|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Švietimas
Sidutė Černauskienė ir Rolandas Bulkauskas tikino, kad jų vadovaujamas ugdymo įstaigas suvienijo bendri tikslai.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Alvite bei Gižuose esančios ugdymo įstaigos kartu įgyvendino Europos Sąjungos fondų remiamą projektą „Matematikos pasiekimų gerinimas tobulinant ugdymo turinį“. Pastaraisiais metais šios disciplinos rezultatai prastėja visoje šalyje. Ne išimtis – ir mūsų rajonas. Siekdami pakeisti situaciją, pedagogai rinkosi į bendrus mokymus, ieškojo optimalių problemos sprendimo būdų. Per dvejus metus surengta net 12 seminarų – po 6 kiekvienoje įstaigoje. Padedant rajono Švietimo pagalbos tarnybos specialistams, į abi mokyklas atvyko lektoriai iš visos Lietuvos. Projekto konsultante pasirinkta Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus specialistė Virginija Vaitiekienė. Ji konsultavo abiejų mokyklų pedagogus, mokė analizuoti standartizuotų testų ataskaitas, gautas iš Nacionalinės švietimo agentūros ir, svarbiausia, paaiškino, kaip panaudoti gautus duomenis vaikų pasiekimams gerinti. Į projektą buvo įtraukti ir 5–10 klasių mokiniai. Jie dalyvavo robotikos užsiėmimuose, Kauno tvirtovės VII forto laboratorijose gilinosi į gamtos ir tiksliųjų mokslų paslaptis. „Planuodami projekto veiklas supratome, kad ne itin geri matematikos pasiekimai nėra vien tik šios disciplinos mokytojų reikalas. Dėl to į projektą įtraukėme visus pedagogus bei pagalbos mokiniui specialistus. Natūralu, kad per dvejus metus pagerėjo ne tik matematikos, bet ir kitų dalykų rezultatai“, – džiaugėsi Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Sidutė Černauskienė. 8 klasės standartizuotų testų rezultatai parodė, kad Gižuose besimokančių vaikų matematikos pasiekimai per dvejus metus pagerėjo net 18 proc., tuo tarpu Alvite – apie 9 proc. Tiesa, Alvito mokyklos-daugiafunkcio centro ugdytinių rezultatai dar prieš projektą buvo geresni nei gižiečių. Įgyvendinat projektą išaugo ne tik individualūs mokinių pasiekimai. Įstaigose pagerėjo mikroklimatas, mokytojams tapo lengviau rasti kalbą su ugdytinių tėvais, sustiprėjo vaikų motyvacija mokytis. Abi mokyklos iš projekto lėšų pagerino materialines bazes. Alvitiečiai šį pavasarį ketina įsirengti lauko klasę, o kalbų kabinetas pasipildė 8 naujais planšetiniais kompiuteriais. Gižiečiai nusipirko laboratorinius stalus bei interaktyvų ekraną. Nors bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems vaikams skirtas projektas jau baigtas, Gižų ir Alvito mokyklos bendradarbiauja toliau ir nuo šių metų pradėjo įgyvendinti kitą ES remiamą projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos plėtojimas“. „Pastebėjome, kad vis daugiau vaikų turi kalbos sutrikimų. Jiems dažniau prireikia logopedų pagalbos. Mokslininkų įrodyta, kad tiems, kurie ankstyvoje augimo stadijoje susiduria su kalbėjimo problemomis, vėliau daug sunkiau sekasi mokyklose“, – sakė S. Černauskienė. Per šį projektą numatyta po 4 seminarus ir konsultacijas bei 2 refleksijas, skirtas pedagogams, bei 2 mokymai tėvams. „Šiuolaikinio ugdymo tikslas – asmens kompetencijos. Be tėvų pagalbos sėkmės neįsivaizduojame, nes jų vaidmuo vaikų komunikavimo kompetencijos ugdyme yra labai svarbus. Bendradarbiavimą dėl mokinio sėkmės su Gižų mokyklos bendruomene pradėjome dar 2015 m., dalyvaudami „Lyderių laiko“ projekte. Mus suvienijo bendri tikslai: noras gerinti mokinių pasiekimus, padėti pedagogams. Abiejose mokyklose problemos panašios, tad atradome nemažai bendrų interesų bei siekių“, – teigė Alvito mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rolandas Bulkauskas. Abiejose ugdymo įstaigose veiklos netrūksta ir be dalyvavimo minėtuose projektuose. Pavyzdžiui, alvitiečiai ruošiasi paminėti pagrindinio mokyklos pastato 55-ąsias metines. „Mokomosios klasės Alvito mokykloje yra materialiai aprūpintos, o mūsų mokinių individualūs pasiekimai – pakankamai aukšti. Net kolegos, atvykę iš Lietuvos didmiesčių, mums kartais pavydi to, ką turime. Trūksta tik mokinių. Deja, kasmet mažėjančio jų skaičiaus negalime kontroliuoti“, – apgailestavo R. Bulkauskas. Gižų mokyklos naujovės taip pat neaplenkia. Nuo šių metų įgyvendinamas budinčios klasės modelis. Į šią klasę patenka per pamokas pastabų gaunantys, vengiantys mokytis ar kitų dėmesį blaškantys vaikai. „Niekas negali trukdyti mokiniams siekti žinių. Budinčios klasės modelį įgyvendiname, norėdami padėti tiek motyvuotiems, tiek mažiau motyvuotiems vaikams. Gavęs tris įspėjimus mokinys visai dienai siunčiamas į kitą kabinetą, atskirai nuo savo klasės. Ten su juo dirba psichologas ir budintis pedagogas. Čia patekę vaikai turi mokytis, nes už kiekvieną pamoką privalo atsiskaityti. Per beveik du mėnesius į šią klasę pateko trys mokiniai“, – pasakojo S. Černauskienė. Ji teigė su nekantrumu laukianti 2-ojo trimestro pabaigos. Direktorė viliasi, kad rezultatai bus dar geresni nei 1-ojo. Neabejotinai prie to bus prisidėjusi ir budinti klasė. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras turi ir daugiau planų. Vienas iš jų – įsirengti daugiafunkcę sporto aikštę, kurioje būtų krepšinio, tinklinio ir teniso aikštelės. Publikuota: 2020-02-25 08:40:45 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|