„Santaka“ / Europos paveldo dienos: mecenato dovanos kraštiečiams / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  



Europos paveldo dienos: mecenato dovanos kraštiečiams


Rugsėjo 20 dieną Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus kviečia į unikalios mūsų kraštiečio Mykolo Žilinsko sukauptų meno kūrinių parodos atidarymą.

Daugiau nei pusantro tūkstančio meno kūrinių kolekciją Lietuvai, tiksliau – savo jaunystės miestui Kaunui, prieš 30 metų padovanojo mūsų kraštietis Mykolas Žilinskas, kurio 115-ąsias gimimo metines minėsime rugsėjo 29 dieną. Jo kolekcijai eksponuoti bei saugoti Kauno centre buvo pastatyti nauji rūmai ir įkurta Mykolo Žilinsko dailės galerija, kuri šiuo metu priklauso M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Nedidelę dalį šios vertingos kolekcijos kūrinių muziejus sutiko paskolinti Paežerių dvarui, kad vilkaviškiečiams suteiktų galimybę susipažinti su mecenato lobynų dalele.

Mūsų krašte, Smalninkų kaime (tuometiniame Kalvarijos valsčiuje), daugiavaikėje ūkininkų šeimoje, gimęs Mykolas Žilinskas (1904–1992) – tikras racionalaus ir darbštaus suvalkiečio bei ištikimo, tėvynę mylėjusio piliečio pavyzdys. „Norėjau toliau į Kauną, į gimnaziją, o pinigų nėra. Tai užsodinau tabaku sklypą žemės, gerai užaugo, kelis centnerius pardaviau ir išvažiavau į Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją 1920 m. Duodavau pamokas po 5 litus už valandą, nes tada labai daug Kauno svetimtaučių norėjo lietuviškai išmokti. Visaip verčiausi“, – savo „verslo“ pradžią taip nupasakojo M. Žilinskas.


Jo gyvenimo istoriją galima palyginti su pasaka: paprastas kaimo vaikas tampa pasiturinčiu verslininku, galinčiu dovanoti neįkainojamas dovanas.

„Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis… Aš gyvenu tam, kad įrodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jei jis labai myli Lietuvą“, – sakydavo verslininkas, kolekcininkas M. Žilinskas, didžiąją gyvenimo dalį priverstas gyventi toli nuo Lietuvos.

Tarpukariu gyvenęs ir mokęsis Kaune gabus jaunuolis jau studijų metais ne tik įsitraukė į aktyvią valstybinę veiklą, dirbo žurnalisto darbą, bet ir pasižymėjo kaip gabus verslininkas. Jau tuomet M. Žilinskas buvo įtakingas, turintis pažinčių įvairiuose visuomenės sluoksniuose žmogus, gabus, sumanus ir ryžtingas verslininkas, sugebėjęs uždirbti pinigų įvairiausiose srityse – nuo džiovintų baravykų eksporto į JAV iki prekybos akcijomis. 1937 m., jau dirbdamas LR Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, M. Žilinskas nusipirko Abromiškių dvarą, kurį stengėsi papuošti ir apstatyti vertingais meno kūriniais. Galbūt tada ir gimė kolekcininko aistra.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. birželį M. Žilinskas išvyko į Prancūziją, vėliau visam laikui įsikūrė Berlyne. 1946–1948 m. studijavo Paryžiuje, Sorbonos universiteto Teisės fakultete. 1950 m. grįžo į Vakarų Berlyną. Čia pirko nekilnojamąjį turtą, užsiėmė įvairiomis verslo šakomis: prekyba briliantais, kvepalų, plytų gamyba, pervežimo paslaugomis.


Uždirbtą kapitalą investuodavo į meno kūrinius. Pradėjęs be jokio meninio pasiruošimo, be specialių žinių, netrukus ėmė garsėti kaip aktyvus žymiausių pasaulio meno aukcionų dalyvis. Tačiau pagrindinis šio žmogaus tikslas buvo ne kaupti turtus, o panaudoti juos lietuvybei įprasminti.

Apie 1953 m. M. Žilinskas parašė laišką į Lietuvą, siūlydamas padovanoti 30 dailės darbų ir prašydamas pagalbos savo seserims, ištremtoms į Sibirą, kurių viena buvo „perauklėjama“ Jakutijoje, kita – Novosibirsko srityje. Tačiau tuo metu nesulaukė jokios reakcijos. Tik 1971 m. reikalai pajudėjo: pradėti susitikimai, gauti LSSR Vyriausybės įpareigojimai, į Vakarų Berlyną dėl darbų pergabenimo keletą kartų vyko tuometinis kultūros ministras Dainius Trinkūnas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, į šią veiklą buvo įsitraukusi net KGB.

1974–1988 m. mecenatas padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, nuolat įvairiapusiškai skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausias ir neįkainojamas jo indėlis – 1685 meno kūrinių kolekcija, kurią M. Žilinskas padovanojo Kaunui. „Keturiasdešimt penkerius metus rinkau, supirkinėjau šitą kolekciją. Viso mano gyvenimo prasmė dabar eina į Lietuvą. Visos mano pastangos, visi verslai ir visas gyvenimas buvo tik tam, kad tą svarbiausią dalyką galėčiau padaryti“, – sakė mecenatas, jau sergantis atvežtas apžiūrėti kuriamos galerijos.
Mykolo Žilinsko gyvenimo istoriją galima palyginti su pasaka: paprastas kaimo vaikas tampa pasiturinčiu verslininku, galinčiu dovanoti neįkainojamas dovanas.


1989 m. buvo atidaryta Mykolo Žilinsko vardu pavadinta galerija, kurioje eksponuojami vertingiausi jo kolekcijos kūriniai: Senovės Egipto dailė, XVII–XX a. Europos taikomoji dailė, XVII–XVIII a. italų tapyba, XIX a. antrosios pusės – XX a. Vakarų Europos tapyba, XX a. pirmosios pusės Baltijos šalių tapyba ir skulptūra.

M. Žilinskas palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Kviečiame visus, neabejingus menui, atvykti ir aplankyti ekspoziciją, susipažinti nors su menka dalele to, ką mums padovanojo kraštietis, Sūduvos ąžuolas M. Žilinskas.





Jurgita MOROZAITĖ

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė






Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas



Publikuota: 2019-09-13 09:41:11

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai