|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Darbo savaitę Vištytyje praleidę reporteris Sergejus Khazovas-Cassia (dešinėje) ir operatorius Andrejus Kostjanovas per Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų atvyko į Vilkaviškį.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Kovo 11-osios šventę J. Basanavičiaus aikštėje kartu su vilkaviškiečiais stebėjo ir du jauni vyrai su filmavimo įranga. Tiesa, apie ką kalbėjo šventės vedėjai, atvykėliai nelabai suprato, kadangi lietuviškai nekalba.
Pašnekinti vaikinai sakė esantys žurnalistai iš Maskvos. Reporteris Sergejus Khazovas-Cassia ir operatorius Andrejus Kostjanovas dirba „Laisvės radijuje“ ir atvyko į Lietuvą jos Nepriklausomybės atkūrimo sukakties proga parengti reportažą.
– Filmuojame dokumentinį filmą, susijusį su Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiu. Nusprendėme parengti medžiagą iš abiejų Lietuvos ir Rusijos sienos pusių. Daugiausiai dirbome Vištytyje bei keliose Kaliningrado srities gyvenvietėse, – pasakojo Sergejus.
Žurnalistai Lietuvoje praleido beveik savaitę, buvo išsinuomoję namelį Vištytyje. Tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje jie kalbino įvairius žmones: miestelių gyventojus, ūkininkus, pedagogus.
– Pas valdininkus nėjome – nemėgstame jų Rusijoje, nekalbinome ir čia. Užsukome pas kažkada Sąjūdžio judėjime dalyvavusius labai inteligentiškus žmones mokytojus istorikus Juozą ir Genią Jurkynus, įvairius Vištyčio ūkininkus – Onutę Kartavičienę, Juozą Paužą ir kitus gyventojus. Ką pamatėme? Ūkininkai, turintys savo ūkius, laikosi gerai, bet yra ir kas gyvena sunkiau. Vargingesni vyresnio amžiaus žmonės tiek jūsų šalyje, tiek Rusijos pusėje jaučia kažkokią nostalgiją sovietinei praeičiai, o labiau pasiturintys patenkinti esama situacija, – kalbėjo S. Khazovas-Cassia.
Žurnalistui įdomiausia buvo tai, kad jis sakė radęs daug paralelių tarp abiejų šalių gyventojų.
– Žmonės abipus sienos gyvena ir kalba panašiai, nors jūs – Europos Sąjungoje ir čia gyvenimas, žinoma, geresnis. ES padeda ir ūkininkams, ir kitiems, pensijos čia taip pat didesnės. Ir vis dėlto žmonės kalbėjo, kad kaimai tuštėja, jaunimas išvyksta, darbo mažai. Rusijoje jaunimas išvyksta į Maskvą, o pas jus – į Londoną, Vokietijos miestus. Problemos yra panašios – tai buvo įdomu, – kalbėjo Sergejus. – Ir nežiūrint į tai, kad beveik visi mūsų kalbinti lietuviai džiaugėsi, jog Lietuva yra laisva ir šventė Nepriklausomybės metines, vis dėlto visi kalbėjo, kad sienų tarp valstybių nereikia, kad politika – savo keliu, o eiliniai gyventojai turi bendrauti, draugauti. Ir kad įtampa, kuri yra tarp JAV, Europos ir Rusijos, paprastiems žmonėms atrodo nesuprantama ir nereikalinga. Tad tikiuosi, kad kada nors nebereikės jokių vizų ir visi galėsime ramiai keliauti po visą pasaulį, – kalbėjo Sergejus.
Visus žmones savo filmui Lietuvos pusėje rusai sakė kalbinę tik Vištytyje, kadangi domėjosi būtent pasienio gyvenimu, tad ir visi gamtos vaizdai, peizažai bus iš šio krašto. Į Vilkaviškį „Laisvės radijo“ žurnalistai atvyko tik pusdieniui, pažiūrėti, kaip Nepriklausomybę švenčia vilkaviškiečiai, mat vištytiškių šventė vyko Kovo 11-osios išvakarėse. Vyrai apgailestavo, kad šventėje matė mažai žmonių – bet tądien, kaip žinome, gyventojus iš J. Basanavičiaus aikštės išvaikė audringas oras.
Paklaustas, kokia situacija šiuo metu Maskvoje, Sergejus tik nusijuokė: „Dabar Putinas pas mus – jau visiems laikams...“
Žurnalistų sukurtas filmas apie gyvenimą abipus sienos bus rodomas per „You Tube“ „Laisvės radijo“ kanale.
„Laisvės radijas“, kitaip dar – „Laisvosios Europos radijas“ yra JAV Kongreso finansuojama žiniasklaidos bendrovė, transliuojanti laidas Rytų ir Pietryčių Europos, Rusijos, Kaukazo, Vidurinės ir Pietvakarių Azijos bei Artimųjų Rytų šalims.
Teigiama, jog jos tikslai – skleisti patikimą informaciją, skatinti demokratines permainas ir laisvosios rinkos kūrimą, būti laisvos ir kokybiškos žiniasklaidos pavyzdžiu. Savo transliacijų regione turi daugiau kaip 20 biurų, juose dirba daugiau kaip 1100 laisvai samdomų vietos žurnalistų. Per savaitę parengia apie 1000 valandų radijo transliacijų 28 kalbomis.
„Laisvės radijo“ žurnalistai S. Khazovas-Cassia ir A. Kostjanovas yra nukentėję 2016 m., kai ruošėsi dalyvauti ūkininkų proteste. Tų metų kovo mėnesį ūkininkai ketino surengti „traktorių žygį“ į Maskvą prieš vietos valdininkus, tačiau mitingo organizatorius sulaikė policija, o į žygį susiruošusius Sergejų ir Andrejų sumušė ir suspardė keliolika kaukėtų asmenų. Iš žurnalistų buvo pagrobta filmavimo įranga.
Reporteris S. Khazovas-Cassia yra 2013 m. Europos spaudos premijos ir 2014 m. Nacionalinio jaunųjų užsienio žurnalistų konkurso laureatas.
Kovo 11-osios šventę J. Basanavičiaus aikštėje kartu su vilkaviškiečiais stebėjo ir du jauni vyrai su filmavimo įranga. Tiesa, apie ką kalbėjo šventės vedėjai, atvykėliai nelabai suprato, kadangi lietuviškai nekalba. |
Pašnekinti vaikinai sakė esantys žurnalistai iš Maskvos. Reporteris Sergejus Khazovas-Cassia ir operatorius Andrejus Kostjanovas dirba „Laisvės radijuje“ ir atvyko į Lietuvą jos Nepriklausomybės atkūrimo sukakties proga parengti reportažą.
– Filmuojame dokumentinį filmą, susijusį su Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiu. Nusprendėme parengti medžiagą iš abiejų Lietuvos ir Rusijos sienos pusių. Daugiausiai dirbome Vištytyje bei keliose Kaliningrado srities gyvenvietėse, – pasakojo Sergejus.
Žurnalistai Lietuvoje praleido beveik savaitę, buvo išsinuomoję namelį Vištytyje. Tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje jie kalbino įvairius žmones: miestelių gyventojus, ūkininkus, pedagogus.
– Pas valdininkus nėjome – nemėgstame jų Rusijoje, nekalbinome ir čia. Užsukome pas kažkada Sąjūdžio judėjime dalyvavusius labai inteligentiškus žmones mokytojus istorikus Juozą ir Genią Jurkynus, įvairius Vištyčio ūkininkus – Onutę Kartavičienę, Juozą Paužą ir kitus gyventojus. Ką pamatėme? Ūkininkai, turintys savo ūkius, laikosi gerai, bet yra ir kas gyvena sunkiau. Vargingesni vyresnio amžiaus žmonės tiek jūsų šalyje, tiek Rusijos pusėje jaučia kažkokią nostalgiją sovietinei praeičiai, o labiau pasiturintys patenkinti esama situacija, – kalbėjo S. Khazovas-Cassia.
Žurnalistui įdomiausia buvo tai, kad jis sakė radęs daug paralelių tarp abiejų šalių gyventojų.
– Žmonės abipus sienos gyvena ir kalba panašiai, nors jūs – Europos Sąjungoje ir čia gyvenimas, žinoma, geresnis. ES padeda ir ūkininkams, ir kitiems, pensijos čia taip pat didesnės. Ir vis dėlto žmonės kalbėjo, kad kaimai tuštėja, jaunimas išvyksta, darbo mažai. Rusijoje jaunimas išvyksta į Maskvą, o pas jus – į Londoną, Vokietijos miestus. Problemos yra panašios – tai buvo įdomu, – kalbėjo Sergejus. – Ir nežiūrint į tai, kad beveik visi mūsų kalbinti lietuviai džiaugėsi, jog Lietuva yra laisva ir šventė Nepriklausomybės metines, vis dėlto visi kalbėjo, kad sienų tarp valstybių nereikia, kad politika – savo keliu, o eiliniai gyventojai turi bendrauti, draugauti. Ir kad įtampa, kuri yra tarp JAV, Europos ir Rusijos, paprastiems žmonėms atrodo nesuprantama ir nereikalinga. Tad tikiuosi, kad kada nors nebereikės jokių vizų ir visi galėsime ramiai keliauti po visą pasaulį, – kalbėjo Sergejus.
Visus žmones savo filmui Lietuvos pusėje rusai sakė kalbinę tik Vištytyje, kadangi domėjosi būtent pasienio gyvenimu, tad ir visi gamtos vaizdai, peizažai bus iš šio krašto. Į Vilkaviškį „Laisvės radijo“ žurnalistai atvyko tik pusdieniui, pažiūrėti, kaip Nepriklausomybę švenčia vilkaviškiečiai, mat vištytiškių šventė vyko Kovo 11-osios išvakarėse. Vyrai apgailestavo, kad šventėje matė mažai žmonių – bet tądien, kaip žinome, gyventojus iš J. Basanavičiaus aikštės išvaikė audringas oras.
Paklaustas, kokia situacija šiuo metu Maskvoje, Sergejus tik nusijuokė: „Dabar Putinas pas mus – jau visiems laikams...“
Žurnalistų sukurtas filmas apie gyvenimą abipus sienos bus rodomas per „You Tube“ „Laisvės radijo“ kanale.
„Laisvės radijas“, kitaip dar – „Laisvosios Europos radijas“ yra JAV Kongreso finansuojama žiniasklaidos bendrovė, transliuojanti laidas Rytų ir Pietryčių Europos, Rusijos, Kaukazo, Vidurinės ir Pietvakarių Azijos bei Artimųjų Rytų šalims.
Teigiama, jog jos tikslai – skleisti patikimą informaciją, skatinti demokratines permainas ir laisvosios rinkos kūrimą, būti laisvos ir kokybiškos žiniasklaidos pavyzdžiu. Savo transliacijų regione turi daugiau kaip 20 biurų, juose dirba daugiau kaip 1100 laisvai samdomų vietos žurnalistų. Per savaitę parengia apie 1000 valandų radijo transliacijų 28 kalbomis.
„Laisvės radijo“ žurnalistai S. Khazovas-Cassia ir A. Kostjanovas yra nukentėję 2016 m., kai ruošėsi dalyvauti ūkininkų proteste. Tų metų kovo mėnesį ūkininkai ketino surengti „traktorių žygį“ į Maskvą prieš vietos valdininkus, tačiau mitingo organizatorius sulaikė policija, o į žygį susiruošusius Sergejų ir Andrejų sumušė ir suspardė keliolika kaukėtų asmenų. Iš žurnalistų buvo pagrobta filmavimo įranga.
Reporteris S. Khazovas-Cassia yra 2013 m. Europos spaudos premijos ir 2014 m. Nacionalinio jaunųjų užsienio žurnalistų konkurso laureatas.
Publikuota: 2020-03-25 08:22:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|