|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Kampanijos iniciatorės – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, problema – kur kas opesnė nei galime įsivaizduoti, o kalbėti apie ją be „etikečių klijavimo“ daugeliui vis dar sekasi sunkiai „Šios kampanijos tikslas buvo aiškus nuo pat pradžių – visuomenė, darbdaviai turi suklusti, pamatyti ne tik savo aplinkoje, bet konkrečiai darbo vietoje socialinę atskirtį patiriančius žmones ir pastebėti jų gebėjimus bei kompetencijas, o ne vertinti asmenines istorijas, praeitį. Buvę kaliniai, sergantieji priklausomybės ligomis, vaikų globos namų ugdytiniai, pabėgėliai, prekybos žmonėmis aukos, neįgalieji – daugybė žmonių dėl mūsų nežinojimo, baimių ar stereotipų susiduria su sunkumais įsidarbinant, ar aktyviau nei kiti turi įrodinėti, ką geba, moka ir gali dirbti. Todėl ir pakvietėme atkreipti dėmesį, įsisąmoninti ir sustabdyti tą „lyginimą“, išankstinių stereotipų virtinę, besisukančią daugelio mūsų galvose“, – aiškina Eitvydas Bingelis. Ministerijos inicijuotą kampaniją įgyvendinančios komunikacijos agentūros „Idea Prima“ partneris Linas Damanskis pastebi, kad didžiausias iššūkis buvo apie jautrią problemą prabilti taip, kad būtų išvengta vertinimo ar lyginimo. Straipsnio video:
Socialiniuose tinkluose plintančiam Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų fabrike“ nufilmuotame vaizdo klipe nesuvaidintas istorijas pasakoja žmonės su negalia, vaikų globos namų auklėtinis, romų tautybės moteris. Taip pat savo patirtimi dalinasi darbdaviai, personalo atrankos specialistai. Socialinė iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“ lapkričio 21 d. baigsis specialia konferencija, skirta personalo specialistams bei visiems šalies darbdaviams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pripažįsta, kad tikslių duomenų, skaičiaus, kiek tokių asmenų iš viso yra Lietuvoje, nėra žinoma. Tuo tarpu iniciatyvos organizatoriai įsitikino, kad socialinę atskirtį patiriantieji apie tai kalbėti ar pagalbos prašyti nedrįsta, dažnai neigia problemą ar bijo būti teisiami aplinkinių. Neretai – ir pačių artimiausių žmonių. „Pats kūrimo procesas tikrai vertas atskiros istorijos. Jame nematyti to, kiek kartų atsitrenkėme į tylos ir baimės sieną, kiek kartų buvome įspėti, kad nerasime tų, kurie kalbės ir pasakos, sutiks atsiverti. Tai ne ką mažiau pasako apie tai, su kokio masto problema susiduriama. Gėda, nerimas, baimė vis dar kausto dalį tų, kurie galėtų pasakoti savo istorijas. Tačiau tikime, kad situacija gali būti kitokia ir tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – pasakoja L. Damanskis. Publikuota: 2019-10-29 11:04:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|