|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Kai kurios maitinimo įstaigos tęsia veiklą ir teikia maisto išsinešti.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Dėl karantino labiausiai nukenčia turizmo, kelionių, apgyvendinimo, maitinimo ir grožio paslaugų verslai. Ne išimtis – ir atitinkamuose sektoriuose dirbantys mūsų rajono verslininkai.
Sulaukė prašymų
Per karantiną dirbti negalintys kirpėjai ir kiti grožio specialistai daugeliu atvejų turi sukti galvas, kaip išgyventi, sumokėti patalpų nuomos mokestį, ir tikisi daugiau aiškumo iš valstybės dėl to, kokių paramos priemonių bus imtasi.
Tačiau grožio salono „Liepa“ savininkė Edita Benertienė visiškai neliūdi dėl karantino. Moteris džiaugiasi, kad pagaliau daugiau laiko gali skirti savo šeimos nariams, tvarkyti aplinką, knygoms ir kitiems pomėgiams.
„Kadangi esu optimistė, manęs šiandienė situacija negąsdina. Santaupų turiu, maistui ir mokesčiams susimokėti tikrai užteks. Pastebėjau, kad išlaidų labai sumažėjo. Mieste nevyksta jokie renginiai, degalų sunaudojame žymiai mažiau, nes niekur nevažiuojame“, – kalbėjo E. Benertienė.
Vilkaviškyje dirbanti Edita sakė, kad nors ir gyvena karantino režimu, bet darbo nepamiršta. Žinių semiasi iš seminarų, kuriuos internetu veda Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos narės. Pasak vilkaviškietės, asociacijos pirmininkė kolegėms dažnai primena, kad šiuo metu priimti klientus namuose yra draudžiama.
Plaukų stilistė neslėpė, kad yra sulaukusi klienčių, prašiusių apkirpti ir nudažyti plaukus, skambučių.
Pasibaigus karantinui E. Benertienė ketina laikytis papildomų saugumo priemonių. Klientų ji prašys dezinfekuoti rankas, dėvėti apsaugines kaukes, dažniau vėdins patalpas.
Gelbėja internetinė prekyba
Gėlėmis prekiaujančios verslininkės mano, kad šį pavasarį jų pajamos bus žymiai menkesnės.
Šiuo metu visi kioskai Vilkaviškio gėlių turgelyje uždaryti. Gėlėmis bei jų kompozicijomis prekiaujanti gėlininkė Inga Kanapskienė sakė, kad šiuo metu daugiau užsakymų sulaukia internetu, nes turi susikūrusi paskyrą feisbuke. Ji pastebėjo, kad populiarėja muilo bei dirbtinių gėlių kompozicijos, pasitaiko atvejų, kai užsakovai nori gyvų gėlių puokščių. Pasak verslininkės, žmonės labai supratingi ir nereiškia pretenzijų dėl mažo asortimento, priešingai – džiaugiasi, jog šiuo metu gali įsigyti gyvų gėlių.
„Dabar floristai turi rasti originalių idėjų, panaudoti įvairių gamtinių medžiagų, nes prekių užsakymai praktiškai nevyksta, o pirkėjams privalome pasiūlyti kažką originalaus“, – kalbėjo gėlininkė Inga. Pasak jos, šiuo metu sunku priimti įvairius užsakymus, nes kankina nežinomybė. Gėlininkai negauna prekių, nes sugriežtintos įvežimo į šalį sąlygos, ir niekas nežino, kaip ilgai tai tęsis.
Pasak vilkaviškietės, smulkiesiems verslininkams išlikti rinkoje šiuo metu yra labai sunku, nes juos nustelbia didieji prekybos centrai. Juose galima rasti ne tik maisto, kitų būtinų prekių, bet ir didžiulį gėlių asortimentą.
„Didieji prekybos centrai prekiauja viskuo, nes neturi apribojimų, o mums apribojimai yra taikomi, todėl smulkieji verslininkai nukentės labiausiai“, – teigė I. Kanapskienė.
UAB „Vilkastos prekyba“ komercijos direktorius Valerijus Gliaubicas sakė, kad finansiniai sunkumai juos užklupo nuo pat karantino pradžios. Parduotuvės vadovai turėjo ieškoti sprendimo, kuris būtų priimtinas pirkėjams. Bendrovė nusprendė prekiauti internetu, vis dėlto užsakymų labai sumažėjo.
„Sunku spėlioti, kiek laiko taip prekiausime. Visi prekybininkai yra tokioje padėtyje, todėl situacija šiuo metu nėra džiuginanti“, – teigė V. Gliaubicas.
Maistas išsinešti
Dėl veiklos apribojimų per karantiną žmonės iš kavinių maistą gali tik išsinešti. Kavinės „Pegasas“ savininkė Teisutė Čiapienė sakė, kad užsakymų sulaukia kelis kartus mažiau nei prieš karantiną. Kavinės darbuotojos kiekvieną dieną stengiasi klientus nudžiuginti įvairiu pietų meniu.
„Turime įvairių produktų, jų esame užsisakę keliems mėnesiams, todėl darbuotojos gamina ir stengiasi kaskart pagaminti kažką naujo. Žmonės, kurie planavo vestuves švęsti mūsų kavinėje, jau pradeda atšaukti užsakymus, nes bijo, kad karantinas dar ilgai tęsis“, – kalbėjo verslininkė.
Pasak T. Čiapienės, koronavirusas sujaukė daug verslo planų. Kavinėje turėjo būti atliktas remontas, bet darbai sustojo. Moteris spėliojo, kad kai pasibaigs karantinas, žmonės vengs susibūrimų kavinėse ar baruose, vis dar bijodami užsikrėsti.
Sušlubavo turizmo sektorius
Dėl koronaviruso ėmė šlubuoti turizmo, pramogų sektoriai. Pasak Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Vito Girdausko, daugelis turistų keliones į užsienį atšaukė, kai tik išgirdo apie koronaviruso grėsmę sveikatai.
„Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojos neparduoda nei bilietų, nei kelionių, nei vizų. Šiuo metu klientai labiausiai domisi, kaip susigrąžinti pinigus už keliones, į kurias išvykti negalės, todėl kiekviena diena atneša didžiulių nuostolių“, – sakė V. Girdauskas.
Jis svarstė, kad pasibaigus karantinui žmonės kurį laiką jaus baimę, jog virusas dar gali sugrįžti, todėl mažiau keliaus po pasaulį, o daugiau važinės po Lietuvą. Anot V. Girdausko, nedidelės kelionių agentūros galbūt žlugs, o išlikusios iš pradžių siūlys mažesnes kainas, taip bandydamos pritraukti kuo daugiau turistų. Finansinė krizė turės nemažos įtakos verslui.
„Išliks tik tie, kurie mokės prisitaikyti prie šiandienės situacijos. Manau, kad jaunimas elgsis drąsiau ir nebijos rizikuoti, bandys kurti verslus, atsidarys įmones, dauguma jų ners į internetinę prekybą. Saugumas bus pirmas prioritetas, į kurį orientuosis būsimieji verslininkai“, – kalbėjo V. Girdauskas.
Rems verslininkus
Padėti keblioje situacijoje atsidūrusiems verslininkams suskubo Vyriausybė ir Seimas. Skubos tvarka buvo patvirtintas ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketas, kurio vertė – 2, 5 mlrd. Eur.
Individualia veikla besiverčiantys grožio salonų darbuotojai, buhalteriai, fotografai ir kiti asmenys, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip pat nebus užmiršti. Jie tris mėnesius gaus 257 eurų paramą.
Taip pat valstybė savo lėšomis prisidės prie šalies darbdavių pastangų išsaugoti esamas darbo vietas, padengdama dalinės prastovos išmokos darbuotojams dalį iki trijų mėnesių.
Dėl karantino labiausiai nukenčia turizmo, kelionių, apgyvendinimo, maitinimo ir grožio paslaugų verslai. Ne išimtis – ir atitinkamuose sektoriuose dirbantys mūsų rajono verslininkai. |
Per karantiną dirbti negalintys kirpėjai ir kiti grožio specialistai daugeliu atvejų turi sukti galvas, kaip išgyventi, sumokėti patalpų nuomos mokestį, ir tikisi daugiau aiškumo iš valstybės dėl to, kokių paramos priemonių bus imtasi.
Tačiau grožio salono „Liepa“ savininkė Edita Benertienė visiškai neliūdi dėl karantino. Moteris džiaugiasi, kad pagaliau daugiau laiko gali skirti savo šeimos nariams, tvarkyti aplinką, knygoms ir kitiems pomėgiams.
„Kadangi esu optimistė, manęs šiandienė situacija negąsdina. Santaupų turiu, maistui ir mokesčiams susimokėti tikrai užteks. Pastebėjau, kad išlaidų labai sumažėjo. Mieste nevyksta jokie renginiai, degalų sunaudojame žymiai mažiau, nes niekur nevažiuojame“, – kalbėjo E. Benertienė.
Vilkaviškyje dirbanti Edita sakė, kad nors ir gyvena karantino režimu, bet darbo nepamiršta. Žinių semiasi iš seminarų, kuriuos internetu veda Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos narės. Pasak vilkaviškietės, asociacijos pirmininkė kolegėms dažnai primena, kad šiuo metu priimti klientus namuose yra draudžiama.
Plaukų stilistė neslėpė, kad yra sulaukusi klienčių, prašiusių apkirpti ir nudažyti plaukus, skambučių.
Pasibaigus karantinui E. Benertienė ketina laikytis papildomų saugumo priemonių. Klientų ji prašys dezinfekuoti rankas, dėvėti apsaugines kaukes, dažniau vėdins patalpas.
Gėlėmis prekiaujančios verslininkės mano, kad šį pavasarį jų pajamos bus žymiai menkesnės.
Šiuo metu visi kioskai Vilkaviškio gėlių turgelyje uždaryti. Gėlėmis bei jų kompozicijomis prekiaujanti gėlininkė Inga Kanapskienė sakė, kad šiuo metu daugiau užsakymų sulaukia internetu, nes turi susikūrusi paskyrą feisbuke. Ji pastebėjo, kad populiarėja muilo bei dirbtinių gėlių kompozicijos, pasitaiko atvejų, kai užsakovai nori gyvų gėlių puokščių. Pasak verslininkės, žmonės labai supratingi ir nereiškia pretenzijų dėl mažo asortimento, priešingai – džiaugiasi, jog šiuo metu gali įsigyti gyvų gėlių.
„Dabar floristai turi rasti originalių idėjų, panaudoti įvairių gamtinių medžiagų, nes prekių užsakymai praktiškai nevyksta, o pirkėjams privalome pasiūlyti kažką originalaus“, – kalbėjo gėlininkė Inga. Pasak jos, šiuo metu sunku priimti įvairius užsakymus, nes kankina nežinomybė. Gėlininkai negauna prekių, nes sugriežtintos įvežimo į šalį sąlygos, ir niekas nežino, kaip ilgai tai tęsis.
Pasak vilkaviškietės, smulkiesiems verslininkams išlikti rinkoje šiuo metu yra labai sunku, nes juos nustelbia didieji prekybos centrai. Juose galima rasti ne tik maisto, kitų būtinų prekių, bet ir didžiulį gėlių asortimentą.
„Didieji prekybos centrai prekiauja viskuo, nes neturi apribojimų, o mums apribojimai yra taikomi, todėl smulkieji verslininkai nukentės labiausiai“, – teigė I. Kanapskienė.
UAB „Vilkastos prekyba“ komercijos direktorius Valerijus Gliaubicas sakė, kad finansiniai sunkumai juos užklupo nuo pat karantino pradžios. Parduotuvės vadovai turėjo ieškoti sprendimo, kuris būtų priimtinas pirkėjams. Bendrovė nusprendė prekiauti internetu, vis dėlto užsakymų labai sumažėjo.
„Sunku spėlioti, kiek laiko taip prekiausime. Visi prekybininkai yra tokioje padėtyje, todėl situacija šiuo metu nėra džiuginanti“, – teigė V. Gliaubicas.
Dėl veiklos apribojimų per karantiną žmonės iš kavinių maistą gali tik išsinešti. Kavinės „Pegasas“ savininkė Teisutė Čiapienė sakė, kad užsakymų sulaukia kelis kartus mažiau nei prieš karantiną. Kavinės darbuotojos kiekvieną dieną stengiasi klientus nudžiuginti įvairiu pietų meniu.
„Turime įvairių produktų, jų esame užsisakę keliems mėnesiams, todėl darbuotojos gamina ir stengiasi kaskart pagaminti kažką naujo. Žmonės, kurie planavo vestuves švęsti mūsų kavinėje, jau pradeda atšaukti užsakymus, nes bijo, kad karantinas dar ilgai tęsis“, – kalbėjo verslininkė.
Pasak T. Čiapienės, koronavirusas sujaukė daug verslo planų. Kavinėje turėjo būti atliktas remontas, bet darbai sustojo. Moteris spėliojo, kad kai pasibaigs karantinas, žmonės vengs susibūrimų kavinėse ar baruose, vis dar bijodami užsikrėsti.
Dėl koronaviruso ėmė šlubuoti turizmo, pramogų sektoriai. Pasak Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Vito Girdausko, daugelis turistų keliones į užsienį atšaukė, kai tik išgirdo apie koronaviruso grėsmę sveikatai.
„Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojos neparduoda nei bilietų, nei kelionių, nei vizų. Šiuo metu klientai labiausiai domisi, kaip susigrąžinti pinigus už keliones, į kurias išvykti negalės, todėl kiekviena diena atneša didžiulių nuostolių“, – sakė V. Girdauskas.
Jis svarstė, kad pasibaigus karantinui žmonės kurį laiką jaus baimę, jog virusas dar gali sugrįžti, todėl mažiau keliaus po pasaulį, o daugiau važinės po Lietuvą. Anot V. Girdausko, nedidelės kelionių agentūros galbūt žlugs, o išlikusios iš pradžių siūlys mažesnes kainas, taip bandydamos pritraukti kuo daugiau turistų. Finansinė krizė turės nemažos įtakos verslui.
„Išliks tik tie, kurie mokės prisitaikyti prie šiandienės situacijos. Manau, kad jaunimas elgsis drąsiau ir nebijos rizikuoti, bandys kurti verslus, atsidarys įmones, dauguma jų ners į internetinę prekybą. Saugumas bus pirmas prioritetas, į kurį orientuosis būsimieji verslininkai“, – kalbėjo V. Girdauskas.
Padėti keblioje situacijoje atsidūrusiems verslininkams suskubo Vyriausybė ir Seimas. Skubos tvarka buvo patvirtintas ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketas, kurio vertė – 2, 5 mlrd. Eur.
Individualia veikla besiverčiantys grožio salonų darbuotojai, buhalteriai, fotografai ir kiti asmenys, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip pat nebus užmiršti. Jie tris mėnesius gaus 257 eurų paramą.
Taip pat valstybė savo lėšomis prisidės prie šalies darbdavių pastangų išsaugoti esamas darbo vietas, padengdama dalinės prastovos išmokos darbuotojams dalį iki trijų mėnesių.
Galerija: verslas
Publikuota: 2020-04-07 08:28:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|