|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Vilkaviškiečių Janinos Blažukienės (kairėje), jos dukros Editos Šūmakarienės (centre) ir šios anytos Vilijos Šūmakarienės audiniai džiugina kokybe ir raštų įvairove.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Senųjų amatų tradicijas puoselėjanti respublikinė liaudies meno paroda-konkursas „Aukso vainikas“ netrukus į vieną būrį sukvies geriausius Lietuvos liaudies meistrus. Tarp jų šiemet vėl bus vilkaviškietė Janina Blažukienė – šešios jos išaustos prijuostės regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje užėmė I vietą.
Suvalkiečių – gražiausios
– Ši medžiaga – kaip paltinė, tinka viduramžių stiliaus suknioms, o šita – sijonui ir liemenei. O šią medžiagą suvalkietiškam sijonui nuaudė marti Šiauliuose. Čia – dukros Editos kaklajuostės, jos nuaustas žemaitiškas sijonas. Aš pati daugiausiai audžiu prijuostes. Štai ši – dzūkiška, o šita spalvinga, su tulpėmis – suvalkietiška. Apskritai Suvalkijos moterų prijuostės – pačios gražiausios, turtingos spalvų ir raštų, – tvirtus puikios kokybės audinius rodo vilkaviškietė Janina Blažukienė.
Nuo jų įvairovės raibsta akys. O kas ką išaudė – iškart ir susigaudyti sunku: ką pati J. Blažukienė, ką jos dukra, šios anyta, marti Monika, jos mama Kuršėnuose, draugės... Jų, audžiančių moterų, anot audėjos, šiame ratelyje yra dešimt.
Audėjų „komanda“ turi skirtingo dydžio stakles: mažutėmis, labai kompaktiškomis audžia juostas, didelėmis – audinius sijonams, prijuostėms.
Audėjoms talkina Janinos vyras Petras, kurį žmona vadina savo vadybininku ir administratoriumi. Jis rūpinasi siūlų užsakymu, atvežimu, audinių pristatymu ir kitais vadybos dalykais.
Tarsi lopšinė
Sutuoktinis juokauja, kad iš pradžių, kai žmona tik pradėjo austi, jį erzino staklių bildėjimas.
– Dabar man tai lyg lopšinė – net savotiškai ramina, – prisipažino vyras.
Janina audėjos amatu užsiima jau 14 metų, tačiau su šia liaudies meno sritimi susipažinusi nuo mažens. Iš Aukštaitijos, Radviliškio rajono, kilusi moteris dar vaikystėje sėdėdavo seklyčioje ant mamos kelių ir stebėdavo, kaip ši audžia.
– Anksčiau nebūdavo maišų grūdams supilti, todėl juos ausdavo iš storų siūlų. Mama leisdavo šį darbą daryti man. Tik aš nepasiekdavau išminti pakojų, tai mama mindavo, o aš kaišiodavau šaudyklę. Man taip patikdavo! – prisiminė audėja.
Vėliau, jau atitekėjusi į Vilkaviškį, pedagoge dirbanti J. Blažukienė mėgdavo po darbo užsiimti rankdarbiais: megzti, siuvinėti marškinėlius savo trims sūnums ir sukneles dukrai. O kartą draugė, puiki audėja, dabar jau į amžinybę iškeliavusi vilkaviškietė Marija Danilaitienė, ją pamokė austi.
Aukšti pasiekimai
Netrukus J. Blažukienė įsigijo nedideles stakles, pasistatė bute ir ėmė austi prijuostes. Jas tebeaudžia iki šiol – tik retkarčiais imasi juostos ar sijono.
2006-aisiais moteris pirmą kartą dalyvavo respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“. Vėliau trejetą kartų regioniniame ture užėmė I vietą, yra pelniusi geriausio Marijampolės apskrities liaudies meistro vardą, metų nominaciją „Geriausias liaudies meistras“. Respublikinėje taikomosios dailės parodoje-konkurse 2018 m. „Iš Džiugo sakmių“ užimta I vieta.
2015 m. audėjos darbams suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.
Janinos dukra Edita austi pradėjo beveik kartu su mama, dar besimokydama 10-oje klasėje.
– Kažkas paprašė nuausti juostų. Stakles juostoms austi mums padovanojo viena devyniasdešimtmetė močiutė iš Marijampolės, siūlų turėjome. Prijuostes jau buvau pradėjusi austi, bet kaip juostą apmesti – dar nemokėjome. Knygų, aprašymų neturėjome – tai buvo iššūkis, nežinomybė. Tačiau dukra užsispyrė, išmoko ir dabar jau yra nuaudusi apie porą tūkstančių juostų, – pasakojo J. Blažukienė. Užsieniečiams tai buvo kažkas nesuvokiamo – kaip rankomis galima nuausti medžiagą.
Vėliau, susipažinusi su būsimu vyru, Edita į šią veiklą įtraukė ir savo anytą Viliją Šūmakarienę. Ši, iki tol nieko bendro su audimu neturėjusi, irgi pradėjo nuo juostų. Dabar Vilija dažniausiai audžia suvalkietiškus bei žemaitiškus sijonus ir jau yra pelniusi III vietą „Aukso vainiko“ regioniniame ture. Edita šio konkurso regioniniame ture yra užėmusi I vietą. Šiauliuose gyvenanti Janinos marti Monika Blažukienė – taip pat puiki audėja.
– Monika – labai kruopšti, ir jei suklydo, gali išardyti ir pusę prijuostės. Aš tiek kantrybės neturiu, nes ardyti sunkiau, negu nuausti naują, – nusijuokia J. Blažukienė.
Tiek Editos, tiek Monikos audiniai taip pat turi tautinio paveldo produktų sertifikatus.
Iškeliauja į užsienį
Pavasarį Janina su marčia Giedre Blažukiene buvo pakviestos į Liuksemburgą, kur vyko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo renginys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Abi Blažukienės atvyko su nedidelėmis staklėmis ir pačiame renginyje, o vėliau ir Liuksemburgo lietuvių mokyklose rodė prijuosčių bei juostų audimo procesą.
– Jiems tai buvo kažkas nesuvokiamo – kaip rankomis galima nuausti medžiagą, – juokėsi moteris.
Prieš kelias savaites į JAV iškeliavo Editos Šūmakarienės juostos, įvairių audinių išsiųsta į Australiją, o žemaičių regiono tautinis kostiumas – Norvegijoje gyvenančiai tautietei. Užsienio lietuviai dažniausiai prašo nuausti juostas su jaunavedžių vardais, taip pat juostų abiturientams mokyklos baigimo proga.
J. Blažukienė prisimena, kaip pernai rudenį vieną tautinį kostiumą teko pagaminti vos per tris dienas: čia ir dabar jo prireikė Europos Sąjungos Lietuvos delegacijos narei, vyksiančiai į Albaniją.
– Reikiamų medžiagų turėjome, laimei, buvo ir išsiuvinėta apykaklė, perpetės, rankogaliai, tad siuvėja kostiumą greitai pasiuvo. Suruošėme viską išsiųsti – ir sugedo autobusas, turėjęs nuvežti kostiumą į Vilnių! O diplomatė vakare jau ruošėsi į lėktuvą. Tada vyras lėkė į Marijampolę ir iš ten paskutinėmis minutėmis spėjo siuntinį išsiųsti į sostinę. Gavusi kostiumą moteris džiaugėsi, atsiuntė mums nuotraukų, – pasakojo audėja.
Darbščiosios lietuvės yra nuaudusios net... norvegišką tautinį kostiumą, kai jo per feisbuko paskyrą TautiniaiDrabuziai.LT paprašė viena norvegė, pati atsiuntusi ir savo krašto tautinį raštą.
Svarbiausia – kokybė
Audinių pavyzdžius J. Blažukienės suburta komanda pristato tinklalapyje www.tautiniaidrabuziai.lt, veža į Kaziuko ir kitas muges, renginius, juose ir įvairiose šventėse demonstruoja audimo amatą.
Šių audėjų darbus žmonės labai vertina. Štai 13 prijuosčių ir tiek pat juostų iš Vilkaviškio prieš gerą savaitę išvažiavo į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą – jos skirtos Pakuonio folkloro grupei „Obelėlė“.
– Šiuo metu mus smarkiai atakuoja žemaičiai. Viena moteris iš Žemaitijos matė mano darbus parodoje, sakė, kad jie labai kokybiški. Dabar prašo nuausti ir sijonų, ir prijuosčių. Daug gaminių perka vilniečiai, užsako ir pavieniai žmonės, – pasakojo J. Blažukienė.
E. Šūmakarienė juokiasi, kad mama užsakymų kartais prisiima tiek, jog paskui visoms tenka dirbti iki išnaktų.
– Kai laukiausi dukros, audžiau iki paskutinės minutės. Galima sakyti, kad gimdyti išvažiavau tiesiai nuo staklių. Užsakymą pabaigti padėjo mama su anyta, – pasakojo jauna moteris.
Anot audėjų, žmonėms labai svarbu audinių kokybė. Tautiniai drabužiai, pasiūti iš rankomis austų audinių, yra daug patvaresni, nesitąso kaip gamykliniai. Be to, visus tautinius kostiumus vertina ekspertai, žiūri, ar raštai, spalvos yra autentiški, atitinka reikalavimus. Tam būtinos žinios, o jų audėjos semiasi iš knygų, interneto, konsultuojasi su liaudies meno žinovais.
– Šis darbas yra specifinis, jis reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Vis dėlto man tai – mielas procesas. O raštuotą audinį austi ypač smagu: darbo daugiau, bet užtat akiai maloniau, – šypsojosi J. Blažukienė.
Senųjų amatų tradicijas puoselėjanti respublikinė liaudies meno paroda-konkursas „Aukso vainikas“ netrukus į vieną būrį sukvies geriausius Lietuvos liaudies meistrus. Tarp jų šiemet vėl bus vilkaviškietė Janina Blažukienė – šešios jos išaustos prijuostės regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje užėmė I vietą. |
– Ši medžiaga – kaip paltinė, tinka viduramžių stiliaus suknioms, o šita – sijonui ir liemenei. O šią medžiagą suvalkietiškam sijonui nuaudė marti Šiauliuose. Čia – dukros Editos kaklajuostės, jos nuaustas žemaitiškas sijonas. Aš pati daugiausiai audžiu prijuostes. Štai ši – dzūkiška, o šita spalvinga, su tulpėmis – suvalkietiška. Apskritai Suvalkijos moterų prijuostės – pačios gražiausios, turtingos spalvų ir raštų, – tvirtus puikios kokybės audinius rodo vilkaviškietė Janina Blažukienė.
Nuo jų įvairovės raibsta akys. O kas ką išaudė – iškart ir susigaudyti sunku: ką pati J. Blažukienė, ką jos dukra, šios anyta, marti Monika, jos mama Kuršėnuose, draugės... Jų, audžiančių moterų, anot audėjos, šiame ratelyje yra dešimt.
Audėjų „komanda“ turi skirtingo dydžio stakles: mažutėmis, labai kompaktiškomis audžia juostas, didelėmis – audinius sijonams, prijuostėms.
Audėjoms talkina Janinos vyras Petras, kurį žmona vadina savo vadybininku ir administratoriumi. Jis rūpinasi siūlų užsakymu, atvežimu, audinių pristatymu ir kitais vadybos dalykais.
Sutuoktinis juokauja, kad iš pradžių, kai žmona tik pradėjo austi, jį erzino staklių bildėjimas.
– Dabar man tai lyg lopšinė – net savotiškai ramina, – prisipažino vyras.
Janina audėjos amatu užsiima jau 14 metų, tačiau su šia liaudies meno sritimi susipažinusi nuo mažens. Iš Aukštaitijos, Radviliškio rajono, kilusi moteris dar vaikystėje sėdėdavo seklyčioje ant mamos kelių ir stebėdavo, kaip ši audžia.
– Anksčiau nebūdavo maišų grūdams supilti, todėl juos ausdavo iš storų siūlų. Mama leisdavo šį darbą daryti man. Tik aš nepasiekdavau išminti pakojų, tai mama mindavo, o aš kaišiodavau šaudyklę. Man taip patikdavo! – prisiminė audėja.
Vėliau, jau atitekėjusi į Vilkaviškį, pedagoge dirbanti J. Blažukienė mėgdavo po darbo užsiimti rankdarbiais: megzti, siuvinėti marškinėlius savo trims sūnums ir sukneles dukrai. O kartą draugė, puiki audėja, dabar jau į amžinybę iškeliavusi vilkaviškietė Marija Danilaitienė, ją pamokė austi.
Netrukus J. Blažukienė įsigijo nedideles stakles, pasistatė bute ir ėmė austi prijuostes. Jas tebeaudžia iki šiol – tik retkarčiais imasi juostos ar sijono.
2006-aisiais moteris pirmą kartą dalyvavo respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“. Vėliau trejetą kartų regioniniame ture užėmė I vietą, yra pelniusi geriausio Marijampolės apskrities liaudies meistro vardą, metų nominaciją „Geriausias liaudies meistras“. Respublikinėje taikomosios dailės parodoje-konkurse 2018 m. „Iš Džiugo sakmių“ užimta I vieta.
2015 m. audėjos darbams suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.
Janinos dukra Edita austi pradėjo beveik kartu su mama, dar besimokydama 10-oje klasėje.
– Kažkas paprašė nuausti juostų. Stakles juostoms austi mums padovanojo viena devyniasdešimtmetė močiutė iš Marijampolės, siūlų turėjome. Prijuostes jau buvau pradėjusi austi, bet kaip juostą apmesti – dar nemokėjome. Knygų, aprašymų neturėjome – tai buvo iššūkis, nežinomybė. Tačiau dukra užsispyrė, išmoko ir dabar jau yra nuaudusi apie porą tūkstančių juostų, – pasakojo J. Blažukienė.
Užsieniečiams tai buvo kažkas nesuvokiamo – kaip rankomis galima nuausti medžiagą.
Vėliau, susipažinusi su būsimu vyru, Edita į šią veiklą įtraukė ir savo anytą Viliją Šūmakarienę. Ši, iki tol nieko bendro su audimu neturėjusi, irgi pradėjo nuo juostų. Dabar Vilija dažniausiai audžia suvalkietiškus bei žemaitiškus sijonus ir jau yra pelniusi III vietą „Aukso vainiko“ regioniniame ture. Edita šio konkurso regioniniame ture yra užėmusi I vietą. Šiauliuose gyvenanti Janinos marti Monika Blažukienė – taip pat puiki audėja.
– Monika – labai kruopšti, ir jei suklydo, gali išardyti ir pusę prijuostės. Aš tiek kantrybės neturiu, nes ardyti sunkiau, negu nuausti naują, – nusijuokia J. Blažukienė.
Tiek Editos, tiek Monikos audiniai taip pat turi tautinio paveldo produktų sertifikatus.
Pavasarį Janina su marčia Giedre Blažukiene buvo pakviestos į Liuksemburgą, kur vyko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo renginys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Abi Blažukienės atvyko su nedidelėmis staklėmis ir pačiame renginyje, o vėliau ir Liuksemburgo lietuvių mokyklose rodė prijuosčių bei juostų audimo procesą.
– Jiems tai buvo kažkas nesuvokiamo – kaip rankomis galima nuausti medžiagą, – juokėsi moteris.
Prieš kelias savaites į JAV iškeliavo Editos Šūmakarienės juostos, įvairių audinių išsiųsta į Australiją, o žemaičių regiono tautinis kostiumas – Norvegijoje gyvenančiai tautietei. Užsienio lietuviai dažniausiai prašo nuausti juostas su jaunavedžių vardais, taip pat juostų abiturientams mokyklos baigimo proga.
J. Blažukienė prisimena, kaip pernai rudenį vieną tautinį kostiumą teko pagaminti vos per tris dienas: čia ir dabar jo prireikė Europos Sąjungos Lietuvos delegacijos narei, vyksiančiai į Albaniją.
– Reikiamų medžiagų turėjome, laimei, buvo ir išsiuvinėta apykaklė, perpetės, rankogaliai, tad siuvėja kostiumą greitai pasiuvo. Suruošėme viską išsiųsti – ir sugedo autobusas, turėjęs nuvežti kostiumą į Vilnių! O diplomatė vakare jau ruošėsi į lėktuvą. Tada vyras lėkė į Marijampolę ir iš ten paskutinėmis minutėmis spėjo siuntinį išsiųsti į sostinę. Gavusi kostiumą moteris džiaugėsi, atsiuntė mums nuotraukų, – pasakojo audėja.
Darbščiosios lietuvės yra nuaudusios net... norvegišką tautinį kostiumą, kai jo per feisbuko paskyrą TautiniaiDrabuziai.LT paprašė viena norvegė, pati atsiuntusi ir savo krašto tautinį raštą.
Audinių pavyzdžius J. Blažukienės suburta komanda pristato tinklalapyje www.tautiniaidrabuziai.lt, veža į Kaziuko ir kitas muges, renginius, juose ir įvairiose šventėse demonstruoja audimo amatą.
Šių audėjų darbus žmonės labai vertina. Štai 13 prijuosčių ir tiek pat juostų iš Vilkaviškio prieš gerą savaitę išvažiavo į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą – jos skirtos Pakuonio folkloro grupei „Obelėlė“.
– Šiuo metu mus smarkiai atakuoja žemaičiai. Viena moteris iš Žemaitijos matė mano darbus parodoje, sakė, kad jie labai kokybiški. Dabar prašo nuausti ir sijonų, ir prijuosčių. Daug gaminių perka vilniečiai, užsako ir pavieniai žmonės, – pasakojo J. Blažukienė.
E. Šūmakarienė juokiasi, kad mama užsakymų kartais prisiima tiek, jog paskui visoms tenka dirbti iki išnaktų.
– Kai laukiausi dukros, audžiau iki paskutinės minutės. Galima sakyti, kad gimdyti išvažiavau tiesiai nuo staklių. Užsakymą pabaigti padėjo mama su anyta, – pasakojo jauna moteris.
Anot audėjų, žmonėms labai svarbu audinių kokybė. Tautiniai drabužiai, pasiūti iš rankomis austų audinių, yra daug patvaresni, nesitąso kaip gamykliniai. Be to, visus tautinius kostiumus vertina ekspertai, žiūri, ar raštai, spalvos yra autentiški, atitinka reikalavimus. Tam būtinos žinios, o jų audėjos semiasi iš knygų, interneto, konsultuojasi su liaudies meno žinovais.
– Šis darbas yra specifinis, jis reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Vis dėlto man tai – mielas procesas. O raštuotą audinį austi ypač smagu: darbo daugiau, bet užtat akiai maloniau, – šypsojosi J. Blažukienė.
Publikuota: 2019-11-04 10:11:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|