„Santaka“ / Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-13 10:55

Dalinkitės:  


Vakcinų sukūrimas pradėjo naują medicinos erą: likviduotos daug gyvybių nusinešusios užkrečiamosios ligos, išnaikinti raupai, sumažėjo sergamumas kitomis pavojingomis ligomis.

Nuotr. iš „Santarvės“ archyvo


Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?


Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šiuo klausimu atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir skleidžia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų. Jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų ligų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.

1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliniai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.



Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamosios ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, buvo išnaikinti raupai.



Nebebijoma ligų, nes aplink nebėra sergančiųjų

Šiais metais kaip viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai įvardijamas dvejojimas dėl vakcinacijos naudos. Tiesa, skeptikų buvo visuomet, tačiau šiais laikais baisiomis užkrečiamosiomis ligomis patys žmonės nebeserga ir aplink save nemato sergančiųjų, todėl nebebijo susirgti, nebemato prasmės skiepytis ir lengviau įsitraukia į antivakcininį judėjimą.

„Dažniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikrų kompleksų ar psichologinių problemų, lengviau patiki įvairiausiomis konspiracijos teorijomis ir skleidžia moksliškai nepagrįstus faktus apie skiepus. Išsilavinę ir apsišvietę žmonės neinvestuotų savo brangaus laiko, norint paneigti tai, ką pasaulio mokslas ir nesuskaičiuojamas kiekis klinikinių tyrimų jau seniai ištyrė“, – teigia šeimos gydytoja E. Šopytė.



Galimybė pasiskiepyti nemokamai



Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad valstybė finansuoja daug skiepų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Taigi, norint išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkių ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai turėtų būti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcijų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusieji – nuo difterijos, stabligės, o rizikos grupėms priklausantys žmonės – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.

Be to, šeimos gydytoja E. Šopytė pabrėžia, jog yra patvirtinta, kad vakcinos pereina daugiau patikrų negu eiliniai vaistai, todėl negalime tikėti nepagrįstomis teorijomis ir rizikuoti savo sveikata. „Gan paradoksalu, jog vaistus vartojantys žmonės tai daro be jokios baimės, nesusimąstydami apie medikamento sudėtį, jo priemaišas bei galimus šalutinius poveikius, tačiau vakcinų vengia galvodami, kad daro sau kažką blogo, nors tai praktiškai yra neįmanoma. Vertėtų nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų kelias“, – teigia ji.



Moksliškai neįrodyti mitai ir tikrovė

Tikriausiai dauguma esame girdėję įvairiausių teorijų apie tai, jog vakcinos yra nesaugios ir vertėtų rimčiau vertinti nepageidaujamas jų reakcijas. Vis dėlto kompetentingi medikai teigia, kad visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikrų reakcijų, skirstomų į vietines ir bendras. Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, įvertinti, stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto ar vakcinos poveikį. Mūsų šalyje apie tokias reakcijas sveikatos priežiūros specialistai ir registracijos teisės turėtojai privalo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pranešimai yra analizuojami, o apsikeitimas tokia informacija užtikrina pacientų saugumą.



Be to, dažnai tėvai jautriai reaguoja į savo vaikų skiepijimą ir mano, jog tai gali išbalansuoti kūdikio imuninę sistemą, sukelti autizmą ar net staigią mirtį. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, nuo pat gimimo kūdikio imuninė sistema pradeda kautis su tūkstančiais mikroorganizmų, kurie atsiranda ant jo kūno paviršiaus, ir tai – visiškai natūralus procesas. Naujagimio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi, ji, atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų – ir antikūnų. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais, o įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia jokių žymesnių patologinių pokyčių – ligos požymių.

Geriau užsikrėsti ir persirgti liga natūraliai, nei pasiskiepyti – dar vienas mitas, neturintis jokių sąsajų su tikrove. Imunologai ir kiti medicinos ekspertai pabrėžia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, jog už imunitetą yra mokama tam tikra kaina: pasiskiepijus nuo poliomielito gali paskaudėti tik ranką, o natūraliai užsikrėtus šia liga žmogų gali ištikti paralyžius, užsikrėtus hepatitu B gali pasireikšti įvairūs kepenų negalavimai, natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti pneumoniją – ir tai tik maža dalis pavojų, kurie gali ištikti žmogų, žaidžiantį su savo sveikata.



Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes

Gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų asmenų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas. Tačiau analizuojant daugiametes tendencijas matyti, kad vaikų vakcinacijos aprėptys vis mažėja, keldamos grėsmę visiems aplinkiniams. Antivakcininis judėjimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro įtakos kolektyviniam imunitetui, kuris yra įgyjamas tada, kai 95 proc. žmonių yra paskiepyti.

Jeigu tikėsime įvairiais mitais ir nesiskiepysime, nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos galės vėl išlįsti į dienos šviesą. Ne veltui PSO perspėja, jog per pastaruosius 50 metų užkrečiamųjų ligų paplitimas išaugo net 4 kartus, tad į tai vertėtų žvelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis šia gyvybę bei sveikatą saugančia priemone ir tikėti tik kompetentingų specialistų nuomone, nes visi jie teigia, kad rizika nesiskiepyti ir sulaukti sunkių pasekmių yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus.





Užsk. 2632



Galerija: Būk atsakingas




Publikuota: 2019-09-13 10:55:47

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Apylygė politinė kova baigėsi Algirdo Butkevičiaus pergale
* Taryba pritarė baseino statyboms
* Pilviškiečio nesutarimus su gimnazija tenka spręsti ir pareigūnams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kiek šį sezoną šildysite savo būstą?
Negaliu to reguliuoti.
Tiek, kad gyvenčiau šiltai.
Šildysiu kuo mažiau.
Aš tuo nesirūpinu.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai