|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-01-30 17:09
|
|
|
Kybartų užkardos pasieniečiai visą 38,5 km jų saugomą sienos su Rusija ruožą gali matyti monitoriuose.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Cigarečių dėžės, aptiktos pasienio krūmynuose, jų virtinės, plukdomos Lieponos upeliu, sienos pažeidėjų gaudynės ir skersai kelio tiesiami „ežiai“ – tokia Kybartų užkardos pasieniečių darbo „romantika“ liko tik prisiminimuose. Šiuolaikinės sienos stebėjimo sistemos pareigūnų darbą pakėlė į kitą lygį.
Išmanioji įranga
Investicijos į Kybartų pasienio kontrolės punkto ir žaliosios sienos apsaugos sistemas pasiteisino: per praėjusius metus neužfiksuotas nė vienas sienos pažeidimo atvejis „žaliojoje juostoje“, nors anksčiau jų pasitaikydavo ne taip jau retai.
Pareigūnams tekdavo konstatuoti, kad valstybės sieną pažeisdavo ne tik cigaretes gabenantys kontrabandininkai ar nelegalūs migrantai, bet problemų pridarydavo ir gyvūnai. Ne kartą į pasieniečius pagalbos yra kreipęsi pasienyje ūkininkaujantys mūsų rajono gyventojai bei gyvulių augintojai iš Kaliningrado srities dėl nuklydusių į užsienį galvijų ar arklių. Įdiegus sienos apsaugos sistemas, problemiškuose ruožuose tokių atvejų nebepasitaiko.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje Kybartų pasienio kontrolės punkto ir prieigų vaizdo stebėjimo sistemos buvo atnaujintos ir praplėstos, nupirkta nauja įranga, į kurią investuota per 3 mln. eurų. Nauja sistema pradėjo veikti nuo šių metų pradžios. Tad dabar visas Kybartų užkardos pareigūnų prižiūrimas 38,5 km pasienio su Rusija ruožas saugomas išmaniąja įranga ir bet koks bandymas kirsti sieną neleistinoje vietoje būtų užfiksuotas akimirksniu.
Garantuoja saugumą
Valstybės sienos apsaugos sistemoje sumontuoti specialūs jutikliai, duodantys signalus pareigūnams. Visa siena stebima išmaniosiomis vaizdo kameromis, perduodančiomis vaizdą į pareigūnų pultą. Taigi bet koks bandymas patekti į mūsų šalies teritoriją ne per kelio postą būtų užkardytas ir dabar šis sienos ruožas tapo 100 proc. saugus.
Kybartų pasienio užkardos vadas Rimantas Kundreckas pripažino, jog įrangos atnaujinimas labai palengvino pareigūnų darbą. Mat iki šiol norint garantuoti sienos saugumą pasieniečiams tekdavo įgyvendinti daug kompleksinių priemonių, kai kuriose atkarpose montuoti kilnojamuosius daviklius, fiziškai stebėti patruliuojant „žaliojoje juostoje“.
Sumontuota vientisa išmanioji sistema garantuoja sienos saugumą, todėl mažiau pareigūnų patruliuoja „žaliojoje juostoje“, o daugiau nukreipiama dirbti pasienio kelio punkte, per kurį automobilių srautai nemažėja, o pažeidimų užkardoma vis daugiau.
Baudžia už greitį
Per praėjusius metus pasieniečiai kelio pasienio kontrolės poste patikrino daugiau nei 300 tūkst. sieną kirtusių automobilių ir per 0,5 milijono asmenų, o geležinkelio pasienio kontrolės poste – 14 tūkst. traukinių ir per 0,5 mln. per sieną vykusių keleivių.
Nors dauguma užsienio ir savos valstybės piliečių per sieną keliauja tvarkingai, vis dėlto sulaikoma ne tiek ir mažai pažeidėjų: pernai pasienio ruože užfiksuoti 745 administraciniai nusižengimai. Palyginti su pora ankstesnių metų, pažeidėjų skaičius kone padvigubėjo.
Tačiau, anot R. Kundrecko, tai nereiškia, jog per sieną keliaujantys žmonės piktybiškai pradėjo pažeidinėti įstatymus. Pažeidėjų skaičius išaugo dėl to, kad pasieniečiams nuo pernai pridėta papildomų funkcijų, kurias anksčiau vykdė tik policijos pareigūnai. Taigi kone pusė nusižengėlių – greičio viršytojai.
Nors pasieniečiai su „radarais“ patys nestovi, jiems per praėjusius metus teko surašyti daugiau nei 300 protokolų už greičio viršijimą. Mat stacionarių greičio matuoklių užfiksuotų pažeidėjų duomenys patenka ne tik į policijos, bet ir pasieniečių duomenų bazes. Taigi sieną kertantis mūsų šalyje viešėjęs greičio mėgėjas tik iš pasienio pareigūnų sužino, kad buvo nufotografuotas „radaro“.
Tokį nemalonų siurprizą pasieniečiai praneša ir savos šalies greičio mėgėjams, susiruošusiems į kaimyninę šalį, bet dar nespėjusiems sužinoti apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Naudoja klastotes
Kybartų užkardos pareigūnai per praėjusius metus pažeidėjams skyrė daugiau nei 23 tūkst. eurų baudų ir, palyginti su 2018 m., šalies biudžetą tuo būdu papildė daugiau nei dvigubai. Taip pat sulaikė 13 policijos ieškomų asmenų.
Pasieniečiai pastebėjo, kad trečiųjų šalių piliečiai vis dar neatsikrato įpročio tarp dokumentų įkišti vieną kitą kupiūrą. Galbūt kažkurioje kitoje šalyje tokia „dovana“ leistų greičiau, be trikdžių kirsti sieną ar pan. Mūsų šalies pareigūnai nesiaiškina, kokių tikslų siekia keliauninkai, tačiau visuomet raštu įspėja apie įstatymų numatytą atsakomybę už bandymą papirkti pareigūną.
Tai išgirdę užsieniečiai dažniausiai tvirtina netyčia palikę pinigus dokumentuose, tačiau pasieniečiai tokias transporto priemones visuomet tikrina atidžiau, paprastai – rentgeno kontrolės sistema, įtarę, jog automobiliu gali būti vežama kontrabanda.
Užsienio šalių piliečiai vis dar bando sieną pervažiuoti su netikrais dokumentais. Dalis jų – suklastoti egzistuojančio pavyzdžio, kiti – neegzistuojantys, vadinamieji „fantazijos“ dokumentai. Dažniausiai klastojami automobilių registracijos liudijimai ir draudimo polisai.
Nukrypo į Baltarusiją
Praėjusiais metais į mūsų šalį neįleisti 625 užsieniečiai, kurie neatitiko įleidimo į Europos Sąjungą sąlygų: neturėjo reikiamos pragyventi pinigų sumos, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodė melagingą atvykimo priežastį.
Pirmas klausimas, kurį pasienyje išgirsta į Lietuvą atvykęs užsienietis, – koks kelionės tikslas? Tai išsiaiškinti pasieniečius įpareigoja Šengeno teisės aktai. Kadangi angliškai susikalba tik jaunesniosios kartos Rusijos piliečiai, Kybartų užkardoje tarnaujantys pareigūnai priversti mokytis rusų kalbos.
Beje, vienas Rusijos pilietis, pernai įvažiavęs į Lietuvos teritoriją, Kybartuose paprašė politinio prieglobsčio. Kol buvo sprendžiamas klausimas, rusas buvo laikinai apgyvendintas užkardoje prieglobsčio prašytojams įrengtose specialiose patalpose ir juo rūpinosi pasieniečiai.
Nors pavienių cigarečių kontrabandos atvejų dar pasitaiko, patys lietuviai į Kaliningrado sritį apsipirkti vyksta vis rečiau ir į savo šalį neleistinų kiekių prekių nebegabena. Sugriežtinus įstatymus, vis rečiau pasitaiko degalų, cukraus ar vaistų gabenimo atvejų. Cigarečių kontrabanda užsiimančių asmenų akys nukrypo į Baltarusijos pasienį, mat šioje šalyje rūkalai pigesni.
Cigarečių dėžės, aptiktos pasienio krūmynuose, jų virtinės, plukdomos Lieponos upeliu, sienos pažeidėjų gaudynės ir skersai kelio tiesiami „ežiai“ – tokia Kybartų užkardos pasieniečių darbo „romantika“ liko tik prisiminimuose. Šiuolaikinės sienos stebėjimo sistemos pareigūnų darbą pakėlė į kitą lygį. |
Investicijos į Kybartų pasienio kontrolės punkto ir žaliosios sienos apsaugos sistemas pasiteisino: per praėjusius metus neužfiksuotas nė vienas sienos pažeidimo atvejis „žaliojoje juostoje“, nors anksčiau jų pasitaikydavo ne taip jau retai.
Pareigūnams tekdavo konstatuoti, kad valstybės sieną pažeisdavo ne tik cigaretes gabenantys kontrabandininkai ar nelegalūs migrantai, bet problemų pridarydavo ir gyvūnai. Ne kartą į pasieniečius pagalbos yra kreipęsi pasienyje ūkininkaujantys mūsų rajono gyventojai bei gyvulių augintojai iš Kaliningrado srities dėl nuklydusių į užsienį galvijų ar arklių. Įdiegus sienos apsaugos sistemas, problemiškuose ruožuose tokių atvejų nebepasitaiko.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje Kybartų pasienio kontrolės punkto ir prieigų vaizdo stebėjimo sistemos buvo atnaujintos ir praplėstos, nupirkta nauja įranga, į kurią investuota per 3 mln. eurų. Nauja sistema pradėjo veikti nuo šių metų pradžios. Tad dabar visas Kybartų užkardos pareigūnų prižiūrimas 38,5 km pasienio su Rusija ruožas saugomas išmaniąja įranga ir bet koks bandymas kirsti sieną neleistinoje vietoje būtų užfiksuotas akimirksniu.
Valstybės sienos apsaugos sistemoje sumontuoti specialūs jutikliai, duodantys signalus pareigūnams. Visa siena stebima išmaniosiomis vaizdo kameromis, perduodančiomis vaizdą į pareigūnų pultą. Taigi bet koks bandymas patekti į mūsų šalies teritoriją ne per kelio postą būtų užkardytas ir dabar šis sienos ruožas tapo 100 proc. saugus.
Kybartų pasienio užkardos vadas Rimantas Kundreckas pripažino, jog įrangos atnaujinimas labai palengvino pareigūnų darbą. Mat iki šiol norint garantuoti sienos saugumą pasieniečiams tekdavo įgyvendinti daug kompleksinių priemonių, kai kuriose atkarpose montuoti kilnojamuosius daviklius, fiziškai stebėti patruliuojant „žaliojoje juostoje“.
Sumontuota vientisa išmanioji sistema garantuoja sienos saugumą, todėl mažiau pareigūnų patruliuoja „žaliojoje juostoje“, o daugiau nukreipiama dirbti pasienio kelio punkte, per kurį automobilių srautai nemažėja, o pažeidimų užkardoma vis daugiau.
Per praėjusius metus pasieniečiai kelio pasienio kontrolės poste patikrino daugiau nei 300 tūkst. sieną kirtusių automobilių ir per 0,5 milijono asmenų, o geležinkelio pasienio kontrolės poste – 14 tūkst. traukinių ir per 0,5 mln. per sieną vykusių keleivių.
Nors dauguma užsienio ir savos valstybės piliečių per sieną keliauja tvarkingai, vis dėlto sulaikoma ne tiek ir mažai pažeidėjų: pernai pasienio ruože užfiksuoti 745 administraciniai nusižengimai. Palyginti su pora ankstesnių metų, pažeidėjų skaičius kone padvigubėjo.
Tačiau, anot R. Kundrecko, tai nereiškia, jog per sieną keliaujantys žmonės piktybiškai pradėjo pažeidinėti įstatymus. Pažeidėjų skaičius išaugo dėl to, kad pasieniečiams nuo pernai pridėta papildomų funkcijų, kurias anksčiau vykdė tik policijos pareigūnai. Taigi kone pusė nusižengėlių – greičio viršytojai.
Nors pasieniečiai su „radarais“ patys nestovi, jiems per praėjusius metus teko surašyti daugiau nei 300 protokolų už greičio viršijimą. Mat stacionarių greičio matuoklių užfiksuotų pažeidėjų duomenys patenka ne tik į policijos, bet ir pasieniečių duomenų bazes. Taigi sieną kertantis mūsų šalyje viešėjęs greičio mėgėjas tik iš pasienio pareigūnų sužino, kad buvo nufotografuotas „radaro“.
Tokį nemalonų siurprizą pasieniečiai praneša ir savos šalies greičio mėgėjams, susiruošusiems į kaimyninę šalį, bet dar nespėjusiems sužinoti apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Kybartų užkardos pareigūnai per praėjusius metus pažeidėjams skyrė daugiau nei 23 tūkst. eurų baudų ir, palyginti su 2018 m., šalies biudžetą tuo būdu papildė daugiau nei dvigubai. Taip pat sulaikė 13 policijos ieškomų asmenų.
Pasieniečiai pastebėjo, kad trečiųjų šalių piliečiai vis dar neatsikrato įpročio tarp dokumentų įkišti vieną kitą kupiūrą. Galbūt kažkurioje kitoje šalyje tokia „dovana“ leistų greičiau, be trikdžių kirsti sieną ar pan. Mūsų šalies pareigūnai nesiaiškina, kokių tikslų siekia keliauninkai, tačiau visuomet raštu įspėja apie įstatymų numatytą atsakomybę už bandymą papirkti pareigūną.
Tai išgirdę užsieniečiai dažniausiai tvirtina netyčia palikę pinigus dokumentuose, tačiau pasieniečiai tokias transporto priemones visuomet tikrina atidžiau, paprastai – rentgeno kontrolės sistema, įtarę, jog automobiliu gali būti vežama kontrabanda.
Užsienio šalių piliečiai vis dar bando sieną pervažiuoti su netikrais dokumentais. Dalis jų – suklastoti egzistuojančio pavyzdžio, kiti – neegzistuojantys, vadinamieji „fantazijos“ dokumentai. Dažniausiai klastojami automobilių registracijos liudijimai ir draudimo polisai.
Praėjusiais metais į mūsų šalį neįleisti 625 užsieniečiai, kurie neatitiko įleidimo į Europos Sąjungą sąlygų: neturėjo reikiamos pragyventi pinigų sumos, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodė melagingą atvykimo priežastį.
Pirmas klausimas, kurį pasienyje išgirsta į Lietuvą atvykęs užsienietis, – koks kelionės tikslas? Tai išsiaiškinti pasieniečius įpareigoja Šengeno teisės aktai. Kadangi angliškai susikalba tik jaunesniosios kartos Rusijos piliečiai, Kybartų užkardoje tarnaujantys pareigūnai priversti mokytis rusų kalbos.
Beje, vienas Rusijos pilietis, pernai įvažiavęs į Lietuvos teritoriją, Kybartuose paprašė politinio prieglobsčio. Kol buvo sprendžiamas klausimas, rusas buvo laikinai apgyvendintas užkardoje prieglobsčio prašytojams įrengtose specialiose patalpose ir juo rūpinosi pasieniečiai.
Nors pavienių cigarečių kontrabandos atvejų dar pasitaiko, patys lietuviai į Kaliningrado sritį apsipirkti vyksta vis rečiau ir į savo šalį neleistinų kiekių prekių nebegabena. Sugriežtinus įstatymus, vis rečiau pasitaiko degalų, cukraus ar vaistų gabenimo atvejų. Cigarečių kontrabanda užsiimančių asmenų akys nukrypo į Baltarusijos pasienį, mat šioje šalyje rūkalai pigesni.
Galerija: Siena su Rusija
Publikuota: 2020-01-30 17:09:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|