„Santaka“ / Šylantis klimatas koreguoja ir gaisrų statistiką / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Didžiąją dalį atvejų, kai buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, sudarė ne gaisrai, o įvairūs gelbėjimo darbai.

Autorės nuotr.


Šylantis klimatas koreguoja ir gaisrų statistiką

Eglė MIČIULIENĖ


Pasirodo, net ir iš gaisrų statistikos galima spręsti apie klimato šilimą. Laukams pradžiūvus anksčiau ir dažniau pleška pievos, o vis šiltesnės žiemos mažina gaisrų skaičių šildymo sezono metu.



Ugnis siautė dažniau

Vilkaviškio rajone per praėjusius metus kilusių gaisrų skaičius, palyginti su 2018 m., šoktelėjo į viršų. Pernai rajono gelbėtojai ugnies gesinti važiavo 163 kartus, užpernai – 147.

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininkas Erlandas Armanavičius sakė, kad gaisrų skaičių išaugino atvirose teritorijose siautusi ugnis, o dėl to, matyt, kaltas sausas ir ilgas pavasaris.

„Pernai vien balandį kilo net 34 gaisrai. Mažiausiai gaisrų kilo lapkritį (8) ir gruodį (4) – to niekada nebuvę, nes gaisringumu visada pasižymėdavo šildymo sezonas“, – kalbėjo E. Armanavičius.

Pavasaris buvo dar ir ankstyvas. Pievoms anksti apdžiūvus, žolė pernai pradėjo pleškėti vasarį. Šiemet dar blogiau: du gaisrai atvirose teritorijose užfiksuoti jau sausio viduryje.

Daugiausiai gaisrų 2019 m. kilo būtent atvirose teritorijose – net 51. Gyvenamieji namai degė 26 kartus, daugiabučiai – 4. Ugnis suniokojo 23 atliekų konteinerius, 14 transporto priemonių, 10 ūkio pastatų, 3 garažus, tiek pat sodo namelių, 21 kitos paskirties objektą.




Žuvo rūkydamas

Jau trejus metus pagrečiui, nuo 2016 m. iki 2018 m., per gaisrus kasmet praradome po du rajono gyventojus. Pernai ši liūdna statistika pagerėjo, nes gaisre žuvo tik vienas žmogus. Nelaimės priežastis, deja, „tradicinė“: įtariama, jog vyras kambaryje rūkė. Pareigūnai nuolat primena, kad gaisrai dėl neatsargaus rūkymo gal ir nėra labai dažni, tačiau būtent tokiuose gaisruose žūsta daugiausiai Lietuvos gyventojų.

Dažniausiai ugnis siautėjo didžiausiose seniūnijose: Kybartuose kilo net 37 gaisrai, Šeimenos seniūnijoje – 27, Pilviškių – 23, Vilkaviškio – 20 gaisrų. Mažiausiu gaisrų skaičiumi, kaip ir kasmet, gali pasigirti Gižų bei Vištyčio (po 4), taip pat Gražiškių ir Klausučių (po 6) seniūnijos.

Pagrindinė šių nelaimių priežastis išlieka ta pati – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (69 gaisrai, užpernai – 43). Tačiau smarkiai sumažėjo gaisrų, kuriuos sukėlė krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatacijos pažeidimai. Dėl netvarkingų kūrenimo įrenginių kilo 7 gaisrai, o užpernai jų buvo triskart daugiau – 23. Vėlgi galima įžvelgti ne vieną priežastį: matyt, ne tik žmonės tvarkosi atsakingiau, bet įtakos turėjo ir šiltesnė žiema.




Atidaro duris, nešioja ligonius

Nors gaisrų užfiksuota 163, pačių iškvietimų būta gerokai daugiau, mat kur kas dažniau nei gesinti ugnies gelbėtojai vyko padėti medikams išnešti iš namų daug sveriančius ligonius, atidaryti užtrenktas duris ir pan. Įskaičiuojant ir melagingus, nepasiteisinusius bei visus kitus išvykimus, iš viso rajono ugniagesiai gelbėtojai pernai buvo iškviesti 523 kartus (58-iais iškvietimais daugiau nei užpernai).

Daugiausiai, net 97 kartus, gelbėtojams teko važiuoti budėti sprogmenų radimo vietose. Kone dvigubai išaugo pagalbos atvejų spec. tarnyboms skaičius: 2018 m. tokių iškvietimų buvo 48, pernai – jau 80. Daugiausiai jų sudaro jau minėti atvejai, kai reikia nunešti žmogų iki greitosios pagalbos automobilio. Ugniagesiai nemano, jog padaugėjo sunkių ligonių, greičiausiai pasikeitė medikų požiūris į šią problemą.

Būta ir kitokių gelbėjimo darbų: tai pagalba transporto avarijose, buityje (pvz., atidaryti užtrenktas duris), darbai vandenyje ir kt.

Taigi galima konstatuoti, kad nors iškvietimų pernai ir padaugėjo, bet patys įvykiai – ne itin sudėtingi.

Ir šiemet didelių gaisrų bent jau kol kas nebuvo.

„Beveik visi iškvietimai – tai padėti nunešti ligonį, užgesinti degantį konteinerį ar pabudėti prie rasto sprogmens. Žinoma, gerai, kad gaisrų nėra, bet ugniagesiai jau nerimauja, jog nukenčia jų profesionalumas. Reikia praktikos, o mes neturime tokios mokymo bazės, kad kas savaitę po namą sudegintume“, – juokavo E. Armanavičius.




Prevencijos tikslais

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Indrė Miškinytė pasakojo, jog pernai nemažai padirbėta ir prevencijos srityje. Tikrinta įmonių priešgaisrinė sauga, daug bendradarbiauta su mokyklomis.

Vykdydami akciją „Gyvenkime saugiai“ ugniagesiai pernai aplankė daugiau nei 1400 būstų. Tikrinta, ar žmonės įsirengę dūmų detektorius, kaip prižiūrimi kūrenimo įrenginiai. 58-iuose rajono gyventojų būstuose Vilkaviškio PGT darbuotojai patys įmontavo dūmų daviklius. Vis dėlto mūsų rajonas šioje srityje jau atrodo neblogai. Detektoriai buvo įtaisyti daugiau nei 900, t. y. beveik 64 proc., visų aplankytų būstų (šalies vidurkis – 56, 3 proc.).

„Kiti gyventojai detektorius irgi žada įsigyti, bet vis delsia. Tačiau ne visi: kaip tik prieš keletą dienų pas mus lankėsi vyriškis, kuris klausinėjo, kokio jo bute reikėtų detektoriaus, kokio gesintuvo, kur šiuos prietaisus įsigyti“, – pasakojo I. Miškinytė.

Prevencijos tikslais pernai surengtos ir vienos pratybos „Norfos“ prekybos centre. Šiais metais pratybas ugniagesiai ruošiasi surengti Vilkaviškio ligoninėje.

„Tai – labai sudėtingas objektas, jame buvę ir incidentų, laimei – nedidelių. Bet įsivaizduokite, kas būtų, jei kiltų rimtas gaisras. Juk yra iš lovų nepasikeliančių ligonių – kaip reikėtų staigiai juos visus evakuoti, jei tam nebūtų tinkamai pasiruošta? Per gaisrą net liftu negalima naudotis. Todėl norėtume pratybas surengti kuo efektyvesnes ir kuo artimesnes realiam atvejui. Žinoma, geriausia būtų, kad tokiuose objektuose iš viso nekiltų gaisrų arba ugnis būtų suvaldyta pačioje pradinėje stadijoje. Tačiau tam visi turi būti tinkamai pasiruošę“, – kalbėjo E. Armanavičius.



Publikuota: 2020-02-10 08:13:45

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai