„Santaka“ / Marijampolės televizija atšventė darbo trisdešimtmetį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-01-09 16:26

Dalinkitės:  


Ilgametis televizijos vadovas Stasys Baublys teigė, jog šiame darbe nuolat tenka jausti nedidelį stresą.

Autoriaus nuotr.


Marijampolės televizija atšventė darbo trisdešimtmetį

Andrius GRYGELAITIS


Maždaug 250 tūkst. žiūrovų pasiekiamumą turinti ir Vilkaviškyje puikiai matoma Marijampolės televizija prieš pat Naujuosius metus atšventė 30 metų jubiliejų. Tai – antra pagal amžių šalies televizija.



Įkūrėjas – vilkaviškietis

Pirmoji Marijampolės televizijos laida žiūrovams buvo parodyta 1989 m. gruodžio 27 d. Televizijos įkūrėju laikomas vilkaviškietis Kostas Kynas. Tuo metu jis dirbo Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT), tada dar besivadinusioje „TV Vilnius“, informacinės laidos „Panorama“ atstovu Suvalkijos regione. Per beveik du dešimtmečius, iki tol praleistus televizijoje, kraštietis buvo sukaupęs nemažai patirties įvairių laidų, reportažų ir sporto komentavimo srityse. K. Kynas teigė, jog idėja įkurti regioninę televiziją gimė natūraliai.

„Mes ir iki tol „Panoramai“ rengdavome siužetus apie Marijampolės aktualijas. Tuo metu miestui vadovavo Kęstutis Subačius, kuris labai palankiai žiūrėjo į naujos televizijos steigimą. Į eterį pirmą kartą išėjome surengdami forumą: prijungėme laidinius telefonus, o miesto vadovai atsakinėjo į gyventojų klausimus“, – prisiminė K. Kynas.

Veiklą pradėjusi nuo poros informacinių laidų per mėnesį, Marijampolės televizija pamažu plėtėsi. Po dvejų metų laidos buvo rodomos kas savaitę, vėliau jos dažnėjo. Dabar naujas informacines ir pramoginio pobūdžio laidas televizijos žiūrovai jau gali stebėti kasdien.


„Bene labiausiai įstrigę 1991 m. sausio įvykiai. Tuomet mūsų regioninė televizija įgavo itin didelę reikšmę. Vietoj įprastų savaitinių laidų pusvalandžio trukmės siužetus darėme kasdien. Žmonėms reikėjo informacijos. Mes patys panikos nejautėme, tačiau aplinkoje buvo daug neaiškumų“, – pasakojo K. Kynas.



Pirmieji Lietuvoje

1991 m. vasarį Marijampolės televizija trumpam sustabdė veiklą. Po kelių mėnesių, gegužės 15 d., TV buvo prijungta prie „Marijampolės telekino“. Jos vadovu tapo Stasys Baublys, kuris ir šiandien eina šias pareigas.

Pirmieji metai nebuvo lengvi: trūko patirties, žinių, net pasikonsultuoti nebuvo su kuo. S. Baublio teigimu, šiandien K. Kyno iniciatyvą įkurti regioninę televiziją būtų galima prilyginti žygdarbiui, nes norint pradėti veiklą tada reikėjo įveikti daugybę kliūčių.

„Dabar sukurti informacinį kanalą yra nepalyginamai lengviau. Dar 1990-aisiais mes pirmieji Lietuvoje pradėjome retransliuoti vokišką „SAT-1“ programą. Tai buvo tarsi langas į demokratinį Vakarų pasaulį. Iki tol informacijos iš ten gaudavome labai mažai. Kadangi vokiškai suprato tik maža dalis mūsų auditorijos, netrukus ėmėme tiesiogiai versti filmus į lietuvių kalbą. Tai buvo kažkas fenomenalaus. Po kurio laiko Alytaus ir Kauno regioninės televizijos taip pat ėmė retransliuoti tą pačią vokišką programą, o lietuvišką garsą ėmė iš mūsų. Mums iš karto atsivėrė didžiulės reklamos galimybės. Visa tai tęsėsi tol, kol atsirado kabelinės televizijos“, – prisiminė S. Baublys.


Marijampolės televizija pirmoji šalyje ėmė rengti ir politikų debatus. Tikslaus formato nebuvimas ir tam tikros technikos stygius nulėmė ir keletą kuriozų. Pavyzdžiui, prieš 1993 m. Lietuvos prezidento rinkimus Algirdui Brazauskui tiesioginiame eteryje sakant kalbą trumpam sugedo filmavimo įranga ir žiūrovai matė vaizdą, bet neišgirdo garso. Nors viskas buvo sutvarkyta per keliolika sekundžių, A. Brazauskas vėliau ne kartą dėl to kaltino politinius oponentus.

„Pamenu, kaip prieš kažkuriuos Seimo rinkimus nusprendėme surengti politikų debatus. Užsiregistravo 12 kandidatų. Juos susodinti nutarėme pagal užsiregistravimo eiliškumą. Taip jau sutapo, kad vienas po kito užsiregistravo ir šalia turėjo sėdėti vilkaviškietis Juozas Olekas ir jo bendrapavardis iš Vilniaus. Likus vos kelioms minutėms iki tiesioginio eterio, abu kandidatai ėmė reikšti nepasitenkinimą ir kategoriškai atsisakė atsisėsti šalia. Laimei, įsikišo Kazys Bobelis, sutikęs su vienu iš bendrapavardžių apsikeisti vietomis“, – kelių dešimtmečių įvykį prisiminė S. Baublys.



Įvairūs kuriozai

Per tris dešimtmečius būta ir kitų linksmų bei nemažai streso sukėlusių situacijų. Kartą į eterį pateko žinių laida, kurioje užfiksuota dar tik transliacijai besiruošianti vedėja – besidailinanti, besiseganti mikrofoną ir pan. Nemažai kuriozų susiję su sporto transliacijomis. Pavyzdžiui, per vienas futbolo rungtynes sirgalė aukštakulniais numynė vieną iš filmavimo kameros laidų, dėl to žiūrovai laikinai negirdėjo komentatoriaus balso.


„Kartą filmavome futbolo rungtynes Klaipėdoje. Likus pusvalandžiui iki jų man paskambino komentatorius ir pranešė, kad Jurbarke į automobilio baką vietoje benzino įsipylė dyzelino. Tuomet tas kolega spėjo nuvykti tik į antrą kėlinį. Laimei, tų rungtynių netransliavome tiesiogiai, tad grįžę vėliau įrašėme ir pirmo kėlinio komentarus“, – juokėsi S. Baublys.

Jis prisiminė, kaip vienas ne itin smagus incidentas visą kūrybinę komandą išgąsdino besiruošiant filmuoti renginį Vilkaviškio kultūros centre. Likus valandai iki filmavimo, atvira liepsna užsidegė transliacijai reikalingas ilgas kabelis. Tąkart teko ne tik skubiai ieškoti naujo laido, bet ir ilgai vėdinti patalpas.

„Nepriklausomybės pradžioje vykau į Moldovą, iš kurios turėjau parsivežti vieną įrenginį. Gamintojai perspėjo, kad jo geriau netikrinti rentgeno aparatu, nes tai gali pažeisti prietaisą. Vos tik apie tai informavau oro uosto darbuotojus, man buvo uždėti antrankiai ir mane pradėjo tardyti kaip kokį nusikaltėlį. Tuo metu šalyje vyko kariniai veiksmai, tad į viską buvo žiūrima itin įtariai. Paleisti manęs nenorėjo ir dėl to, jog aš deklaravau, kad vykstu į Marijampolę, o ant minėto prietaiso buvo nurodytas Kapsuko pavadinimas. Galiausiai buvau paleistas, tačiau minėtą įrenginį rentgenu nuskenavo bent du kartus“, – prisiminė S. Baublys.

Pasak pašnekovo, panašių nutikimų būta ir daugiau. Beveik prieš 30 metų jam iš Baltarusijos teko kontrabandos būdu parsigabenti dalį reikalingos įrangos, o sykį Naujųjų metų išvakarėse reikėjo skubėti į Druskininkus parsivežti transliacijai būtiną kabelį. Bevažiuojant dėl šalčio mašina ėmė gesti ir vyras vos suspėjo laiku grįžti atgal į Marijampolę.

„Visą laiką dirbame jausdami nedidelį stresą. Didelis nerimas varo į depresiją, o mažas padeda tobulėti“, – tikino pašnekovas.



Nelengva išgyventi

S. Baublys pasakojo, jog iš Marijampolės televizijos mokėsi, o vėliau ir nemažai specialistų pas save persiviliojo įvairūs komerciniai šalies kanalai. Kalbėdamas apie dabartinius laikus, televizijos vadovas džiaugėsi programų kiekybe bei kokybe. Šiuo metu visa programa transliuojama HD formatu, dėl to išaugo ir žiūrovų auditorija. Anot direktoriaus, televizijos verslas – specifinis ir jam išgyventi šiais laikais nėra lengva.

„Visai regioninei žiniasklaidai dabar ne patys geriausi laikai. Mūsų televizijoje dirba apie 10 žmonių ir tik du iš jų – žurnalistai. Kasdien jie žinių laidai rengia po 3–4 reportažus. Tai didžiulis krūvis. Daug kas klausia, kodėl didžiąją dalį reportažų rengiame tik iš Marijampolės. Vyktume ir į kitas Suvalkijos savivaldybes, tačiau tai priklauso nuo vietinės valdžios požiūrio. Jeigu jie nori, kad kokia nors žinia pasklistų plačiau, turėtų numatyti tam tikrus išteklius, kuriais galėtume pasinaudoti. Nors apie tai kalbėjome su visų Suvalkijos rajonų vadovais, tačiau susitarimų kol kas pasiekti nepavyko. Televizija labai imli finansams, todėl mums vykti kur nors toliau kainuoja ne tik daug laiko, bet ir pinigų. Įprastai į kitus rajonus vykstame tik išskirtiniais atvejais“, – sakė S. Baublys.


Jo teigimu, pastaruoju metu juntamas ekonomikos lėtėjimas – mažėja reklamos užsakovų. Pašnekovo nuomone, išgyventi padėtų tam tikri įstatymų pakeitimai. Kaip pavyzdį S. Baublys pateikė Danijoje vyraujantį modelį, kai regioninė televizija finansuojama iš nacionalinių transliuotojų reklamos pajamų. Direktorius mato ir dar vieną variantą, kuris būtų naudingas tiek regioniniams transliuotojams, tiek nacionaliniam kanalui. Šiuo metu LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl Marijampolės televizijos vadovas mano, kad nedidelė dalis LRT skiriamų pinigų galėtų atitekti šalies regioninėms televizijoms manais už jų korespondentų rengiamus reportažus nacionaliniam transliuotojui.

Televizijos vadovas yra įsitikinęs, kad žiniasklaida ateityje turėtų dar daugiau dėmesio skirti tiriamiesiems darbams. Nepaisant visko, į ateitį jis žvelgė optimistiškai. S. Baublio teigimu, tiek regioninė spauda, tiek televizija privalo išlikti, nes šios priemonės yra arčiausiai žmonių ir gyventojams reikalingos kaip oras. Tiesa, pačios Marijampolės TV ateitis šiuo metu nėra visiškai aiški. Artimiausiu metu gali keistis televizijos savininkai. To reikalauja prieš kelerius metus pasikeitę įstatymai. Marijampolės savivaldybė yra „Marijampolės telekino“ dalininkė, tačiau 2017 m. tai uždraudė šalies įstatymai. Dėl to marijampoliečių televizija įrašyta į privatizuojamų objektų sąrašą. S. Baublys nesiryžo spėti, kas ir kada televiziją perims į savo rankas.






Galerija: Marijampolės televizijai – 30




Publikuota: 2020-01-09 16:26:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai