|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-02-27 16:48
|
|
|
Prie Aušrinės ir Andriaus namų ganosi 10 vaikingų patelių ir plačiaragis elnias.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškiečiai Aušrinę Tumelytę pažįsta kaip nuolat besišypsančią gėlių pardavėją. Visgi turbūt tik nedaugelis žino, kad ne mažiau nei gėles mergina myli ir gyvūnus. Kartu su širdies draugu Andriumi Šikarsku prie pat namų jiedu laiko būrį elnių.
Pasiūlė draugas
Kiekvieną rytą gerdami kavą Aušrinė ir Andrius pro savo virtuvės langą mato jų akims mielą vaizdą: prie namo teliuškuojančią kūdrą, o netoli jos įrengtame aptvare – bėgiojančių elnių būrį. Prie pat pagrindinio kelio dienas leidžiančiais raguočiais gėrisi ne tik jų savininkai. Neretai čia atvyksta jaunos šeimos su vaikais, stabteli pro šalį važiuojančios mašinos. Gudelių kaime (Šeimenos sen.) esančios sodybos šeimininkai juokėsi, kad elniai kartą sudomino net policijos pareigūnus, kurie taip pat buvo sustoję pažiūrėti šių raguočių.
Aušrinė ir Andrius elnius laikyti pradėjo tik praėjusių metų pabaigoje. Juos pora įsigijo iš kito mūsų rajono elnių augintojo Vytauto Norkeliūno, turinčio dar didesnį šių raguočių būrį.
Neseniai Gudeliuose namą pasistatę A. Tumelytė ir A. Šikarskas ilgai svarstė, kaip išnaudoti šalimais esantį maždaug 1,5 ha žemės plotą. Jie suprato, kad javų tokiame nedideliame lopinėlyje pasėti neapsimokėtų, o ir specialios žemės dirbimo technikos pora neturėjo. Galiausiai jųdviejų draugas Audrius Meseckas pasiūlė pasinaudojus Europos Sąjungos parama, skirta smulkiesiems ūkiams, aptverti šį plotą ir jame įkurdinti elnius. Pats Audrius jau seniau augina būrį elnių giminaičių – danielių.
Taip į Gudelius atkeliavo 10 vaikingų patelių ir plačiaragis elnias.
Net keli variantai
Dienai, kai parsiveš elnius, Aušrinė ir Andrius ruošėsi iš anksto. Daugiau nei mėnesį pora įrenginėjo specialų aptvarą, ruošė pašarus žiemai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam elniui šaltuoju metų laikotarpiu reikia vieno ritinio šieno. Jie taip pat mėgsta runkelius, burokus, bulves, o ypač – kukurūzus. Taip pat būtina jiems duoti graužti šakų, kuriose gausu reikalingų vitaminų.
A. Šikarskas pasakojo, kad specialiai dėl elnių netoli namų pasisėjo 3 ha žolės, iš kurios ateityje tikisi gaminti šiems raguočiams skirtą pašarą. Nors šiuo metu prie Gudelių kaimo gyventojų namų ganosi 11 elnių, daugiau čia jų nelabai ir tilptų.
„Tokio dydžio aptvare daugiausiai galėtų ganytis 14–15 raguočių, todėl dar labiau išplėsti jų bandą bent kol kas neketiname. Be abejo, situacija pasikeistų, jei kas nors iš aplinkinių žemių savininkų sutiktų parduoti savo valdas“, – kalbėjo A. Šikarskas.
Jau parsigabenęs elnius į namus, Andrius surentė jiems pastogę, kurioje raguočiai gali slėptis lyjant ar sningant. Vis dėlto kokių nors išskirtinių sąlygų šiems gyvūnams nereikia, o jų priežiūra nėra labai sudėtinga.
Elniai vertinami dėl įvairių priežasčių – grožio, mėsos, medžioklės ar ragų. Iš jų gaunamos produkcijos mūsų šalyje labiausiai vertinama mėsa. Mėsinei elnininkystei geriausiai tinka jauni, iki dvejų metų amžiaus, gyvūnai. Be to, ilgiau juos auginti ekonomiškai neapsimoka.
Kadangi moksliškai įrodyta, kad elniena – itin sveika mėsa, todėl labiausiai ją patariama valgyti besilaukiančioms moterims, mažiems vaikams, ligoniams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar mažakraujyste.
Kol kas Gudelių kaimo gyventojai dar nežino, kur ateityje realizuos užaugintus raguočius. Variantų yra net keli – veisti ir parduoti gyvus jauniklius arba iš jau suaugusių elnių mėsos daryti koldūnus, cepelinus ir kitą panašią produkciją.
Kintančios tendencijos
Tiek A. Tumelytei, tiek A. Šikarskui elnių auginimas yra labiau pomėgis nei verslas. Abu jie turi kitus darbus. Andrius dirba statybų sektoriuje, o pas Aušrinę į beveik pačiame miesto centre įsikūrusį kioską vilkaviškiečiai jau ne vienus metus užsuka nusipirkti gėlių.
Anksčiau mergina šiame kioske dirbo samdoma pardavėja, tačiau patalpų savininkams nusprendus šioje vietoje atsisakyti prekybos gėlėmis Aušrinė pasisiūlė viską perimti į savo rankas. Per keletą metų ji su kiosko savininkais labai susibičiuliavo, todėl pastarieji su malonumu priėmė buvusios savo darbuotojos pasiūlymą.
A. Tumelytė puikiai suprato, kad perimdama verslą į savo rankas šiek tiek rizikuoja, tačiau sukaupta nemenka patirtis išsklaidė bet kokias dvejones. Mergina norėjo ir toliau daryti tai, ką moka geriausiai, – dirbti su gėlėmis.
Nors dėl šio sprendimo Aušrinė niekada nesigailėjo, tačiau ji teigė, jog gėlių pardavėjams išgyventi tampa vis sunkiau. Prie to prisideda ne tik mažėjantis mūsų rajono gyventojų skaičius, bet ir besikeičiančios tendencijos. Jei anksčiau eidami į vestuves žmonės dažnai jauniesiems nešdavo kuo ištaigingesnes gėlių puokštes, tai dabar neretai kvietimuose būna prašoma atsinešti vos vieną gėlės žiedą.
Panaši situacija ir kalbant apie šermenis. Seniau populiarius vainikus pamažu pakeičia pora rožių žiedų.
A. Tumelytės teigimu, sunkiausia gėlininkams pragyventi žiemą. Tada ir perkamumas gerokai mažesnis, ir šalčius gėlėms ištverti būna daug sunkiau. Vasarą prasideda prekyba lauko augalais, tad verslas šiek tiek atsigauna. Nepaisydama tam tikrų sunkumų, mergina džiaugėsi turinti nuolatinių klientų ratą, kurių didžioji dalis jau yra tapę jos draugais.
Vilkaviškiečiai Aušrinę Tumelytę pažįsta kaip nuolat besišypsančią gėlių pardavėją. Visgi turbūt tik nedaugelis žino, kad ne mažiau nei gėles mergina myli ir gyvūnus. Kartu su širdies draugu Andriumi Šikarsku prie pat namų jiedu laiko būrį elnių. |
Kiekvieną rytą gerdami kavą Aušrinė ir Andrius pro savo virtuvės langą mato jų akims mielą vaizdą: prie namo teliuškuojančią kūdrą, o netoli jos įrengtame aptvare – bėgiojančių elnių būrį. Prie pat pagrindinio kelio dienas leidžiančiais raguočiais gėrisi ne tik jų savininkai. Neretai čia atvyksta jaunos šeimos su vaikais, stabteli pro šalį važiuojančios mašinos. Gudelių kaime (Šeimenos sen.) esančios sodybos šeimininkai juokėsi, kad elniai kartą sudomino net policijos pareigūnus, kurie taip pat buvo sustoję pažiūrėti šių raguočių.
Aušrinė ir Andrius elnius laikyti pradėjo tik praėjusių metų pabaigoje. Juos pora įsigijo iš kito mūsų rajono elnių augintojo Vytauto Norkeliūno, turinčio dar didesnį šių raguočių būrį.
Neseniai Gudeliuose namą pasistatę A. Tumelytė ir A. Šikarskas ilgai svarstė, kaip išnaudoti šalimais esantį maždaug 1,5 ha žemės plotą. Jie suprato, kad javų tokiame nedideliame lopinėlyje pasėti neapsimokėtų, o ir specialios žemės dirbimo technikos pora neturėjo. Galiausiai jųdviejų draugas Audrius Meseckas pasiūlė pasinaudojus Europos Sąjungos parama, skirta smulkiesiems ūkiams, aptverti šį plotą ir jame įkurdinti elnius. Pats Audrius jau seniau augina būrį elnių giminaičių – danielių.
Taip į Gudelius atkeliavo 10 vaikingų patelių ir plačiaragis elnias.
Dienai, kai parsiveš elnius, Aušrinė ir Andrius ruošėsi iš anksto. Daugiau nei mėnesį pora įrenginėjo specialų aptvarą, ruošė pašarus žiemai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam elniui šaltuoju metų laikotarpiu reikia vieno ritinio šieno. Jie taip pat mėgsta runkelius, burokus, bulves, o ypač – kukurūzus. Taip pat būtina jiems duoti graužti šakų, kuriose gausu reikalingų vitaminų.
A. Šikarskas pasakojo, kad specialiai dėl elnių netoli namų pasisėjo 3 ha žolės, iš kurios ateityje tikisi gaminti šiems raguočiams skirtą pašarą. Nors šiuo metu prie Gudelių kaimo gyventojų namų ganosi 11 elnių, daugiau čia jų nelabai ir tilptų.
„Tokio dydžio aptvare daugiausiai galėtų ganytis 14–15 raguočių, todėl dar labiau išplėsti jų bandą bent kol kas neketiname. Be abejo, situacija pasikeistų, jei kas nors iš aplinkinių žemių savininkų sutiktų parduoti savo valdas“, – kalbėjo A. Šikarskas.
Jau parsigabenęs elnius į namus, Andrius surentė jiems pastogę, kurioje raguočiai gali slėptis lyjant ar sningant. Vis dėlto kokių nors išskirtinių sąlygų šiems gyvūnams nereikia, o jų priežiūra nėra labai sudėtinga.
Elniai vertinami dėl įvairių priežasčių – grožio, mėsos, medžioklės ar ragų. Iš jų gaunamos produkcijos mūsų šalyje labiausiai vertinama mėsa. Mėsinei elnininkystei geriausiai tinka jauni, iki dvejų metų amžiaus, gyvūnai. Be to, ilgiau juos auginti ekonomiškai neapsimoka.
Kadangi moksliškai įrodyta, kad elniena – itin sveika mėsa, todėl labiausiai ją patariama valgyti besilaukiančioms moterims, mažiems vaikams, ligoniams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar mažakraujyste.
Kol kas Gudelių kaimo gyventojai dar nežino, kur ateityje realizuos užaugintus raguočius. Variantų yra net keli – veisti ir parduoti gyvus jauniklius arba iš jau suaugusių elnių mėsos daryti koldūnus, cepelinus ir kitą panašią produkciją.
Tiek A. Tumelytei, tiek A. Šikarskui elnių auginimas yra labiau pomėgis nei verslas. Abu jie turi kitus darbus. Andrius dirba statybų sektoriuje, o pas Aušrinę į beveik pačiame miesto centre įsikūrusį kioską vilkaviškiečiai jau ne vienus metus užsuka nusipirkti gėlių.
Anksčiau mergina šiame kioske dirbo samdoma pardavėja, tačiau patalpų savininkams nusprendus šioje vietoje atsisakyti prekybos gėlėmis Aušrinė pasisiūlė viską perimti į savo rankas. Per keletą metų ji su kiosko savininkais labai susibičiuliavo, todėl pastarieji su malonumu priėmė buvusios savo darbuotojos pasiūlymą.
A. Tumelytė puikiai suprato, kad perimdama verslą į savo rankas šiek tiek rizikuoja, tačiau sukaupta nemenka patirtis išsklaidė bet kokias dvejones. Mergina norėjo ir toliau daryti tai, ką moka geriausiai, – dirbti su gėlėmis.
Nors dėl šio sprendimo Aušrinė niekada nesigailėjo, tačiau ji teigė, jog gėlių pardavėjams išgyventi tampa vis sunkiau. Prie to prisideda ne tik mažėjantis mūsų rajono gyventojų skaičius, bet ir besikeičiančios tendencijos. Jei anksčiau eidami į vestuves žmonės dažnai jauniesiems nešdavo kuo ištaigingesnes gėlių puokštes, tai dabar neretai kvietimuose būna prašoma atsinešti vos vieną gėlės žiedą.
Panaši situacija ir kalbant apie šermenis. Seniau populiarius vainikus pamažu pakeičia pora rožių žiedų.
A. Tumelytės teigimu, sunkiausia gėlininkams pragyventi žiemą. Tada ir perkamumas gerokai mažesnis, ir šalčius gėlėms ištverti būna daug sunkiau. Vasarą prasideda prekyba lauko augalais, tad verslas šiek tiek atsigauna. Nepaisydama tam tikrų sunkumų, mergina džiaugėsi turinti nuolatinių klientų ratą, kurių didžioji dalis jau yra tapę jos draugais.
Galerija: Aušrinės gėlės
Publikuota: 2020-02-27 16:48:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|