|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Penkių metrų aukščio metalinė konstrukcija buvo išmatuota siekiant įteisinti didžiausio įrankio rekordą.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Kai prieš keletą metų bandėme įsiprašyti pas Degučių kaime plaktukus kolekcionuojantį Saulių Matusevičių, vyras vis delsė, prašė palaukti, kol savo eksponatus sudėlios į ekspoziciją, aprašys. Kilo natūrali nuostaba, kai dar po kurio laiko išgirdome, jog Saulius savo plaktukams jau stato atskirą pastatą ir rengia muziejų. Kas galėtų patikėti: kažkur nuošaliame rajono kampelyje, kaime, neturinčiame nė dviejų šimtų gyventojų, – kurti muziejų! Štai tada, atidaręs jo duris, šeimininkas dar kiek nedrąsiai įsileido į vidų pirmuosius žurnalistus. Prabėgus vos metams nuo muziejaus atidarymo S. Matusevičius jau nuveikė neįtikėtinai daug. Jo kolekcija nuo pusės tūkstančio eksponatų išaugo beveik dvigubai ir jau perkopė 900, o lankytojai važiuoja iš visos Lietuvos. Užregistruotas ir gausiausios šalyje plaktukų kolekcijos rekordas. O paskutinė naujiena – prie kaimo kryžkelės išdygusi metalinė skulptūra iš dviejų plaktukų, kurią pagamino pats Saulius. Stebėdamas visa tai pradedi galvoti, kad šiam Suvalkijos kaime gyvenančiam žmogui nieko nėra neįmanomo. Metalinės skulptūros aukštis su postamentu – 5 metrai, plotis – 3, 26 metro, sveria ji apie toną. Iki šiol tokio dydžio ne tik plaktuko, bet ir kitokio įrankio Lietuvoje užfiksuota nebuvo, tad S. Matusevičius nusprendė rekordą registruoti agentūroje „Factum“. Matavimo procedūrą užfiksavo susirinkę žurnalistai, seniūnas, bendruomenės pirmininkė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) atstovai. Saulius pasakojo, jog skulptūrą pradėjo gaminti šiemet vasario mėnesį. Pats viską planavo, virino armatūrą. „Pirmą kartą dariau tokį darbą – pačiam buvo įdomu. Reikėjo numatyti, kaip skulptūra atrodys pastatyta, kaip ji „žiūrėsis“ nuo kelio, išlaikyti vertikalaus ir horizontalaus plaktukų proporcijas. Teko porąkart perkonstruoti didžiojo plaktuko galvą, o raides dariau keturis ar penkis kartus. Dirbau, virinau, fotografavau ir vis siunčiau nuotraukas draugams, žmonėms, kurie šį tą išmano, – norėjosi pasitarti. Ypač buvo malonu sulaukti pagyrimo žodžių dėl kompozicijos, gerai parinktų proporcijų iš vieno žinomo Marijampolės architekto, – džiaugėsi S. Matusevičius. Statydamas metalinę skulptūrą S. Matusevičius padarė dar vieną gerą darbą: jis sutvarkė ir ties posūkiu į kaimą esantį žemės sklypą. Šis buvo apleistas, prižėlęs krūmų, virtęs šabakštynu. „Negalėjau tokio palikti: atvažiuoja autobusai iš Basanavičynės – kaip čia atrodys... Viską reikėjo nupurkšti, išrauti, išversti ekskavatoriumi. Ir seniūnas pagelbėjo, žadėjo ir vėliau padėti prižiūrėti“, – pasakojo vyras. Tikra mįslė, kaip S. Matusevičius, dirbantis žmogus, spėja prižiūrėti ir savo sodybą, padėti žmonai ūkyje ir dar vesti ekskursijas muziejuje. O lankytojų šiemet sulaukta apie tūkstantį. Saulius juokiasi, jog vieną rytą išėjęs sugrėbti žolės, kad parvežtų ją gyvuliams, šį darbą pabaigė tik vienuoliktą vakaro: vis teko lakstyti į muziejų ir priimti vieną po kitos atvažiavusias ekskursijas. – Darbo prie namų tikrai yra, dar ir tvoras šiemet tvarkėme, dažėme, kad tik gražiau būtų. Bet aš pailsiu muziejuje, vesdamas ekskursijas. Man smagu su žmonėmis bendrauti, ypač kai jie nuoširdžiai klausinėja, domisi mano plaktukais, – pasakojo entuziastas. Apie daugybę savo eksponatų Saulius gali pasakoti ištisas valandas. Visi plaktukai turi savo istorijas, kai kurios vertingesnės net už patį eksponatą. Štai viena iš paskutinių, kurią S. Matusevičius pasakojo rekordo fiksuoti susirinkusiems žurnalistams, rodydamas tikrai ne patį vertingiausią kolekcijos plaktuką: – Kartą draugas man internetu atsiunčia nuotrauką, kurioje matau ant labai gražaus raudono gobeleno pritaisytą tokį prastą savadarbį plaktuką. Klausiu – iš kur tu jį gavai? Draugas paaiškino, jog važiuoja autobusu, senu LAZ‘u, ir mato virš vairuotojo galvos pakabintą plaktuką stiklui išmušti. Tuo viskas ir baigėsi. Grįžau namo, valgau vakarienę – ir vėl gaunu nuotrauką: mano draugas jau sėdi namie su tuo plaktuku ir kavą geria. Išsigandau: negi pavogė?! O jis ir sako: „Kaip galėčiau į muziejų vogti eksponatus. Bandžiau prikalbinti vairuotoją, kad parduotų man jį už 2 eurus. Tas nesutiko. Bet už 2 eurus 50 centų įkalbėjau...“ Lankytojų susidomėjimas neįprastu muziejumi sparčiai auga. Pirmaisiais jo gyvavimo mėnesiais, vasarą, po straipsnių spaudoje pasirodė vienas kitas lankytojas. Spalio mėnesį į Matusevičių kiemą įriedėjo pirmasis turistais vežinas autobusas iš Kauno. Šiemet į Plaktukų muziejų turistai jau traukė iš tolimiausių kampelių: Klaipėdos, Vilniaus, Žiežmarių, Kaišiadorių, Anykščių ir kt. Atvyko net ir Norvegijoje, Anglijoje, Amerikoje gyvenančių lietuvių. Beje, jei norėdami nuvykti į Degučius mėginsite rasti maršrutą internete per Google Maps, būsite nukreipti kažkur į Šilutės arba Zarasų rajonus. Tačiau įvedus nuorodą „plaktukų muziejus“, išmanusis įrenginys iš karto supras, ko norite, ir parodys kelią į Keturvalakių seniūnijoje esantį kaimelį. Džiugu, kad atsiranda entuziastų, kurie sugeba garsinti mūsų rajoną gerokai už jo ribų. Problema ta, jog iki muziejaus, iš kurios pusės bevažiuosite, teks įveikti keletą kilometrų žvyrkelio. Jo ypač baiminasi užsieniečiai. Štai Vilkaviškio TVIC vadovas Vitas Girdauskas Sostinės dienų metu pristatinėdamas rajoną pastebėjęs, kad daugelis žmonių apie muziejų jau žino. „Kaip Lietuvą garsino Sabonis, taip Vilkaviškio rajoną dabar – plaktukų muziejus“, – sakė direktorius. Deja, kartą su V. Girdausku telefonu susisiekusi užsieniečių grupė, kuri informaciją apie muziejų rado internete, atvykti atsisakė vien dėl prasto privažiavimo. Degučių bendruomenė ne kartą kreipėsi dėl žvyrkelio asfaltavimo, sulaukta pažadų, jog kelias bus sutvarkytas iki 2020 metų. Tačiau iki šiol į muziejų lankytojai darda, anot vieno dienraščio žurnalistės, tikra „tarka“. – Mes padarėme viską, kad kaimas garsėtų, dabar jau valdžia turėtų padaryti savo darbą – padėti žmonėms. Gėda, kai tokiu keliu mus bando pasiekti lankytojai iš visos Lietuvos, o paskui iš mūsų žvyrkeliu dar bilda į Basanavičynę, – kalbėjo S. Matusevičius. Šį savaitgalį Plaktukų muziejuje vėl lankėsi žmonės, kurie dar labiau išgarsins Dailučių kaimą: jie kuria filmą apie keisčiausius muziejus. Smagu, jog į jį pateks ir sparčiai garsėjantis mūsų rajono objektas.
Galerija: Plaktukų muziejus
Publikuota: 2019-10-09 09:26:57 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|