„Santaka“ / Lietuvos žinomumą formuoja turizmas, kultūra ir šalies žmonės / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Vienintelė Lietuvoje Vaiguvos upė-gatvė neabejotinai yra unikalus objektas, į Plokščių miestelį Šakių rajone pritraukiantis nemažai turistų.

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.


Lietuvos žinomumą formuoja turizmas, kultūra ir šalies žmonės


Pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Jis parodė, kad šalis vertinama palankiai, tačiau apie Lietuvą nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo. Pagrindiniai žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai yra turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Lietuviai vertinami už svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Mūsų šalyje atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis (giluminiai interviu), dalyvaujant ekspertams. Siekta išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo valstybę, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatina.

Tyrimais buvo siekta nustatyti mūsų šalies žinomumą ir vertinimą apimant įvairias sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje bei Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis. Tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai yra vertinami už išskirtinius charakterio bruožus: svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė tyrimas, atliktas Lietuvoje ir keturiolikoje tikslinių užsienio šalių.


Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.

„Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus mūsų šalies žinomumo bei reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti jos privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik viešojo sektoriaus, dirbančio šalies pristatymo srityje, bet ir verslo atstovams“, – atlikto tyrimo svarbą akcentavo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas. Su tyrimo duomenimis galima susipažinti internete adresu https://lietuva.lt/lietuvos-zinomumo-tyrimas.

Tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.

Taip pat pastebėti šie dominuojantys lietuvio tapatybės bruožai: tai tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien jiems asmeniškai svarbiausia gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).


Kai lyginame save su kaimyninėmis šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, trūksta lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Paskutinis Lietuvos žinomumo tyrimas (tiesa, mažesnės apimties) buvo atliktas 2006 metais – nuo to laiko šalis nematavo žinomumo ir reputacijos pokyčio. Kitos valstybės, siekdamos stebėti savo žinomumo ir reputacijos kitimą, tyrimus atlieka nuolatos (sausio–spalio mėnesiais jie buvo atlikti dar keturiolikoje šalių).

Tyrimas finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis, įgyvendinant Vyriausybės kanceliarijos projektą „Vieningos į rezultatus orientuotos informavimo sistemos apie Lietuvą sukūrimas“.

Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų valstybės institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis. Siekta, kad pasirinktos tikslinės rinkos užsienyje atitiktų daugumos institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų interesus.

Per tyrimą kiekybiškai apklausta 8000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų – verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.




Pagal pranešimą spaudai



Publikuota: 2020-01-16 13:33:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje įrengta dviračių remonto stotelė
* Artėja festivalio „Karvelėli mėlynasai“ uždarymas
* Dešimtoko pomėgis – ekstremalus sportas ir mažasis BMX dviratis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas