Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

---

Klausantis Mariaus Čepulio ir stebint puikius jo užfiksuotus kadrus laikas neprailgsta.

Autorės nuotr.

Į Basanavičynę paminėti 40-ies paukščių dienos atvažiavęs jaunimas turėjo puikią progą susitikti su įdomiais žmonėmis: gamtos fotografu Mariumi Čepuliu ir Jonu bei Domantu Bugailiškiais, atvežusiais parodyti neįprastų skulptūrinių inkilų.

Krankliai moka skaičiuoti

„Ar žinote, kuo skiriasi zuikis nuo kiškio? Zuikis – tai puikis, o kiškis – tai piškis! Daugiau niekuo“, – šmaikštavo fotografas M. Čepulis, rodydamas savo užfiksuotas nepaprasto grožio gamtos nuotraukas.

Tie, kas bent kiek plačiau domisi fotografija ir gamta, tikrai žino šį fotografą ir linksmus jo tekstus apie paukščius, vabalus, briedžius, varles ir kitus gyvius. Apie juos ir pasakojo į Jono Basanavičiaus gimtinę pakviestas M. Čepulis, o atvykusiems vaikams jo smagūs pasakojimai nė trupučio neprailgo.

Daugiausiai istorijų buvo skirta paukščiams – juk jų parskridimo Lietuvon proga ir buvo suorganizuotas tradicinis Basanavičynės renginys. Mariaus pasakojimų klausęsi vaikai turbūt grįžę privertė mamas iškepti po 40 bandelių – mat tokios buvusios senolių tradicijos. Jos simbolizavo 40 rūšių paukščių grįžimą į tėviškę.

Mokiniai išgirdo daugybę informacijos. Kad stambiausias Lietuvos paukštis yra gulbė nebylė (sveria iki 15 kg). Kad mažiausias – nykštukas (5–6 g), kuris, kaip konstatavo ornitologas, „gyvena eglėse ir vagia iš vorų maistą“. Kad mažiausias pasaulio paukštis – kolibris (2 g), kuris sparnais suplasnoja 80 kartų per sekundę, todėl gali skraidyti atbulas. Didžiausią išskleistų sparnų plotį iš visų pasaulio paukščių turi albatrosas: jis siekia iki 3, 5 metro! Kranklys – pats protingiausias (moka skaičuoti iki 4), kukučio vaikai – tikri smirdaliai, nes nuo plėšrūnų ginasi dvoku, o erelis – ypač akylas, nes kiškį įžiūri kilometro atstumu.

Širdis plaka 1000 kartų per minutę

Gyvai bei linksmai fotografas pasakojo ir apie kitus gyvūnus. Štai kirstuko, mažiausio Lietuvos žinduolio, širdutė plaka 1000 kartų per minutę. Tas, kas miške tikisi būti neužuostas meškos (jei tame miške, be abejo, yra meška) gali tikėtis iš naujo: šleivakojės nosis geriausia pasaulyje ir mėsą užuodžia už 30 kilometrų! O pats stipriausias miško gyvūnas, pasirodo, yra... mėšlavabalis.

„Jeigu jūs būtumėt mėšlavabaliai, sugebėtumėt pakelti tris sunkvežimius. Vabalų griaučiai, t. y. šarvas yra išorėje, todėl jie gali paketi nuo 10 iki 800 kartų daugiau nei patys sveria, o mes galime pakelti vos 1–2 kartus daugiau už savo svorį“, – kaip gyva gamtos enciklopedija žinias bėrė M. Čepulis.

Fotografas dalijos patirtimi, kaip jis užsimaskavęs sugeba maksimaliai arti prisėlinti prie įvairių gyvūnų, patarė, kaip elgtis, jei miške nori sutikti žvėrį ar atvirkščiai – jį iš tolo nubaidyti, demonstravo, kaip riaumoja briedžiai ir elniai. Visi tikrai įsiminė, kad jokių gyvūnų jauniklių į rankas imti nereikia. „Įsivaizduokite, kad jus į savo delną įsidėtų koks monstras Godzila ir didele nosimi baksnodamas sakytų „Ūūū-tiu-tiu-tiu...“ Tikrai linksma nebūtų“, – aiškino M. Čepulis.

Visus pasakojimus fotografas iliustravo įspūdingomis gamtos nuotraukomis. Plastiko butelį nešantis erelis, sparneliais plakantis kolibris, simpatiškos apvalios voriuko akys, mažasis Lietuvos drakonas – tritonas – netrūko nieko, išskyrus Godzilą ir vilką – pastarojo natūralioje aplinkoje kol kas nepavyko nufotografuoti net pačiam M. Čepuliui.



Originalūs inkilai

Į tą pačią paukščių sutiktuvių šventę Basanavičynėje atvykęs vienas žymiausių Lietuvos tautodailininkų skulptorius Jonas Bugailiškis su sūnumi Domantu atgabeno inkilų parodą.

34 metų Domantas pasakojo dar prieš 20 metų sumanęs eiti į Kaziuko mugę prekiauti, o tėtis (šiaip gaminantis skulptūras, liaudies muzikos instrumentus ir vaikų žaislus) pakišęs mintį prekiauti paukščių nameliais. Nuo tada abu vyrai gamina įvairiausius savito stiliaus inkilus. Lyginant su rašto kultūra tautodailininko J. Bugailiškio inkilai būtų tikras dailyraštis, meno kūriniai. Vienas margas it Velykų margutis, kitas – inkilas-kaukė, trečias – medinė meškos galva, ketvirtas puoštas šventojo atvaizdu, penktas – įmantrus sparnuočių daugiabutis ir t. t.

Inkilų kūrėjai ne tik suteikė progą pasigrožėti originaliais jų kūriniais, bet ir nupasakojo svarbiausius inkilų gamybos reikalavimus, kalbėjo, kaip šiuos gaminius prižiūrėti, kad juose kasmet įsikurtų sparnuočiai. J. Bugailiškis pristatė ir savo išleistą knygą apie inkilų gaminimą.

Galiausiai Basanavičynės lankytojai turėjo progą ir patys pasigaminti po nedidelį suvenyrinį inkilėlį iš Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne surinktų ąžuolo šakelių.

Galerija: Inkilai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---