Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-16 17:14

---

Vilkaviškio geležinkelio stoties salėje į renginius rinkdavosi ir šauliai, kuriuos priimdavo ir pasveikindavo stoties viršininkas M. Danisevičius.

Tęsinys. Pradžia Nr. 72



Visuomeninė veikla

Šaulių sąjungos Vilkaviškio rinktinės veikla buvo plati ir įvairiapusė. Be karinių veiksmų, rinktinės šauliai organizavo kultūrinę ir sportinę veiklą. Jau 1921 m. birželio 26 d. buvo surengta pirmoji sporto šventė. Veikė dešimt sporto klubų, kuopos turėjo dūdų orkestrus, buvo keturi chorai. Gausesni būriai išlaikė savo knygynus. Buvo organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, gegužinės. Dauguma kuopų ir būrių turėjo savo Šaulių namus.

Visas aktyviausias visuomeninis gyvenimas mieste sukosi aplink šaulių kuopą. Vilkaviškio būryje 1936 metais tarnavo 163 šauliai. Organizacijos leistame žurnale „Trimitas“ nurodoma, kad aukštąjį mokslą baigusių buvo 29, pradžios mokyklą – 76 nariai. Į šaulių gretas dažniausiai stodavo miesto inteligentai. Būryje buvo 48 valstybės tarnautojai, 21 ūkio darbininkas, 16 privačių įstaigų darbuotojų. Taip pat mokytojai, siuvėjai, staliai, kurpiai, namų šeimininkės, kalviai. Pabrėžiama, kad rinktinės šauliai naudojo 34 radijo imtuvus, 8 telefonus, 4 motociklus, 2 automobilius, 36 dviračius, 7 arklius.

Vilkaviškiečiai subūrė penkiolikos narių dūdų orkestrą. 1928 metais įsteigė trisdešimties asmenų chorą. Buvo kuriami mėgėjiški spektakliai. Ataskaitoje apie būrio veiklą rašoma, jog „1935 metais suorganizuota įspūdinga vandens sporto šventė Paežerių ežere ir Joninių išvakarėse gegužinė Osijos miške su vaidinimais ir laužu“. Valstybinių švenčių metu šauliai miesto gatvėmis žygiuodavo kartu su ulonais, IV artilerijos pulko kareiviais, ugniagesiais, jaunalietuviais, gimnazistais.

Kartais Vilkaviškyje naktimis ramų miegą išblaškydavo kaukiančios sirenos. Taip buvo tikrinamas šaulių ir kareivių budrumas. Kiekvienais metais vykdavo bendros Marijampolės ir Vilkaviškio šaulių pratybos, manevrai. Masiniame susibūrime dalyvaudavo šauliai dviratininkai, pėstininkai, raiteliai, gurguolės, sanitarai. Karo lauko virtuve naudotis buvo apmokytos šaulės moterys. Marijampolės rinktinė puldavo, o Vilkaviškio – gindavosi. Kartais apmokymai tęsdavosi iki ryto.

Per šventes kareivinių stadione varžydavosi Kybartų „Sveikatos“ ir Vilkaviškio šaulių „Sūdavijos“ futbolo klubai. Vilkaviškio rinktinė turėjo tris stiprias komandas. Tačiau legendinė Kybartų „Sveikata“ buvo nepralenkiama. Kiekvienais metais ji iškovodavo Šaulių sąjungos meisterio taurę.

Švenčių metu visą dieną tęsdavosi „mankštynės“. Populiariausios rungtys buvo patrulio 5 km žygis, granatos „sviedimas“, šaudymas į butelius. Nugalėtojus apdovanodavo kišeniniais laikrodžiais, medžiaga uniformai, metalinėmis papirosinėmis, vyčio bareljefais, knygomis.

Vilkaviškio dvaro kieme vykdavo gegužinės. Minėjimus rengdavo ir geležinkelio stoties salėje. Stoties viršininkas M. Danisevičius, vilkėdamas šaulio uniformą, priimdavo svečius ir sakydavo kalbas.

Metiniai susirinkimai vykdavo verslininko, automobilių, autobusų dirbtuvės ir garažo savininko Konstanto Melniko salėje, Prezidento Antano Smetonos alėjoje. Vilkaviškio šerių, saldainių, metalo fabrikai, ūkininkai šauliams aukodavo ginklų ir šaudmenų.

Aštuntojo būrio veikla paskatino vilkaviškiečius didžiuotis savo miestu ir tėvyne. Į nepriklausomybės kovas įsitraukė ne tik savanoriai, bet ir vietiniai šauliai. Aprimus mūšiams, aštuntasis būrys buvo saugumo garantas civiliams ir pagalba miesto policijai.



Rinktinės likvidacija

Vilkaviškio apskrities karinis viršininkas pulkininkas leitenantas K. V. Michalauskas 1940 m. pasirašė įsakymą „8 Vilkaviškio šaulių rinktinės likvidacijai Nr. 31. Vilkaviškis, 1940 m. rugpjūčio 30 d.“, kuriame sakoma: „Žemiau išvardintus 8 Vilkaviškio šaulių rinktinės dalinius skaityti likviduotais nuo š. m. rugpjūčio mėn. 15 dienos.“ Toliau išvardijamos 7 kuopos, 22 būriai, 1 rinktinės rėmėjų būrys, 4 gimnazijų moksleivių būriai bei 9 moterų būrių pavadinimai. Taip pat šiuo įsakymu buvo likviduota ir 10 sporto klubų, kurie turėjo skambius lietuviškus, tautiškus pavadinimus. Kitame rašte karinis viršininkas pateikė Vilkaviškio rinktinės dalinių, kurie įnešė pinigus į Krašto apsaugos ministerijos kasą, sąrašą. Konfiskuota 29 926 litai 33 centai.

Vilkaviškio rinktinė Šaulių namų neturėjo, glaudėsi 9-o pėstininkų pulko kareivinėse. Lėšos tam tikslui buvo renkamos, bet svajonė turėti savo pastogę dėl okupacijos liko neįgyvendinta. Nors dar nepavyko surasti pakankamai žinių apie atskirų būrių vardinę sudėtį, ginkluotę, materialinę bazę bei veiklą, bet galima susidaryti vaizdą iš raštų, kuriuose vartojami žodžiai „perduota globoti“, „pavesta saugoti“ Komunistinio jaunimo sąjungai, Lietuvos komunistų partijai, Vilkaviškio miesto burmistrui ir kitoms organizacijoms.

Iš konfiskuotų muzikos instrumentų galima teigti, jog nemažai būrių turėjo dūdų orkestrus, pagal nusavintą sportinį inventorių sužinoti apie sporto šakas, pagal paimtus artistų rūbus ir dekoracijas – apie statytus vaidinimus. Jeigu buvo konfiskuota 14 balnų, kurių vertė 420 litų, tai galima teigti, kad rinktinėje būta ir raitelių. Kai kurie konfiskuoti daiktai, kaip būrių, kuopų vėliavos, tautinės vėliavos ir vėliavėlės, patriotinės knygos, buvo iš karto sunaikintos.



Tremtis

1941 m. birželio 14 d. šauliai (okupantų akimis – didžiausi nusikaltėliai, nes labiausiai mylėjo tėvynę) kartu su kitais patriotais buvo sugrūsti į vagonus Vilkaviškio ir Pilviškių geležinkelio stotyse ir išvežti į Sibirą.

Iš tėvynės buvo ištremti 8-osios šaulių rinktinės vadai: pulkininkas leitenantas Vincas Matulionis, pulkininkas leitenantas Kleopas Vytautas Michalauskas, pavaduotojas Vladas Tarasonis, Gižų būrio vadas Vincas Bačinskas, Bartininkų – Bronius Rudzevičius, Didvyžių – Kazys Mičiulis, Kybartų kuopos vadas Jonas Aušrota ir kt.



Tomas SUŠINSKAS

Vilkaviškio P. Karužos 406-osios kuopos šaulių būrio skyriaus vado pavaduotojas

Romualdas RAMANAUSKAS

Vilkaviškio P. Karužos šaulių 406-osios kuopos vadas

Galerija: Vilkaviškio šauliai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---