|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Technologijos
|
|
|
Neverta pasakoti, kad išmanieji telefonai teikia naudos ir daro žalą – tai jau seniai aišku kiekvienam bent kiek sąmoningesniam žmogui. Įdomesnis klausimas: kaip nutiko, jog jie kenkia, ir ką daryti, kad save žalotume kuo mažiau?
Mobilusis telefonas
Tai, kad turiu su savimi mobilųjį telefoną, iš manęs atima asmeninę erdvę. Aš tarsi nebeturiu teisės būti nepasiekiamas: visada turiu atsiliepti, visada turiu atrašyti, visada turiu žinoti, kas vyksta mano bendruose draugų susirašinėjimuose, visada turiu atsakyti į elektroninį laišką.
Koks pokytis man, kaip žmogui, ir mano santykiui su kitais? Mobilusis telefonas išvargina. Aš tarsi neturiu teisės neatsiliepti į darbo skambutį, net jei yra vėlus vakaras. Aš tarsi neturiu teisės neatrašyti į žinutę iškart, nes ją jau perskaičiau ir kitas žmogus tai mato.
Nebelieka laiko ramiai apsvarstyti, pergalvoti savo sprendimų, atsakymų ir pasiūlymų. Nebelieka laiko tiesiog pabūti tyloje, nes nuolat reikia dalyvauti bendruose pokalbiuose su kažkuo, kas taip pat turi savo rankose mobilųjį telefoną.
Tai sukuria papildomos įtampos ir nerimo. Mes persidirbame, pavargstame. Neišvengiamai daugiau laiko sėdime susikūprinę, varginame akis, vairuodami ir naudodamiesi telefonais patenkame į pavojingas situacijas. Negana to, imame pykti ant kitų, kad neduoda mums ramybės ir ne laiku rašinėja, skambina.
Ką daryti? Mobilusis telefonas, kaip ir visa kita mūsų gyvenime, privalo turėti ribas ir netrukdyti ilsėtis – mums reikia ramaus nepertraukiamo laiko sau.
Pirma, miego ir poilsio laikas neturi būti trikdomas. Miegant svarbu išsijungti telefono garsą bei vibraciją ir be jokios sąžinės graužaties leisti sau neatrašyti ir neatsiliepti į skambučius bent nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto arba pagal savo įprastą miego laiką.
Taip pat mobilieji telefonai kartais nustumia šalia esančius žmones į šoną: užuot atidžiai bendravę su jais, tuo pačiu metu gyvename paralelinį gyvenimą telefone. Jei susitinkate su draugu, leidžiate laiką su savo šeima, telefoną padėkite į šalį. Tai yra jūsų laikas, skirtas bendrauti tiesiogiai.
Jei ruošiatės egzaminui, išjunkite telefono garsus, nesiblaškykite, nes tai yra darbo ir susikaupimo laikas. Į žinutes galima atrašyti ir vėliau.
Ilgainiui pastebėsite, kad telefonas mažiau erzina, kad nebėra taip sunku atsakinėti į elektroninius laiškus ar žinutes, kad ne taip sunku atsiliepti į skambutį, nes žinote, jog kasdien turite laiko, kai to daryti neprivalote, kai galite netrukdomai ilsėtis, tyliai sau mąstyti, skaityti, svajoti, bendrauti su šalia esančiais žmonėmis ar dirbti.
Socialiniai tinklai
Didžiausia socialinių tinklų įtaka daroma psichologinei sveikatai, ypač – suvokiant savo vertę. Mokslininkai vis garsiau kalba apie depresiją, nerimą, narcisizmą, kylančius dėl socialinių tinklų naudojimo.
Socialiniai tinklai veikia tokiu principu: aš pasidaliju (nuotrauka, įrašu, straipsniu, muzika), o kiti reaguoja. Daugybė jaunų žmonių prieš dalydamiesi labai gerai įvertina, ar tikrai tai sulauks kitų pritarimo, ir tik tuomet dalijasi. Ar jums nėra tekę ilgai rinkti nuotraukos aprašymą, kad jis būtų kuo įtaigesnis? O gal yra tekę laukti meto, kai dauguma draugų bus prisijungę prie interneto, ir tik tada pasikeisti profilio nuotrauką, kad surinktumėte kuo daugiau vadinamųjų „laikų“?
Taip mes mokomės parodyti save ne tokius, kokie esame, bet tokius, kokius kitiems įdomu matyti. Taip prarandame savo tapatybę ir ilgainiui nebesuprantame, kokie esame, kas mums patiems svarbu. Iš to ir kyla nerimas, liūdesys. Kartais net patys save apgauname, jog esame tobuli, ir tampame narcizais, panyrame į puikybę.
Ilgainiui pradedame ir tikrovėje tikėtis tokių pat reakcijų kaip socialiniuose tinkluose, tampame priklausomi nuo įvertinimo. Nebesuvokiame, kad esame vertingi, nepriklausomai nuo to, kaip mus vertina kiti. Pradedame gyventi nuolat apgaudinėdami save, o tikrovės neigimas – vieno iš reikšmingiausių psichologinių sutrikimų šauklys. Taip pat iškreiptai suvokiame ir santykius su kitais. Gyvename turėdami šimtus ar net tūkstančius „draugų“, bet pasitaiko, jog nė vienas jų iš tikrųjų nėra mūsų draugas.
Ką tuomet daryti, kad priimtume tikrovę ir tikrąjį save? Socialinius tinklus svarbu apriboti, kad jie neribotų mūsų. Galima visai jais nesinaudoti, bet kartais tai per daug sudėtinga. Tokiu atveju svarbu sekti laiką, kiek jiems skiriate.
Tai padeda padaryti įvairios programėlės, kurios telefone išmatuoja, kiek laiko kuo naudojatės. Taip galėsite aiškiau suvokti, kiek jūsų gyvenimo prabėga socialiniuose tinkluose. Geriausia turėti vieną ar du laikus per dieną, kai pasitikrinsite savo socialinius tinklus. Kad tai nevyktų dažniau, padėtų programėlių pranešimų išjungimas ir tuomet jūsų telefonas kiekvieną kartą neklinksėtų ir nekviestų atsidaryti programėlės.
Taip pat dar vienas geras būdas mažinti socialinių tinklų naudojimą – išsitrinti juos iš telefono ir prisijungti tik namuose prie kompiuterio ar, reikalui esant, per naršyklę telefone.
Mažinti neigiamą įtaką padeda ir „draugų“ pertekliaus neturėjimas. Jei matote, jog niekaip negalite nustoti žiūrėti savo feisbuko „sienos“, pradėkite slėpti draugų įrašus, atsisakykite jums nelabai reikšmingų puslapių prenumeratų. Tokiu būdu sumažinsite informacijos srautą ir nebeeikvosite laiko sekdami nepažįstamus žmones ar skaitydami reklamas.
Neribotas internetas
Neribotas internetas turi labai panašią įtaką, kaip ir mobilieji telefonai, – nuolatinį pasiekiamumą, kuris ima smarkiai varginti. Tačiau greta to jis mums suteikia galimybę prieiti prie daugybės informacijos ir vaizdų. Juos matydami žinome, kad mūsų laukia dar daugybė naujos informacijos, tad nebesistengiame įdėmiai analizuoti turinio, kuris tuo metu yra mums prieš akis, – tiesiog peržvelgiame paviršių. Yra nustatyta, jog atsidarę interneto puslapį mes perskaitome tik apie 20 procentų teksto, o jei internetas stringa ir nerodo vaizdo medžiagos ilgiau nei 2 sekundes, dauguma vartotojų nelaukia ir ieško kitų vaizdų.
Priklausomų nuo interneto žmonių smegenys reikšmingai kinta. Dažniausiai teigiama, kad mažėja nervinių ląstelių ir jų ataugų tose srityse, kurios atsakingos už tikslų siekimą ir kognityvinę kontrolę. Visai tai mus veda prie to, jog nebemokame išlaikyti savo dėmesio ir sukaupti kantrybės.
Kantrybės netekimas išeina plačiau už technologijų ribų ir šaknijasi visame gyvenime. Vis dažniau pasitaiko vaikų, kurie neprisiverčia mokytis, arba suaugusiųjų, kuriems studijuoti ar dirbti darosi „nuobodu“, o tai parodo, kad jie neturi kantrybės daryti to, kas nėra labai malonu. Nuolatinė stimuliacija, žaidimų aplikacijos, mobiliojo interneto duomenų srautas mažina gebėjimą būti kantriems. Tai ne tik paveikia mus kaip asmenis, o pasireiškia ir santykiuose su kitais žmonėmis: dažnai nebemokame kantriai išbūti ir spręsti nesutarimų, lėtai ir dorai auginti draugystės, romantiško santykio.
Ką daryti? Ir vėl labai panašūs patarimai – puoselėti saikingumą. Besaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę. O su priklausomybe kovojama sumažinant arba nutraukiant vartojimą. Gyventi be interneto dabar turbūt nelabai įmanoma, bet sumažinti priklausomybę tikrai galima.
Išvalykite iš savo telefono aplikacijas, kurios jums nereikalingos ir atima jūsų laiką bei dėmesį. Gal visai įmanoma gyventi be „YouTube“ telefone? Taip pat išjunkite internetą, kai jis nėra reikalingas. Paieškokite, ką veiksite, užuot naršę internete. Gal gali padėti šalia telefono į kuprinę įsimesta knyga? O jei ir tai nepadeda, gal laikas išsitraukti iš stalčiaus seną mamos mygtukinį telefoną ir pabandyti su juo pagyventi mėnesį, kol dings įprotis braukyti telefono ekraną? Svarbiausia turėti noro ir suprasti, ką norėtumėte padaryti su papildomai atsiradusiu laiku.
Svarbiausia yra pažinti savo įpročius, sąmoningai juos suvokti, o tada įsivertinti, ar norime pašalinti galimą riziką ir grėsmę mūsų sveikatai bei santykiams su kitais žmonėmis. Jei taip, tuomet belieka imti popieriaus lapą ir pieštuką, susidėlioti savo planą ir jo laikytis. Nepavykus nereikia nusiminti, o vėl užsirašyti savo pasiryžimus ir grįžti prie gerų įpročių formavimo. Tikrai neužtruks, kol pajusite, kaip atsiranda daugiau laiko knygai ar pokalbiui su namiškiais.
Julija BRAUKYLIENĖ
Straipsnis perpublikuojamas iš žurnalo „Ateitis“ (2019 m. Nr. 6).
Neverta pasakoti, kad išmanieji telefonai teikia naudos ir daro žalą – tai jau seniai aišku kiekvienam bent kiek sąmoningesniam žmogui. Įdomesnis klausimas: kaip nutiko, jog jie kenkia, ir ką daryti, kad save žalotume kuo mažiau? |
Tai, kad turiu su savimi mobilųjį telefoną, iš manęs atima asmeninę erdvę. Aš tarsi nebeturiu teisės būti nepasiekiamas: visada turiu atsiliepti, visada turiu atrašyti, visada turiu žinoti, kas vyksta mano bendruose draugų susirašinėjimuose, visada turiu atsakyti į elektroninį laišką.
Koks pokytis man, kaip žmogui, ir mano santykiui su kitais? Mobilusis telefonas išvargina. Aš tarsi neturiu teisės neatsiliepti į darbo skambutį, net jei yra vėlus vakaras. Aš tarsi neturiu teisės neatrašyti į žinutę iškart, nes ją jau perskaičiau ir kitas žmogus tai mato.
Nebelieka laiko ramiai apsvarstyti, pergalvoti savo sprendimų, atsakymų ir pasiūlymų. Nebelieka laiko tiesiog pabūti tyloje, nes nuolat reikia dalyvauti bendruose pokalbiuose su kažkuo, kas taip pat turi savo rankose mobilųjį telefoną.
Tai sukuria papildomos įtampos ir nerimo. Mes persidirbame, pavargstame. Neišvengiamai daugiau laiko sėdime susikūprinę, varginame akis, vairuodami ir naudodamiesi telefonais patenkame į pavojingas situacijas. Negana to, imame pykti ant kitų, kad neduoda mums ramybės ir ne laiku rašinėja, skambina.
Ką daryti? Mobilusis telefonas, kaip ir visa kita mūsų gyvenime, privalo turėti ribas ir netrukdyti ilsėtis – mums reikia ramaus nepertraukiamo laiko sau.
Pirma, miego ir poilsio laikas neturi būti trikdomas. Miegant svarbu išsijungti telefono garsą bei vibraciją ir be jokios sąžinės graužaties leisti sau neatrašyti ir neatsiliepti į skambučius bent nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto arba pagal savo įprastą miego laiką.
Taip pat mobilieji telefonai kartais nustumia šalia esančius žmones į šoną: užuot atidžiai bendravę su jais, tuo pačiu metu gyvename paralelinį gyvenimą telefone. Jei susitinkate su draugu, leidžiate laiką su savo šeima, telefoną padėkite į šalį. Tai yra jūsų laikas, skirtas bendrauti tiesiogiai.
Jei ruošiatės egzaminui, išjunkite telefono garsus, nesiblaškykite, nes tai yra darbo ir susikaupimo laikas. Į žinutes galima atrašyti ir vėliau.
Ilgainiui pastebėsite, kad telefonas mažiau erzina, kad nebėra taip sunku atsakinėti į elektroninius laiškus ar žinutes, kad ne taip sunku atsiliepti į skambutį, nes žinote, jog kasdien turite laiko, kai to daryti neprivalote, kai galite netrukdomai ilsėtis, tyliai sau mąstyti, skaityti, svajoti, bendrauti su šalia esančiais žmonėmis ar dirbti.
Didžiausia socialinių tinklų įtaka daroma psichologinei sveikatai, ypač – suvokiant savo vertę. Mokslininkai vis garsiau kalba apie depresiją, nerimą, narcisizmą, kylančius dėl socialinių tinklų naudojimo.
Socialiniai tinklai veikia tokiu principu: aš pasidaliju (nuotrauka, įrašu, straipsniu, muzika), o kiti reaguoja. Daugybė jaunų žmonių prieš dalydamiesi labai gerai įvertina, ar tikrai tai sulauks kitų pritarimo, ir tik tuomet dalijasi. Ar jums nėra tekę ilgai rinkti nuotraukos aprašymą, kad jis būtų kuo įtaigesnis? O gal yra tekę laukti meto, kai dauguma draugų bus prisijungę prie interneto, ir tik tada pasikeisti profilio nuotrauką, kad surinktumėte kuo daugiau vadinamųjų „laikų“?
Taip mes mokomės parodyti save ne tokius, kokie esame, bet tokius, kokius kitiems įdomu matyti. Taip prarandame savo tapatybę ir ilgainiui nebesuprantame, kokie esame, kas mums patiems svarbu. Iš to ir kyla nerimas, liūdesys. Kartais net patys save apgauname, jog esame tobuli, ir tampame narcizais, panyrame į puikybę.
Ilgainiui pradedame ir tikrovėje tikėtis tokių pat reakcijų kaip socialiniuose tinkluose, tampame priklausomi nuo įvertinimo. Nebesuvokiame, kad esame vertingi, nepriklausomai nuo to, kaip mus vertina kiti. Pradedame gyventi nuolat apgaudinėdami save, o tikrovės neigimas – vieno iš reikšmingiausių psichologinių sutrikimų šauklys. Taip pat iškreiptai suvokiame ir santykius su kitais. Gyvename turėdami šimtus ar net tūkstančius „draugų“, bet pasitaiko, jog nė vienas jų iš tikrųjų nėra mūsų draugas.
Ką tuomet daryti, kad priimtume tikrovę ir tikrąjį save? Socialinius tinklus svarbu apriboti, kad jie neribotų mūsų. Galima visai jais nesinaudoti, bet kartais tai per daug sudėtinga. Tokiu atveju svarbu sekti laiką, kiek jiems skiriate.
Tai padeda padaryti įvairios programėlės, kurios telefone išmatuoja, kiek laiko kuo naudojatės. Taip galėsite aiškiau suvokti, kiek jūsų gyvenimo prabėga socialiniuose tinkluose. Geriausia turėti vieną ar du laikus per dieną, kai pasitikrinsite savo socialinius tinklus. Kad tai nevyktų dažniau, padėtų programėlių pranešimų išjungimas ir tuomet jūsų telefonas kiekvieną kartą neklinksėtų ir nekviestų atsidaryti programėlės.
Taip pat dar vienas geras būdas mažinti socialinių tinklų naudojimą – išsitrinti juos iš telefono ir prisijungti tik namuose prie kompiuterio ar, reikalui esant, per naršyklę telefone.
Mažinti neigiamą įtaką padeda ir „draugų“ pertekliaus neturėjimas. Jei matote, jog niekaip negalite nustoti žiūrėti savo feisbuko „sienos“, pradėkite slėpti draugų įrašus, atsisakykite jums nelabai reikšmingų puslapių prenumeratų. Tokiu būdu sumažinsite informacijos srautą ir nebeeikvosite laiko sekdami nepažįstamus žmones ar skaitydami reklamas.
Neribotas internetas turi labai panašią įtaką, kaip ir mobilieji telefonai, – nuolatinį pasiekiamumą, kuris ima smarkiai varginti. Tačiau greta to jis mums suteikia galimybę prieiti prie daugybės informacijos ir vaizdų. Juos matydami žinome, kad mūsų laukia dar daugybė naujos informacijos, tad nebesistengiame įdėmiai analizuoti turinio, kuris tuo metu yra mums prieš akis, – tiesiog peržvelgiame paviršių. Yra nustatyta, jog atsidarę interneto puslapį mes perskaitome tik apie 20 procentų teksto, o jei internetas stringa ir nerodo vaizdo medžiagos ilgiau nei 2 sekundes, dauguma vartotojų nelaukia ir ieško kitų vaizdų.
Priklausomų nuo interneto žmonių smegenys reikšmingai kinta. Dažniausiai teigiama, kad mažėja nervinių ląstelių ir jų ataugų tose srityse, kurios atsakingos už tikslų siekimą ir kognityvinę kontrolę. Visai tai mus veda prie to, jog nebemokame išlaikyti savo dėmesio ir sukaupti kantrybės.
Kantrybės netekimas išeina plačiau už technologijų ribų ir šaknijasi visame gyvenime. Vis dažniau pasitaiko vaikų, kurie neprisiverčia mokytis, arba suaugusiųjų, kuriems studijuoti ar dirbti darosi „nuobodu“, o tai parodo, kad jie neturi kantrybės daryti to, kas nėra labai malonu. Nuolatinė stimuliacija, žaidimų aplikacijos, mobiliojo interneto duomenų srautas mažina gebėjimą būti kantriems. Tai ne tik paveikia mus kaip asmenis, o pasireiškia ir santykiuose su kitais žmonėmis: dažnai nebemokame kantriai išbūti ir spręsti nesutarimų, lėtai ir dorai auginti draugystės, romantiško santykio.
Ką daryti? Ir vėl labai panašūs patarimai – puoselėti saikingumą. Besaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę. O su priklausomybe kovojama sumažinant arba nutraukiant vartojimą. Gyventi be interneto dabar turbūt nelabai įmanoma, bet sumažinti priklausomybę tikrai galima.
Išvalykite iš savo telefono aplikacijas, kurios jums nereikalingos ir atima jūsų laiką bei dėmesį. Gal visai įmanoma gyventi be „YouTube“ telefone? Taip pat išjunkite internetą, kai jis nėra reikalingas. Paieškokite, ką veiksite, užuot naršę internete. Gal gali padėti šalia telefono į kuprinę įsimesta knyga? O jei ir tai nepadeda, gal laikas išsitraukti iš stalčiaus seną mamos mygtukinį telefoną ir pabandyti su juo pagyventi mėnesį, kol dings įprotis braukyti telefono ekraną? Svarbiausia turėti noro ir suprasti, ką norėtumėte padaryti su papildomai atsiradusiu laiku.
Svarbiausia yra pažinti savo įpročius, sąmoningai juos suvokti, o tada įsivertinti, ar norime pašalinti galimą riziką ir grėsmę mūsų sveikatai bei santykiams su kitais žmonėmis. Jei taip, tuomet belieka imti popieriaus lapą ir pieštuką, susidėlioti savo planą ir jo laikytis. Nepavykus nereikia nusiminti, o vėl užsirašyti savo pasiryžimus ir grįžti prie gerų įpročių formavimo. Tikrai neužtruks, kol pajusite, kaip atsiranda daugiau laiko knygai ar pokalbiui su namiškiais.
Julija BRAUKYLIENĖ
Straipsnis perpublikuojamas iš žurnalo „Ateitis“ (2019 m. Nr. 6).
Publikuota: 2019-10-18 11:12:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|