Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

---

Signataro Jono Mačio vardinio balsavimo kortelė.

Nuotr. iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo.

Daugelis turime įspūdį, patirtą po žinios apie pasirašytą Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Mūsų asmeniniai prisiminimai neabejotinai vertingi. Švęsdami Kovo 11-osios aktu susigrąžintos nepriklausomybės trisdešimtmetį norime priminti, kas konkrečiai vyko Aukščiausiojoje Taryboje tą 1990-ųjų dieną. Šie istoriniai faktai ir mūsų rajono žmonių deleguoto deputato, signataro Jono Mačio mintys yra užfiksuoti Andriaus GRYGELAIČIO knygoje „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Jonas Mačys“.

„Jau po pirmojo Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, įvykusio kovo 10 d., Sąjūdžio remti kandidatai Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo salėje rinkosi pasitarti, ar skelbti Nepriklausomybę jau rytojaus dienos posėdyje, ar ne. Šis klausimas įvairių grupelių ne kartą buvo aptariamas ir anksčiau. Po karštų diskusijų ir konsultacijų su Lietuvos ambasadoriumi JAV Stasiu Lozoraičiu nutarta neatidėlioti.

Nors tarp deputatų vyravo įvairių nuomonių, tačiau apsispręsti skelbti Nepriklausomybę įtakos turėjo ir kovo 12-ąją turėjęs prasidėti TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuris ruošėsi svarstyti išstojimo iš TSRS įstatymą.

Kovo 11-osios posėdyje dalyvavo 130 į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų deputatų. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis <...>.

Tame pačiame posėdyje, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui pateikus deklaraciją „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, deputatai balsavo už. Šiame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos rinkėjai, suteikdami deputatams tautos įgaliotinių statusą, įpareigojo juos atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę per šią Aukščiausiąją Tarybą, „kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba“.

Vėliau buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriuo nutarta valstybę vadinti „Lietuvos Respublika“ ir nuo šiol vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės herbą ir ženklą – Vytį.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius deputatams taip pat pateikė nutarimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ projektus. Įvykus diskusijai ir suredagavus šiuos dokumentus, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis vardiniam deputatų balsavimui pateikė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Deputatams užpildžius balsavimo biuletenius, 22 val. 44 min. paskelbti istorinio balsavimo rezultatai. Už Akto priėmimą, užpildę balsavimo korteles, balsavo 124 deputatai, susilaikė 6, prieš balsavusiųjų nebuvo.

Po istorinės akimirkos sustoję deputatai ir svečiai sugiedojo Lietuvos valstybės himną, salėje kilo ovacijos, sveikinimai.

J. Mačys buvo vienas iš tų, kurie 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Pats suvalkietis šią datą yra įvardijęs kaip laimingiausią dieną savo gyvenime. Prisimindamas šią visai šaliai svarbią dieną, J. Mačys rašė: „Niekada nepamiršiu to didžiulio pakilimo, didžiulio džiugesio ir laimės ašarų, sulaukus Kovo 11-osios. <...> Atėjo laikas, kai vėl viską turėsime pradėti iš naujo, reikės daug ir tam pagrindas yra atkovota Laisvė bei Nepriklausomybė 1990 metų kovo 11-ąją.“

Galerija: Jono Mačio ąžuoliukas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---