiau juk tai nėra vienintelis laikas metuose, kai žmonės atostogauja ir ilsisi. Po saulėtų atostogų grįžus į darbų rutiną svarbu pasaugoti jėgas ir nepervargti, reguliariai ilsėtis. Psichologė Rasa Kazlauskaitė pasidalijo septyniais patarimais apie tai, koks poilsis yra efektyviausias, net jei tam turime tik savaitgalį bei kaip išlaikyti jėgų atsargas visus metus.



1. Laiku atpažinkime nuovargį

Pasak R. Kazlauskaitės, nuovargis gali pasireikšti labai skirtingai: motyvacijos stoka, sunku mąstyti, susikaupti, nepailsima net ir pamiegojus, gali būti apatija, padidėjęs dirglumas, liūdesys. Taip pat gali prasidėti skausmai, pavyzdžiui, nugaros, galvos. Jie signalizuoja, kad kažkas yra negerai.

„Labai svarbu rūpintis savimi ir stebėti kūno signalus, kad netektų pasiekti išsekimo būsenos, po kurios atsistatyti sunkiau. Tam reikia kasdien laikytis darbo ir poilsio režimo, o atostogos ir poilsis turi būti reguliarūs. Tai ne tik sumažina daugelio ligų riziką, bet yra būtina mūsų fizinei ir psichologinei gerovei“, – teigia psichologė.



2. Pakeiskime aplinką

Atostogos raminančioje kurorto aplinkoje gali būti daug efektyvesnės už bandymą atsipalaiduoti namuose. Nauja aplinka, dėmesys sau, malonios ir naudingos procedūros sustiprina ir emociškai, ir fiziškai.


„Svarbu suprasti, kad aplinka mus labai veikia, todėl poilsiui reikėtų rinktis atpalaiduojančią aplinką, be dirgiklių. Per atostogas išvykus į kitą miestą, ypač kurortą, galima pailsėti nuo rutinos, įprastos aplinkos bei joje egzistuojančių „reikia“ ir „privalau“. Nauja vieta, nauji įspūdžiai suteikia teigiamų emocijų, leidžia pasijusti kitaip, todėl geriau pailsima. Miesto triukšme ir šurmulyje gyvenantiems žmonėms ypač gerai praleisti daugiau laiko gryname ore, gamtos apsuptyje, nes gamta mus atpalaiduoja, gydo“, – teigia R. Kazlauskaitė.



3. Pasimėgaukime kūno procedūromis

Pasak psichologės, reguliarios kūno procedūros dėl egzistuojančio kūno ir psichikos ryšio, atpalaiduoja ne tik kūną, tačiau gali prisidėti ir prie geresnės psichikos sveikatos: pagerinti miegą, sumažinti nerimo, depresijos požymius, streso poveikį bei suteikti gerų emocijų (laimės, malonumo jausmus). Taip nutinka dėl fiziologinių priežasčių – hormonų dopamino ir serotonino išsiskyrimo.

„Tai veikia ir atvirkščiai – rūpindamiesi savo psichikos sveikata, spręsdami savo psichologinius sunkumus, pavyzdžiui, įveikdami baimes, įgydami daugiau pasitikėjimo savimi, po truputį ir kūnui padedame jaustis kitaip. Tuomet atsipalaiduoja įsitempę raumenys, praeina galvos skausmai“, – teigia R. Kazlauskaitė.




5. Raskime laiko poilsiui kasdien

Stresas ir įtampa daro didelę žalą žmonių sveikatai, deja, ypač siekiant karjeros aukštumų, tai neretai tampa neatsiejama profesinio gyvenimo dalimi. Visiško atsparumo nuolatiniam stresui įgyti neįmanoma, tačiau galima tai sąmoningai suprasti ir nepamiršti reguliariai atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rūpesčių.

„Gaila, kad labai daug kalbame apie darbą, bet per mažai apie atostogas, poilsį, gebėjimą atsipalaiduoti. Žmonės skirtingi ir dėl tam tikrų asmenybės savybių stresą priima nevienodai. Galime sąmoningai ugdyti atsparumą, keisti požiūrį į tam tikrus dalykus, koreguoti savo reakcijas į stresą ar net keisti aplinką, kurioje per daug įtampos. Stresas išsekina, todėl ypač po labai įtemptų dienų, būtina skirti laiko atsistatyti, pailsėti“, – teigia R. Kazlauskaitė.

Specialistė pabrėžia, kad žmogus turi ilsėtis ne tik per atostogas. Reikia įprasti daryti tai kasdien: darbe daryti pertraukas, ilsėtis po darbo, skirti laiko sau.



6. Sumaniai planuokime kelias atostogas per metus

Pasak R. Kazlauskaitės, pagal naujausias rekomendacijas, aštuonios dienos yra mažiausia atostogų trukmė, kurios reikia norint pamiršti apie darbo rūpesčius, stresą ir visiškai atsipalaiduoti. Todėl geriau išdalinti savo turimas atostogas tolygiai metų eigoje, negu išnaudoti visas atostogas iškart.


„Tai reiškia, kad reikės planuoti ir laukti ne vienų, o kelių atostogų, nors ir trumpesnių. Bet kuriuo atveju tai suteiks daugiau malonių emocijų. Be abejo, čia tik rekomendacijos, tai yra labai individualu“, – sako R. Kazlauskaitė.



7. Rinkimės poilsiui mėgstamą ir malonią veiklą

Pabaigai – ne ką mažiau svarbi už aplinką yra ir poilsio veikla. Turbūt esate girdėję nusiskundimų, kai draugai ar artimieji per atostogas pavargo dar labiau negu darbe arba taikėsi prie giminaičių norų ir kentėjo darydami visai ne tai, ko norėtų.

„Planuodami tiek savaitgalio, tiek ilgesnes atostogas, paklauskite savęs, kokie mano poreikiai, kokios veiklos, vieta man padėtų geriausiai pailsėti? Vienam tai bus atostogos sodyboje, kitam – aktyvus poilsis, trečiam patiks SPA centras, kuriame viskas sukurta taip, kad lankytojai kuo geriau pailsėtų. Būtų idealu, jei atostogų metu galėtumėte skirti laiko sau, daryti dalykus, kurie jums suteikia gerų emocijų. Gal tai – knygos skaitymas ar pabuvimas su pačiu savimi. Kartais per atostogas pavyksta pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, permąstyti prioritetus, ar paieškoti atsakymo, kas esu ir ko noriu“, – teigia psichologė.

Gera žinia – jei darote tai, ką mėgstate, poilsio kokybei nepakenks nei šaltasis metų sezonas, nei blogas oras. Todėl nusiteikite bent kažkiek laiko per dieną poilsiauti visus metus, rūpinkitės savimi ir stenkitės nepervargti.



Publikuota: 2019-09-09 16:52:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai