|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / In Memoriam
„Ne gyvenimas praeina, Tai mes per jį praeiname.“ (Raineris Marija Rilkė) Nenumaldomai skubantys metai ir sunki liga žiemai baigiantis pasiglemžė Oną Danutę Dambrauskaitę, žinomą Lietuvos teisininkę kriminalistę, pirmąją Respublikoje teismo ekspertę, socialinių mokslų daktarę. Ona Danutė Dambrauskaitė gimė ir augo Suvalkijoje, Lobiškių kaime, prigludusiame prie Vilkaviškio miesto ir netoliese tyvuliuojančio Paežerių ežero. Tėvų sodyboje, jų pasodintame didžiuliame sode prabėgo jos vaikystė. Ona Danutė baigė Paežerių pradinę mokyklą, vėliau mokėsi žemės ūkio mokykloje, įsikūrusioje Paežerių dvare. Po karo įstojo į Vilkaviškio gimnaziją, garsėjusią literatūrinėmis tradicijomis. Ją baigė 1950 m. Norint toliau mokytis, reikėjo surasti lėšų pragyventi. Onutė įsidarbino mokytoja Alvito septynmetėje mokykloje. Tai buvo trumpas, bet labai spalvingas ir prasmingas jaunystės puslapis S. Nėries gimtinės žemėje, vėliau drąsinęs ją žengti dėstytojos keliu. 1951 m. O. D. Dambrauskaitė pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kurį baigė 1956 m. Jai, stropiai studentei ir visuomenininkei, fakulteto dekanas pasiūlė važiuoti dirbti į Rygą, į Pabaltijo kriminalistikos mokslinio tyrimo laboratoriją, kuri tyrimus atlikdavo Baltijos šalims ir Kaliningrado sričiai. Dvejus metus lietuvė dirbo Rygos mokslinio tyrimo kriminalistikos laboratorijoje dokumentų tyrimo eksperte. Kadangi O. D. Dambrauskaitė tapo pirmąja teismo eksperte Lietuvoje, jai 1958 m. buvo pasiūlyta sugrįžti į Vilnių ir čia įkurti tokią laboratoriją. Suradus patalpas Lvovo gatvėje, jaunajai ekspertei padaugėjo darbų: įkurti fotolaboratoriją, užsakyti reikiamą aparatūrą, surasti kvalifikuotus darbuotojus. Nuolat plečiantis tyrimų sritims ir pradėjus daryti autotechnines, balistines, chemines ekspertizes, laboratorija 1961 m. buvo reorganizuota į Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutą. Jame iki 1980 m. Onutė dirbo vyresniąja eksperte ir Rašysenos ekspertizių laboratorijos vedėja. Velionės Onos Danutės Dambrauskaitės laidotuvės vyks Vilkaviškio miesto civilinėse kapinėse (Kapų g. 101) vasario 28 d., 13 val. Institute specialistė paniro į mokslo tiriamąją veiklą ir pirmoji mūsų šalyje pradėjo autorystės tyrimus. Po įdirbio – eksperimentinių tyrimų ir duomenų banko sudarymo – 1972 m. Sankt Peterburgo universitete ji apgynė disertaciją „Kriminalistinis lietuvių rašto kalbos tyrimas“. Šiuo darbu buvo padėti moksliniai ir metodiniai pagrindai autorystės ekspertizei Lietuvoje. Institute mokslininkė sukūrė identifikacinių rašto kalbos požymių kvalifikaciją ekspertinei praktikai ir parengė metodiką praktiniam taikymui. Šios metodikos siekis ir esmė – anoniminio teksto autoriaus charakteristika, kurioje išryškėtų išsimokslinimas, veiklos sritys, profesija, interesų ratas, gimtosios kalbos formavimosi vietovė, tarmė, dialektas. Kadangi institute buvo atliekami tyrimai ir mokslo reikalams, pavyzdžiui, nustatyti istorinių dokumentų ir literatūros darbų nežinomus autorius, O. D. Dambrauskaitei teko ypač atsakingas darbas – ištirti K. Donelaičio poemos „Metai“ ir kitų klasiko rankraščių autentiškumą. Panaudojusi įvairias tyrimo metodikas ir technines priemones, Lietuvių kalbos ir literatūros institutui 1985 m. ji parengė ir perdavė 227 puslapių tyrimo medžiagą apie K. Donelaitį su ekspertinėmis išvadomis ir iliustracijomis. Buvo nustatyta, kad pats K. Donelaitis kruopščiai, beveik juvelyriškai redagavo savuosius tekstus, kad jie būtų aiškesni ir įskaitomi ateities kartoms. Lietuvos kalbininkai šį darbą įvertino kaip svarbų mokslinį atradimą, suteikusį daugiau žinių apie poeto kūrybinę laboratoriją. 1980 m. Onutė buvo pakviesta į Vilniaus inžinerinį statybos institutą dėstyti naujai įvestą teisės pagrindų kursą. 1984 m. dėstytojai suteiktas docentės vardas. Čia O. D. Dambrauskaitė dirbo ir mokslinį darbą, rengė metodines priemones studentams, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Tartu, Kijeve, Minske, Sankt Peterburge, Maskvoje, Taškente. 1993 m. O. D. Dambrauskaitei vėl buvo pasiūlyta grįžti į Ekspertizės mokslinio tyrimo institutą. Ji greitai įsijungė į mokslo tiriamąją veiklą. Vienas svarbiausių šio laikotarpio darbų – „Kriminalistikos žinynas“, parengtas drauge su P. Danisevičiumi, išleistas 2006 metais. Ši knyga ir šiandien yra patikimas pagalbininkas Lietuvos kriminalistams. Draugų ir bendradarbių atminty, mūsų vaizdiniuose ir žodžiuose sugrįš pareiginga, draugiška ir linksma, daug metų dirbusi ir su mumis bendravusi Onutė, mokslininkė iš Suvalkijos lygumų. Vilkaviškio žemėje ir tėviškėje, kurią Onutė taip mylėjo, jos atminimą tyliai saugos šimtametis ąžuolas. Pavargusi ar nuliūdusi, ji dažnai prisiglausdavo prie galingo kamieno ir ją tėviškai apglėbdavo lapų laja. Tvirtas medis padėdavo nusiraminti, sugebėdavo išsklaidyti apniukusius rūkus ir susikaupti kasdieniams darbams. Ilgėsis jos ir Knygnešių giraitė, žaliuojanti prie gimtųjų namų. Ir klėtelė, kurios prieangyje, saulės atokaitoje gimdavo prasmingos mintys apie teisės mokslo svarbą, pareigą tėvų žemei ir gražesnę Lietuvos ateitį. Bičiuliai ir buvę bendradarbiai Užsk. 504 Publikuota: 2020-02-27 17:00:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai * Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius * Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|