„Santaka“ / Kaimo atminimą pažadėjo išsaugoti / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Kryžius, ąžuolai ir visa greta esanti teritorija rūpestingai prižiūrima vietinio ūkininko.

Evaldo ANDRIUŠAIČIO nuotr.


Kaimo atminimą pažadėjo išsaugoti


Iš mūsų rajono, dabar jau išnykusio Gulbinių kaimo (Keturvalakių sen.), kilęs Zenonas Bindokas į redakciją kreipėsi pagalbos. Savo gyvenimo istoriją laiške išklojęs solidaus amžiaus vyras, jau daug metų gyvenantis Žiežmariuose (Kaišiadorių rajone), prašė ją paviešinti laikraštyje ir pažadėti, kad gimtinėje prieš porą dešimtmečių pastatytu kryžiumi bus pasirūpinta ir po jo mirties.

Sunaikino kolūkiai

Savo laiške Z. Bindokas prisiminė gražias apylinkes, kuriose bėgiojo būdamas vaikas: „Pavažiavus apie 4 km nuo Keturvalakių į pietus, už Karklinių, kur baigiasi Suvalkijos lygumos, yra nemaža dauba, kurioje kažkada buvęs nemažas ežerėlis, vadintas Šileliu. Aplink augęs nemažas medžių ir krūmų gojelis, vadintas Rakštumyne. Tuo kloniu tekėjo nedidelis, vasarą išdžiūstantis upelis, vadintas Juodupe, o greta esantis kaimas – Juodupiais. Pačiame to upelio slėnyje buvo dar vienas kaimelis – Gulbiniai. Spėjama, kad jo pavadinimas kilo iš žemumoje buvusio ežerėlio, kuriame plaukiodavusios gulbės.“



Kiek mena pats Z. Bindokas, be jo protėvių, Gulbiniuose gyvenę dar dvi šeimos – Ališauskų ir Andriušaičių. Ant jo tėvams priklausiusio lauko Pranskevičiai prieškariais pasistatę vėjo malūną ir tapę ketvirtąja kaimelyje gyvenančia šeima.

Tačiau kaimas buvo sunaikintas, kai kuriant kolūkius žmonės buvo iškelti į gyvenvietes, sunyko namai ir sodybos. Paties Zenono tėvai, o kartu ir jis pats 1949 m. buvo ištremti į Sibirą.

Zenonui skaudu prisiminti tą laiką, kai grįžęs į tėviškę 1958 m. pamatė kraupų vaizdą. Iš sodybos nebuvo likę net pamatų akmens, medžiai buvo iškirsti, laukai sulyginti. Savą vietą tepriminė ant kalnelio vis dar stūksojęs Pranskevičių malūnas.

Aplink – nė vienos sodybos, nė vieno buvusio kaimyno. Prie širdžiai brangaus ežerėlio nebeliko vaikystę primenančių medžių, o laukus vagojo melioracijos grioviai. Į tėvynę grįžęs jau ne vienas, o su žmona ir 10 mėnesių dukrele ant rankų, Zenonas nerado kur prisiglausti. Niekas Keturvalakių krašte nenorėjo priimti buvusių tremtinių, tarsi didžiausių nusikaltėlių. Teko namus ręstis kitame krašte.



Medelius nulaužia



Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę Z. Bindokas susigrąžino tėvų žemę. Nors būtų mielai kūręsis gimtinėje, tačiau tokias galimybes tada apribojo amžius. Be to, ir tiek pinigų, kad galėtum nuo nulio susiręsti namus, nebuvo.

Tačiau savo tėviškės Zenonas nepamiršo. Buvusios sodybos vietoje jis nutarė pastatyti medinį kryžių ir pasodinti tautos galybę simbolizuojančius ąžuolus. Prieš du dešimtmečius tėviškės laukuose, prie pat kelio, suderinus su tuometiniu rajono Savivaldybės architektu, buvo pastatytas kryžius tremties sukakčiai atminti. Kryžiui iš šonų Zenonas pasodino du ąžuoliukus, kurie turėjo tapti galingais medžiais.

Tačiau iš pirmų metų jaunus medelius nugraužė kiškiai. Tad kitąmet, atsodinęs ąžuoliukus, Zenonas juos aptvėrė kuolais. Tačiau atvažiavęs aplankyti kryžiaus žiežmariškis kuolus rado nusviestus, o medelius nulaužtus. Tąkart juos nuniokojo iš ganyklos atklydusios karvės. Tik po kelių atsodinimų Z. Bindokui pavyko vieną ąžuoliuką išsaugoti, o kitą vis tenka atsodinti. Zenonas įsitikinęs, kad kažkas tyčia nuniokoja jo sodinamus medžius, tad kreipiasi į Karklinių kaimo gyventojus prašydamas išsaugoti jo tėviškės, o kartu ir viso kažkada čia buvusio Gulbinių kaimo atminimą. Už 120 km nuo savo gimtinės dabar gyvenantis vyras neturi galimybės dažnai lankyti savo ąžuolus, prižiūrėti kryžių, tad tikisi, kad atsiras geros valios žmonių, kurie tuo pasirūpins. O apie tuos, kurie užsiima vandalizmu, Zenonas ketina pranešti teisėsaugos pareigūnams.





Prižiūri ūkininkas

Susisiekę su Keturvalakių seniūnu Gintautu Urbšiu sužinojome, kad Z. Bindoko pastatytas kryžius tikrai nuolat prižiūrimas. Juo rūpinasi vietinis ūkininkas Gintautas Kavaliauskas, dirbantis greta esančią nuomojamą žemę. Ūkininkas visada nupjauna aplink esančią pievą, prižiūri tvorele aptvertą kryžių, medžius. Jų pavėsis per darbymetį tampa tikra atokvėpio oaze ir smagia poilsio vieta.

Seniūnas patikino, kad karkliniškiai tikrai nėra nusiteikę nei prieš kryžių, nei prieš greta jo augančius ąžuolus ir jų specialiai neniokoja. Tai yra kaimo puošmena, dažnas pro jį praeidamas ir galvą nulenkia.

Tiesa, yra nutikę, kad kaimo gyventojai neapdairiai pakelėje pririšo karves, o šios, apsivyniojus grandinėms, išvertė kuolus ir aplaužė vieną iš medelių. Tačiau žmonės įspėti elgtis apdairiau ir galvijus rišti toliau nuo kryžiaus.

Ūkininkas G. Kavaliauskas sakė, kad Z. Bindokas gali jaustis ramus – kryžius ir medžiai tikrai yra ir bus prižiūrėti. Juolab kad vietoj dviejų kažkada pasodintų ąžuolų dabar auga dar keli mažesni medžiai. Tad netrukus čia žaliuos visas gojelis. Ūkininkas pažadėjo, kad greta jo dirbamos žemės esančių bei Lietuvos tvirtybę simbolizuojančių ąžuolų tikrai neleis niekam niokoti, tad Gulbinių kaimo atminimas išliks ilgam.





Publikuota: 2020-03-26 08:20:15

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai