|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Prancūzijoje išvesti gerai prie aplinkos sąlygų prisitaikantys Šarolė veislės galvijai puikiai jaučiasi ir Lietuvoje, Šakių rajone ūkininkaujančio Adomo Lekavičiaus laukuose.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Šiam KPP veiklos srities paraiškų priėmimo etapui skirta 13 011 880 Eur paramos lėšų, gautos 345 paraiškos, kuriose prašoma 11 914 200 Eur paramos.
Kelią tiesėsi nuo vaikystės
23-ejų Adomas Lekavičius, baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą ir šiais metais pradėjęs magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, ūkininkauja Šakių rajone, Slavikų kaime, kur augina grynaveislius Šarolė veislės mėsinius galvijus. Jų šiuo metu turi 250.
Plėtoti mėsinių galvijų ūkį vaikinui padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Už gautą paramą jis nusipirko šienapjovę, taip pat savikrovę pašarų rinkimo priekabą. Pasirinkti ūkininko kelią A. Lekavičių paskatino gyvenimo būdas ir aplinka: nuo mažų dienų Adomas augo kaime, jam patikdavę žemės ūkio darbuose talkinti seneliams.
„O kai pradėjau su gyvulininkyste susijusias studijas, šeimoje ėmėme galvoti apie ūkio veiklos keitimą ir kad jau laikas būtų man pačiam įsikurti kaip ūkininkui. Taip ir padariau“, – sakė A. Lekavičius.
Įgyja vis daugiau patirties
Vaikinas atviravo šeimoje esąs trečiąja ūkininkaujančia karta.
„Mūsų ūkis yra šeimos ūkis, darbus dalijamės, bet pagrindinius atliekame mudu su tėčiu“, – pasakojo Adomas. Dalį žemės ir technikos jis gavo iš artimųjų. Pradžioje ūkininkauti nebuvę lengva. Nors šiek tiek patirties jautėsi perėmęs iš senelių, taip pat auginusių galvijus, pačiam jų įsigijus atsirasdavę vis daugiau klausimų, kaip ką tinkamai reikia daryti.
„Dabar sulig kiekviena diena įgyju vis daugiau žinių, kaip teisingai prižiūrėti galvijus, norint turėti juos sveikus ir gauti kuo didesnę naudą“, – teigė pašnekovas.
Jis valdo apie 110 hektarų žemės, pašarų galvijams užsiaugina pats.
Sąlygos gauti paramą
Į ES paramą gali pretenduoti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ūkininkai, pirmą kartą besikuriantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi arba per trejus metus įsipareigoja įgyti profesinių įgūdžių bei kompetencijos, pateikia verslo planą. Žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos, be to, jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.
ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jeigu planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus. Siekiant, kad projektas surinktų kuo daugiau balų ir užtikrintų daugiau galimybių gauti ES paramą, jaunajam ūkininkui naudingiau įkurti didesnį ūkį.
Valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai jaunasis ūkininkas, pretenduojantis gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimojo giminaičio – tėvų, senelių, brolio, sesers, sūnaus, dukros – žemės ūkio valdos išregistruotus artimojo giminaičio nuosavybės teise valdomus žemės sklypus įsigyja nuosavybės teise ir įregistruoja juos savo valdoje. Jeigu keli pareiškėjai kuriasi valdose, kurios buvo padalytos iš vienos valdos, jiems bendrai negali būti skirta didesnė kaip 40 tūkst. Eur parama.
Parama neteikiama, jei besikuriančio jaunojo ūkininko valda sudaryta iš sklypų, kurie buvo sutuoktinio valdoje ir šiems sklypams jau buvo skirta parama pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, taip pat – kai besikuriančio jaunojo ūkininko valda perregistruota iš jo sutuoktinio.
Didžiausia parama jaunajam ūkininkui – 40 tūkst. Eur, nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis kuriamas. Parama išmokama dviem etapais: pirmoji išmokos dalis sudaro 50 proc. prašomos sumos, antroji, dalinė, išmoka sumokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas. Parama gali sudaryti 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektai įgyvendinami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Apie projektų atranką ir įsipareigojimus
Tinkamos finansuoti visos jaunojo ūkininko ūkio įkūrimo išlaidos, būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla. Projektai pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ bus atrenkami pagal kriterijus, privalomas mažiausias balų skaičius – 50. Verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėn. nuo įsikūrimo dienos jaunasis ūkininkas turi pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.
Įkuriamo ūkio žemės ūkio naudmenų plotas paramos paraiškos pateikimo dieną ir jaunojo ūkininko verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu bei kontrolės laikotarpiu (3 metai nuo paskutinio paramos išmokėjimo) turi priklausyti jaunajam ūkininkui nuosavybės teise arba turi būti kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis (nuoma, panauda ir kt.).
Siekdamas gauti finansavimą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jaunasis ūkininkas įsipareigoja po įvykio, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atstatyti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.
Jaunieji ūkininkai, norintys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, privalo tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą.
Užsk. 2727
Baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Šiam KPP veiklos srities paraiškų priėmimo etapui skirta 13 011 880 Eur paramos lėšų, gautos 345 paraiškos, kuriose prašoma 11 914 200 Eur paramos. |
23-ejų Adomas Lekavičius, baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą ir šiais metais pradėjęs magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, ūkininkauja Šakių rajone, Slavikų kaime, kur augina grynaveislius Šarolė veislės mėsinius galvijus. Jų šiuo metu turi 250.
Plėtoti mėsinių galvijų ūkį vaikinui padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Už gautą paramą jis nusipirko šienapjovę, taip pat savikrovę pašarų rinkimo priekabą. Pasirinkti ūkininko kelią A. Lekavičių paskatino gyvenimo būdas ir aplinka: nuo mažų dienų Adomas augo kaime, jam patikdavę žemės ūkio darbuose talkinti seneliams.
„O kai pradėjau su gyvulininkyste susijusias studijas, šeimoje ėmėme galvoti apie ūkio veiklos keitimą ir kad jau laikas būtų man pačiam įsikurti kaip ūkininkui. Taip ir padariau“, – sakė A. Lekavičius.
Vaikinas atviravo šeimoje esąs trečiąja ūkininkaujančia karta.
„Mūsų ūkis yra šeimos ūkis, darbus dalijamės, bet pagrindinius atliekame mudu su tėčiu“, – pasakojo Adomas. Dalį žemės ir technikos jis gavo iš artimųjų. Pradžioje ūkininkauti nebuvę lengva. Nors šiek tiek patirties jautėsi perėmęs iš senelių, taip pat auginusių galvijus, pačiam jų įsigijus atsirasdavę vis daugiau klausimų, kaip ką tinkamai reikia daryti.
„Dabar sulig kiekviena diena įgyju vis daugiau žinių, kaip teisingai prižiūrėti galvijus, norint turėti juos sveikus ir gauti kuo didesnę naudą“, – teigė pašnekovas.
Jis valdo apie 110 hektarų žemės, pašarų galvijams užsiaugina pats.
Į ES paramą gali pretenduoti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ūkininkai, pirmą kartą besikuriantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi arba per trejus metus įsipareigoja įgyti profesinių įgūdžių bei kompetencijos, pateikia verslo planą. Žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos, be to, jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.
ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jeigu planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus. Siekiant, kad projektas surinktų kuo daugiau balų ir užtikrintų daugiau galimybių gauti ES paramą, jaunajam ūkininkui naudingiau įkurti didesnį ūkį.
Valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai jaunasis ūkininkas, pretenduojantis gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimojo giminaičio – tėvų, senelių, brolio, sesers, sūnaus, dukros – žemės ūkio valdos išregistruotus artimojo giminaičio nuosavybės teise valdomus žemės sklypus įsigyja nuosavybės teise ir įregistruoja juos savo valdoje. Jeigu keli pareiškėjai kuriasi valdose, kurios buvo padalytos iš vienos valdos, jiems bendrai negali būti skirta didesnė kaip 40 tūkst. Eur parama.
Parama neteikiama, jei besikuriančio jaunojo ūkininko valda sudaryta iš sklypų, kurie buvo sutuoktinio valdoje ir šiems sklypams jau buvo skirta parama pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, taip pat – kai besikuriančio jaunojo ūkininko valda perregistruota iš jo sutuoktinio.
Didžiausia parama jaunajam ūkininkui – 40 tūkst. Eur, nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis kuriamas. Parama išmokama dviem etapais: pirmoji išmokos dalis sudaro 50 proc. prašomos sumos, antroji, dalinė, išmoka sumokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas. Parama gali sudaryti 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektai įgyvendinami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Tinkamos finansuoti visos jaunojo ūkininko ūkio įkūrimo išlaidos, būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla. Projektai pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ bus atrenkami pagal kriterijus, privalomas mažiausias balų skaičius – 50. Verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėn. nuo įsikūrimo dienos jaunasis ūkininkas turi pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.
Įkuriamo ūkio žemės ūkio naudmenų plotas paramos paraiškos pateikimo dieną ir jaunojo ūkininko verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu bei kontrolės laikotarpiu (3 metai nuo paskutinio paramos išmokėjimo) turi priklausyti jaunajam ūkininkui nuosavybės teise arba turi būti kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis (nuoma, panauda ir kt.).
Siekdamas gauti finansavimą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jaunasis ūkininkas įsipareigoja po įvykio, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atstatyti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.
Jaunieji ūkininkai, norintys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, privalo tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą.
Užsk. 2727
Publikuota: 2019-09-24 15:27:59
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|