|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Galvijų realizacija stringa dėl pasaulinės pandemijos.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Koronavirusas keičia nusistovėjusį pasaulio gyvenimą. Ne išimtis ir žemės ūkio sektorius. Dalis ūkininkų jau pajuto pasaulinės pandemijos padarinius, o likusieji su nerimu laukia, kuo viskas baigsis.
Sumažino kainą
Vienas iš didžiausių rajono ūkininkų, Savivaldybės tarybos narys Arvydas Šlivinskas pasakojo jau susidūręs su neigiama koronaviruso įtaka žemės ūkiui. Beveik devynias dešimtis pieninių karvių ir kiek daugiau nei pusantro šimto mėsinių galvijų auginantis Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas prieš keletą dienų norėjo dalį raguočių parduoti, tačiau supirkėjai atsisakė mokėti iš anksto sutartą kainą.
„Ketinau UAB „Utenos mėsa“ atstovams parduoti keletą bulių po 1, 95 euro už kilogramą. Kai atėjo laikas galvijus išsivežti, jie pasiūlė 20 centų mažesnę sumą. Supirkėjai tvirtino, kad paskelbus pasaulinę pandemiją italai pradėjo nesupirkinėti jaučių, tad ir jiems realizacija tapo sunkesnė. Nusprendžiau ir aš palūkėti bei kurį laiką neparduoti galvijų. Kol kas jie dar neperaugę, jiems reikalingo pašaro turiu. Palauksiu ir pažiūrėsiu, kaip viskas klostysis toliau“, – sakė A. Šlivinskas.
Jis tvirtino bendravęs ir su kai kuriais kitais supirkėjais, tačiau visi jie arba sumažino kainas, arba apskritai kuriam laikui sustabdė mėsinių galvijų pirkimą.
Naudojasi krize
Koronavirusas nerimą kelia ne tik mėsinių galvijų augintojams, bet ir pieno gamintojams. A. Šlivinsko teigimu, kol kas pieno supirkimo kainas sumažino tik AB „Pieno žvaigždės“, tačiau greičiausiai tai padarys ir kiti perdirbėjai.
Vienas didžiausių rajono pienininkų, Bartninkų seniūnijoje gyvenantis Albinas Šneideris apgailestavo, kad pieno kainoms įtaką turi kone visi didesnio ar mažesnio masto pasauliniai veiksniai.
„Jei ši pandemija praeis per porą savaičių, didelių nuostolių ūkininkai nepatirs, tačiau panašu, jog viskas užsitęs daug ilgiau. Jau kalbama, kad užsidarinėja Italijos, Ispanijos ir Kinijos rinkos, nors, mūsų žiniomis, maisto koridoriai – atviri ir prekyba vyksta kaip iki šiol. Pienininkystė yra turbūt labiausiai visų pasaulinių įvykių pažeidžiama žemės ūkio sritis. Perdirbėjai naudojasi kariniais konfliktais, valstybių nesutarimais ar plintančiomis ligomis bei mažina pieno kainas. Įprastai jas „nukerpa“ per 1–2 dienas, o atstatyti užtrunka bent pusmetį“, – kalbėjo A. Šneideris.
Jo žiniomis, šalies ūkininkai šiuo metu už litrą pieno gauna nuo 15 iki 35 centų. Stambioms žemės ūkio bendrovėms mokama didžiausia kaina, o vos vieną ar dvi karves auginantiems žemdirbiams – mažiausia.
„Gali būti, kad mažindami žemės ūkio produkcijos kainas supirkėjai pigiai sukaups nemažą rezervą, o pandemijai pasibaigus viską parduos daug brangiau. Vyriausybė turėtų reaguoti į tokius signalus ir bent kiek apriboti perdirbėjų ir pardavėjų pelnus. Kodėl tik ūkininkai gali būti skriaudžiami? Aišku, mums taip pat būtina solidarizuotis ir šiuo metu neprašyti didinti produkcijos supirkimo kainų“, – pabrėžė A. Šlivinskas.
Jis prisipažino prieš kurį laiką negalvojęs, kad situacija dėl koronaviruso taps tokia rimta, tačiau dabar ūkininkas tikino puikiai suprantantis realią padėtį ir prognozavo, kad dėl to nuostolių patirs ne tik žemdirbiai, bet ir kitų sričių atstovai.
Atšaukinėja sutartis
Vis labiau įsibėgėjantis koronavirusas nemažą įtaką turi ir daržovių augintojams. Štai Gudelių kaime (Šeimenos sen.) ūkininkaujantis Darius Matijošaitis pasakojo susiduriantis su bulvių realizacijos problemomis. Tik praėjusiais metais šiuos šakniagumbius auginti pradėjęs mūsų rajono žemdirbys tam ruošėsi net ketverius metus. Anksčiau cukrinius runkelius, javus, o pastaraisiais metais įvairias daržoves auginęs vyriškis daug dėmesio skyrė rinkų paieškai, domėjosi bulvių auginimo technologijomis. Surinkęs visą reikiamą informaciją ūkininkas pernai pasodino 113 hektarų šių šakniagumbių.
„Visi kalba, kad pasaulyje trūksta maisto, tačiau taip tikrai nėra. Koronavirusas pridarė nemažai bėdų. Žmonės ėmė rečiau lankytis parduotuvėse, o jei ir eina į jas, dažniau perka ilgiau negendančius produktus. Bulvės, deja, negali kaip grūdai stovėti porą metų. Jas reikia realizuoti kuo greičiau. O dabar kai kurie supirkėjai net sutartis ima atšaukinėti“, – apgailestavo D. Matijošaitis.
Jis teigė iš dalies net besidžiaugiantis, kad praėjusiais metais derlius neužaugo toks geras, kokio tikėtasi. Priešingu atveju, dabar tektų sukti galvą, kur realizuoti dar didesnį kiekį bulvių.
Renginiai nevyks
Lietuvoje išliekant koronaviruso grėsmei ir atsižvelgiant į šalies mastu taikomas prevencijos priemones, atšaukta nemažai artimiausiu metu turėjusių įvykti žemdirbiams skirtų renginių. Bene didžiausias iš jų – ūkininkų itin mėgstama tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2020“. Ji turėjo vykti balandžio 2–4 dienomis.
Kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje Vilkaviškyje turėjo būti suorganizuota ir tradicinė Ūkininko diena. Jau aišku, kad šis renginys taip pat neįvyks. Atšauktas ir kovo 28 d. planuotas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus narių susirinkimas.
Kurį laiką aptarnavimo skyriuose nebus priimami ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klientai. Žmonės į NMA raginami kreiptis elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, iki šiol norintieji pakeisti asbestinius stogus mūsų rajone kas antrą pirmadienį buvo aptarnaujami Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje bei NMA teritoriniame skyriuje (Gamyklų g. 1, Marijampolė). Nuo šiol gyventojai paraiškas gali pateikti tik per interneto prieigą adresu https://zumis.lt.
Koronavirusas keičia nusistovėjusį pasaulio gyvenimą. Ne išimtis ir žemės ūkio sektorius. Dalis ūkininkų jau pajuto pasaulinės pandemijos padarinius, o likusieji su nerimu laukia, kuo viskas baigsis. |
Vienas iš didžiausių rajono ūkininkų, Savivaldybės tarybos narys Arvydas Šlivinskas pasakojo jau susidūręs su neigiama koronaviruso įtaka žemės ūkiui. Beveik devynias dešimtis pieninių karvių ir kiek daugiau nei pusantro šimto mėsinių galvijų auginantis Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas prieš keletą dienų norėjo dalį raguočių parduoti, tačiau supirkėjai atsisakė mokėti iš anksto sutartą kainą.
„Ketinau UAB „Utenos mėsa“ atstovams parduoti keletą bulių po 1, 95 euro už kilogramą. Kai atėjo laikas galvijus išsivežti, jie pasiūlė 20 centų mažesnę sumą. Supirkėjai tvirtino, kad paskelbus pasaulinę pandemiją italai pradėjo nesupirkinėti jaučių, tad ir jiems realizacija tapo sunkesnė. Nusprendžiau ir aš palūkėti bei kurį laiką neparduoti galvijų. Kol kas jie dar neperaugę, jiems reikalingo pašaro turiu. Palauksiu ir pažiūrėsiu, kaip viskas klostysis toliau“, – sakė A. Šlivinskas.
Jis tvirtino bendravęs ir su kai kuriais kitais supirkėjais, tačiau visi jie arba sumažino kainas, arba apskritai kuriam laikui sustabdė mėsinių galvijų pirkimą.
Koronavirusas nerimą kelia ne tik mėsinių galvijų augintojams, bet ir pieno gamintojams. A. Šlivinsko teigimu, kol kas pieno supirkimo kainas sumažino tik AB „Pieno žvaigždės“, tačiau greičiausiai tai padarys ir kiti perdirbėjai.
Vienas didžiausių rajono pienininkų, Bartninkų seniūnijoje gyvenantis Albinas Šneideris apgailestavo, kad pieno kainoms įtaką turi kone visi didesnio ar mažesnio masto pasauliniai veiksniai.
„Jei ši pandemija praeis per porą savaičių, didelių nuostolių ūkininkai nepatirs, tačiau panašu, jog viskas užsitęs daug ilgiau. Jau kalbama, kad užsidarinėja Italijos, Ispanijos ir Kinijos rinkos, nors, mūsų žiniomis, maisto koridoriai – atviri ir prekyba vyksta kaip iki šiol. Pienininkystė yra turbūt labiausiai visų pasaulinių įvykių pažeidžiama žemės ūkio sritis. Perdirbėjai naudojasi kariniais konfliktais, valstybių nesutarimais ar plintančiomis ligomis bei mažina pieno kainas. Įprastai jas „nukerpa“ per 1–2 dienas, o atstatyti užtrunka bent pusmetį“, – kalbėjo A. Šneideris.
Jo žiniomis, šalies ūkininkai šiuo metu už litrą pieno gauna nuo 15 iki 35 centų. Stambioms žemės ūkio bendrovėms mokama didžiausia kaina, o vos vieną ar dvi karves auginantiems žemdirbiams – mažiausia.
„Gali būti, kad mažindami žemės ūkio produkcijos kainas supirkėjai pigiai sukaups nemažą rezervą, o pandemijai pasibaigus viską parduos daug brangiau. Vyriausybė turėtų reaguoti į tokius signalus ir bent kiek apriboti perdirbėjų ir pardavėjų pelnus. Kodėl tik ūkininkai gali būti skriaudžiami? Aišku, mums taip pat būtina solidarizuotis ir šiuo metu neprašyti didinti produkcijos supirkimo kainų“, – pabrėžė A. Šlivinskas.
Jis prisipažino prieš kurį laiką negalvojęs, kad situacija dėl koronaviruso taps tokia rimta, tačiau dabar ūkininkas tikino puikiai suprantantis realią padėtį ir prognozavo, kad dėl to nuostolių patirs ne tik žemdirbiai, bet ir kitų sričių atstovai.
Vis labiau įsibėgėjantis koronavirusas nemažą įtaką turi ir daržovių augintojams. Štai Gudelių kaime (Šeimenos sen.) ūkininkaujantis Darius Matijošaitis pasakojo susiduriantis su bulvių realizacijos problemomis. Tik praėjusiais metais šiuos šakniagumbius auginti pradėjęs mūsų rajono žemdirbys tam ruošėsi net ketverius metus. Anksčiau cukrinius runkelius, javus, o pastaraisiais metais įvairias daržoves auginęs vyriškis daug dėmesio skyrė rinkų paieškai, domėjosi bulvių auginimo technologijomis. Surinkęs visą reikiamą informaciją ūkininkas pernai pasodino 113 hektarų šių šakniagumbių.
„Visi kalba, kad pasaulyje trūksta maisto, tačiau taip tikrai nėra. Koronavirusas pridarė nemažai bėdų. Žmonės ėmė rečiau lankytis parduotuvėse, o jei ir eina į jas, dažniau perka ilgiau negendančius produktus. Bulvės, deja, negali kaip grūdai stovėti porą metų. Jas reikia realizuoti kuo greičiau. O dabar kai kurie supirkėjai net sutartis ima atšaukinėti“, – apgailestavo D. Matijošaitis.
Jis teigė iš dalies net besidžiaugiantis, kad praėjusiais metais derlius neužaugo toks geras, kokio tikėtasi. Priešingu atveju, dabar tektų sukti galvą, kur realizuoti dar didesnį kiekį bulvių.
Lietuvoje išliekant koronaviruso grėsmei ir atsižvelgiant į šalies mastu taikomas prevencijos priemones, atšaukta nemažai artimiausiu metu turėjusių įvykti žemdirbiams skirtų renginių. Bene didžiausias iš jų – ūkininkų itin mėgstama tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2020“. Ji turėjo vykti balandžio 2–4 dienomis.
Kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje Vilkaviškyje turėjo būti suorganizuota ir tradicinė Ūkininko diena. Jau aišku, kad šis renginys taip pat neįvyks. Atšauktas ir kovo 28 d. planuotas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus narių susirinkimas.
Kurį laiką aptarnavimo skyriuose nebus priimami ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klientai. Žmonės į NMA raginami kreiptis elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, iki šiol norintieji pakeisti asbestinius stogus mūsų rajone kas antrą pirmadienį buvo aptarnaujami Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje bei NMA teritoriniame skyriuje (Gamyklų g. 1, Marijampolė). Nuo šiol gyventojai paraiškas gali pateikti tik per interneto prieigą adresu https://zumis.lt.
Publikuota: 2020-03-25 08:18:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|