|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Šiuolaikinė visuomenė vis sparčiau keliasi į interneto platybes, be telefono, kompiuterio, kitų išmaniųjų įrenginių daugelis nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Dėl tokių mūsų gyvensenos pokyčių ypač aktualus tampa kibernetinio saugumo klausimas. Nors apsisaugojimo priemonės vis tobulėja, tačiau neatsilieka ir piktavaliai, norintys pakenkti, pasinaudoti mūsų patiklumu.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje įregistruoti 53 183 kibernetiniai incidentai. Išaugo kompleksinių atakų skaičius – NKSC atliko 914 didelės ir vidutinės reikšmės kibernetinių incidentų tyrimų. Reikia pastebėti, kad kibernetiniai incidentai tampa vis labiau rafinuoti ir vis dažniau kenkti naudojami socialinės inžinerijos metodai, kai pasitelkiamos ne tik technologinės priemonės, bet ir psichologija. Dažnai tokių išpuolių smaigalys būna nukreiptas į eilinius, patiklius, savo asmeninius duomenis nepakankamai saugančius žmones.
Pavojus iš telefono
NKSC direktorius Rytis Rainys skambina pavojaus varpais: „Šiomis dienomis plūstelėjo didelė sukčiavimo internete banga. Nusikaltėliai veikia pagal tam tikras schemas. Dažniausiai žmonės gauna SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva iš banko atėjusį naują pranešimą. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda, kuri turėtų vesti į jūsų banko interneto svetainę. Jei gerai pažiūrėtumėte į tą nuorodą, pamatytumėte, kad ji neturi nieko bendro su jūsų banko pavadinimu, tačiau telefono ekrane įžiūrėti tokias smulkias detales būna sunku. O paspaudę nuorodą jūs pateksite į suklastotą elektroninės bankininkystės interneto svetainę, kuri pagal savo išvaizdą, dizainą yra visiškai identiška jūsų banko svetainei.“
Kibernetinio saugumo ekspertas, toliau narstydamas sukčiavimo schemą, sako, kad suklastotą svetainę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko. Atidarę suklastotą interneto svetainę dažnai pamatysite adresą, kuris neturi nieko bendro su banko pavadinimu. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitą detalę. Kartais suklastotų svetainių adresų pradžioje galima matyti trumpinį http be raidės s. Tuo tarpu bankų svetainių adresai visada prasideda https arba matomas spynelės ženklas, jeigu atidaroma mobiliajame telefone.
Savo noru atiduoda asmeninius duomenis
Patekę į suklastotą svetainę banko klientai raginami suvesti ne tik savo atpažinimo kodą, bet kartu ir savo asmens kodą, telefono numerį. Tuomet prisijungimą dar tenka patvirtinti, suvedant savo mobiliojo parašo arba Smart-ID PIN kodą. Tai pakankami duomenys nusikaltėliui turėti galimybę susikurti atskirą prieigą prie svetimos elektroninės bankininkystės paskyros ir be tikrojo savininko žinios pervesti aukos lėšas į kitas sąskaitas, dažnai užsienio šalyse.
Tikisi milijono, o sąskaitose randa tik nulius
Gyventojai gauna ne tik SMS žinutes, bet ir telefoninius skambučius, kuriais labai įtikinamai bei viliojančiai kviečiama investuoti pinigus į investicinio sukčiavimo schemas, iš kurių labai greitai ir labai daug galima neva užsidirbti. „Žmonių patiklumas ir noras rizikuoti dėl greito uždarbio tiesiog stebina. Jie patiki piktavaliais, skolinasi iš artimųjų ar draugų, ima greituosius kreditus ir didžiulėmis dešimtatūkstantinėmis sumomis pervedinėja pinigus. Tos apsimestinės investicinės kompanijos savo investuotojus nuolat informuoja, kaip jų pinigai „užaugo“ ir dar „užaugs“. Sako, kad jei neseniai pervedei 10 tūkst. eurų, tai dabar jau turi beveik milijoną. Deja, galutinis rezultatas vienodas – jokio uždarbio nėra, banko sąskaitoje – nuliai, o pinigų susigrąžinti, deja, nepavyks“, – patikliųjų viltis griauna R. Rainys.
Didelė tokių sukčiavimų banga šiuo metu užplūdusi ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines šalis. Apie tai signalizuoja ir bankai. Jie imasi veiksmų, norėdami stabdyti tokius pavedimus. Tenka apgailestauti, kad vis tik kai kurie žmonės, net ir įspėti apie sukčių kėslus, tiki piktavaliais, toliau jiems pervedinėja pinigus, o paskui praranda visas savo santaupas ir skaudžiai nukenčia.
Kad išvengtumėte tokių bėdų, NKSC pataria gyventojams. Jei gavote SMS žinutę ir siuntėjas jums atrodo netgi pažįstamas, neatidarinėkite nuorodų. Prie savo elektroninės bankininkystės paskyros visada junkitės tik suvedę savo banko adresą į naršyklės langą. Žinokite, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti elektroninės bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų nei SMS žinutėmis, nei kitais būdais. Pasižiūrėkite, ar, jungiantis prie banko paskyros, nėra prašoma įvesti papildomų duomenų (asmens kodo, telefono numerio ir pan.). SMS žinute ar elektroniniu paštu gavę įtartiną laišką su prašymu prisijungti prie elektroninės bankininkystės, persiųskite tą žinutę adresu cert@nksc.lt.
Užsk. 3080
Šiuolaikinė visuomenė vis sparčiau keliasi į interneto platybes, be telefono, kompiuterio, kitų išmaniųjų įrenginių daugelis nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Dėl tokių mūsų gyvensenos pokyčių ypač aktualus tampa kibernetinio saugumo klausimas. Nors apsisaugojimo priemonės vis tobulėja, tačiau neatsilieka ir piktavaliai, norintys pakenkti, pasinaudoti mūsų patiklumu. |
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje įregistruoti 53 183 kibernetiniai incidentai. Išaugo kompleksinių atakų skaičius – NKSC atliko 914 didelės ir vidutinės reikšmės kibernetinių incidentų tyrimų. Reikia pastebėti, kad kibernetiniai incidentai tampa vis labiau rafinuoti ir vis dažniau kenkti naudojami socialinės inžinerijos metodai, kai pasitelkiamos ne tik technologinės priemonės, bet ir psichologija. Dažnai tokių išpuolių smaigalys būna nukreiptas į eilinius, patiklius, savo asmeninius duomenis nepakankamai saugančius žmones.
NKSC direktorius Rytis Rainys skambina pavojaus varpais: „Šiomis dienomis plūstelėjo didelė sukčiavimo internete banga. Nusikaltėliai veikia pagal tam tikras schemas. Dažniausiai žmonės gauna SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva iš banko atėjusį naują pranešimą. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda, kuri turėtų vesti į jūsų banko interneto svetainę. Jei gerai pažiūrėtumėte į tą nuorodą, pamatytumėte, kad ji neturi nieko bendro su jūsų banko pavadinimu, tačiau telefono ekrane įžiūrėti tokias smulkias detales būna sunku. O paspaudę nuorodą jūs pateksite į suklastotą elektroninės bankininkystės interneto svetainę, kuri pagal savo išvaizdą, dizainą yra visiškai identiška jūsų banko svetainei.“
Kibernetinio saugumo ekspertas, toliau narstydamas sukčiavimo schemą, sako, kad suklastotą svetainę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko. Atidarę suklastotą interneto svetainę dažnai pamatysite adresą, kuris neturi nieko bendro su banko pavadinimu. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitą detalę. Kartais suklastotų svetainių adresų pradžioje galima matyti trumpinį http be raidės s. Tuo tarpu bankų svetainių adresai visada prasideda https arba matomas spynelės ženklas, jeigu atidaroma mobiliajame telefone.
Patekę į suklastotą svetainę banko klientai raginami suvesti ne tik savo atpažinimo kodą, bet kartu ir savo asmens kodą, telefono numerį. Tuomet prisijungimą dar tenka patvirtinti, suvedant savo mobiliojo parašo arba Smart-ID PIN kodą. Tai pakankami duomenys nusikaltėliui turėti galimybę susikurti atskirą prieigą prie svetimos elektroninės bankininkystės paskyros ir be tikrojo savininko žinios pervesti aukos lėšas į kitas sąskaitas, dažnai užsienio šalyse.
Gyventojai gauna ne tik SMS žinutes, bet ir telefoninius skambučius, kuriais labai įtikinamai bei viliojančiai kviečiama investuoti pinigus į investicinio sukčiavimo schemas, iš kurių labai greitai ir labai daug galima neva užsidirbti. „Žmonių patiklumas ir noras rizikuoti dėl greito uždarbio tiesiog stebina. Jie patiki piktavaliais, skolinasi iš artimųjų ar draugų, ima greituosius kreditus ir didžiulėmis dešimtatūkstantinėmis sumomis pervedinėja pinigus. Tos apsimestinės investicinės kompanijos savo investuotojus nuolat informuoja, kaip jų pinigai „užaugo“ ir dar „užaugs“. Sako, kad jei neseniai pervedei 10 tūkst. eurų, tai dabar jau turi beveik milijoną. Deja, galutinis rezultatas vienodas – jokio uždarbio nėra, banko sąskaitoje – nuliai, o pinigų susigrąžinti, deja, nepavyks“, – patikliųjų viltis griauna R. Rainys.
Didelė tokių sukčiavimų banga šiuo metu užplūdusi ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines šalis. Apie tai signalizuoja ir bankai. Jie imasi veiksmų, norėdami stabdyti tokius pavedimus. Tenka apgailestauti, kad vis tik kai kurie žmonės, net ir įspėti apie sukčių kėslus, tiki piktavaliais, toliau jiems pervedinėja pinigus, o paskui praranda visas savo santaupas ir skaudžiai nukenčia.
Kad išvengtumėte tokių bėdų, NKSC pataria gyventojams. Jei gavote SMS žinutę ir siuntėjas jums atrodo netgi pažįstamas, neatidarinėkite nuorodų. Prie savo elektroninės bankininkystės paskyros visada junkitės tik suvedę savo banko adresą į naršyklės langą. Žinokite, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti elektroninės bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų nei SMS žinutėmis, nei kitais būdais. Pasižiūrėkite, ar, jungiantis prie banko paskyros, nėra prašoma įvesti papildomų duomenų (asmens kodo, telefono numerio ir pan.). SMS žinute ar elektroniniu paštu gavę įtartiną laišką su prašymu prisijungti prie elektroninės bankininkystės, persiųskite tą žinutę adresu cert@nksc.lt.
Užsk. 3080
Publikuota: 2019-11-07 09:40:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|