|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-04-09 18:27
|
|
|
Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.).
Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.
2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Įpareigojo Vasario 16-osios aktas
Šiemet minime reikšmingą istorinę datą – gegužės 15 d. sukanka 100 metų, kai 1920 m. darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Seimą rinkdavo tik bajoriškoji diduomenė.
Vasario 16-osios aktas skelbė, kad „Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu jos gyventojų išrinktas.“
Taigi Steigiamąjį Seimą rinko visi Lietuvos gyventojai, tarp jų moterys ir tautinės mažumos: žydai, vokiečiai, lenkai. Nustatytas rinkėjų amžius – nuo 21 metų. Tai buvo pirmieji tikrai demokratiški, laisvi ir slapti rinkimai, kuriuose dalyvavo Lietuvos gyventojai.
Įvairiais skaičiavimais rinkimuose dalyvavo 90 proc. rinkėjų. Balsavo 682 291 asmuo. Aišku, kad dėl netikslių rinkėjų sąrašų nežinoma, kiek gyventojų į balsuotojų sąrašus nepateko. Marijampolės rinkimų apygardos dokumentuose prie rinkėjų skaičiaus yra pastaba, kad „žinios netikslios, nes ne visi valsčiai pateikė žinias, skirtumas didelis nebus“. Marijampolės apskrityje rinkimai vyko problemiškai, mat į jos rinkimų apygardą įėjo lenkų okupuotos Seinų ir Suvalkų apskritys.
Agitavo plakatais ir gyvu žodžiu
Priešrinkiminė agitacija, taip pat patys rinkimai vyko aršios kovos su išorės ir vidaus priešais sąlygomis. Jauna besikurianti valstybė kovėsi su Raudonosios armijos, bermontininkų ir lenkų kariniais daliniais.
Surengti rinkimus, kai nėra tikslios teritorijos, stiprios vietinės valdžios, neturint tikslių rinkėjų sąrašų, buvo sudėtinga. Be radijo laidų, be laikraščių, tik plakatais ir gyvu žodžiu buvo skleidžiamos būsimo Seimo idėjos ir į jį renkamų politinių partijų programos.
Suteikus balsavimo teises moterims sulaukti jų balsų tikėjosi konservatyvesnių partijų, ūkininkų atstovai.
Partijų kandidatai rinkdavosi prie bažnyčių ir miestelių aikštėse ar turgavietėse, ten rėždavo prakalbas „nuo bačkos“.
Balsavimas vyko balandžio 14–16 d.
Atėjusiam į rinkimų būstinę rinkėjui buvo įteikiamas vokas ir balsavimo biuletenis.
Lyderis – Krikščionių
demokratų blokas
Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 112 atstovų. Lietuviai gavo 91 proc., žydai – 5,9 proc., lenkai – 2,6 proc. balsų. Suskaičiavus balsus išaiškėjo, kad rinkimus laimėjo Krikščionių demokratų blokas (KDB), kurį sudarė Krikščionių demokratų partija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos darbo federacija. Gavęs daugumą balsų KDB laimėjo 59 vietas. Antroje pozicijoje buvo Valstiečių liaudininkų blokas (29 vietos), trečioje – Lietuvos socialdemokratų partija (14 vietų), tautinės mažumos gavo 10 vietų.
Steigiamajame Seime (jis dirbo 28 mėnesius) posėdžiavo 17 iš Vilkaviškio krašto kilusių atstovų, išrinktų Marijampolės, Vilkaviškio ir Kauno rinkimų apygardose.
Iš 5 į Steigiamąjį Seimą išrinktų moterų – 2 mūsų kraštietės. Tai Magdalena Draugelytė-Galdikienė (beje, buvo išrinktas ir jos brolis Eliziejus) iš Bardauskų kaimo ir mokytoja Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, kilusi iš Kybartų. Ji išrinkta Marijampolės rinkimų apygardoje.
Per pusę metų pasikeitė net 38 nariai, tad iš viso Steigiamajame Seime dirbo 150 tautos atstovų.
Vadovavo suvalkiečiai
Kaune susirinkę Steigiamojo Seimo nariai posėdį pradėjo iškilmėmis, eitynėmis į Karo muziejaus kiemelį. Gėlėmis apdovanotus Seimo narius minios kauniečių džiugiais šūkiais palydėjo į Muzikinį teatrą.
Pirmąjį posėdį pradėjo vyriausia amžiumi Steigiamojo Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Įdomi detalė: Seimo vadovybės priekyje buvo beveik vien suvalkiečiai, išskyrus išrinktąjį Seimo Pirmininką Aleksandrą Stulginskį. Pirmasis Seimo vicepirmininkas Justinas Staugaitis – iš Šakių krašto, antrasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis – iš Paežerių valsčiaus, Seimo sekretorė Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (beje, jauniausia Seimo narė) buvo kilusi iš Kybartų, mokytojavo Marijampolėje.
Linkėjimai Lietuvai
Savo linkėjime Lietuvai O. Muraškaitė-Račiukaitienė rašė: „Laisva moteris, laisva tauta. Padėkite moteriai įgyvendinti norą, pasieksite dangų ant žemės.“
Gražia lietuvių kalba parašęs žydų frakcijos narys Ozeris Finkelšteinas Lietuvai palinkėjo: „Kaipo žydas, aš didžiuojuosi, kad priklausau tautai, kuri niekuomet nieko neslėgdavo, kaipo lietuvis, aš norėčiau priklausyti valstybei, kuri niekuomet nieko neslėgs.“
Seimo narys iš Vilkaviškio Kazys Gencevičius linkėjo: „Per kovą ir šviesą įgysime savąją tiesą.“ Jonas Staugaitis iš Paežerių valsčiaus rašė: „Lietuvių tauta niekuomet nesutiks vergauti ir savo laisvės bei nepriklausomybės išsižadėti.“
Iš Seimo pasitraukusį Juozą Vailokaitį 1922 m. kovą pakeitė valstietis iš Alvito valsčiaus Vincas Grajauskas. Jis dirbo komisijoje, rengusioje laikinąją, vėliau – nuolatinę Konstitucijas, plenariniuose posėdžiuose nekalbėjo.
Dėl esminių klausimų sutardavo
Seimo socialdemokratai pasiskelbė opozicija ir į renkamus organus atstovų nedelegavo. Ryškiais ir dažnais pasisakymais, replikomis pasižymėjo socialdemokratas vilkaviškietis Jeronimas Plečkaitis. Tai jis po Trečiojo Seimo paleidimo, Antanui Smetonai tapus vienvaldžiu Prezidentu, sukėlė sukilimus Tauragėje ir Alytuje, siekdamas atkurti demokratinę respubliką. J. Plečkaitis ir bendraminčiai iš Steigiamojo Seimo laikų vėliau turėjo palikti Lietuvą, o kiti pateko į lietuviškąsias koncentracijos stovyklas.
Steigiamasis Seimas atliko didžiulį darbą, teisiškai tautos vardu atkūręs valstybę ir įtvirtinęs jos nepriklausomybę. Priimta Konstitucija, labai radikalus Žemės reformos įstatymas, sudaryta Vyriausybė.
Akivaizdaus pavojaus akivaizdoje Seimas, nežiūrėdamas ideologinių skirtybių, sutardavo esminiais klausimais, ypač dėl nepriklausomybės gynimo ir santykių su Lenkija, šiai okupavus Vilnių. Čia neprieštaravo nei tautinės mažumos (išskyrus lenkus), nei opozicijoje buvę socialdemokratai.
Valdančioji dauguma sutiko patvirtinti 1920 m. birželio 23 d. Kazio Griniaus (valstiečio liaudininko, taip pat suvalkiečio) iš mišrių frakcijų sudarytą Vyriausybę.
Joje vidaus reikalų ministro postą užėmė E. Draugelis. Jo sesuo M. Draugelytė-Galdikienė daug nuveikė kurdama Lietuvos švietimo sistemą bei gindama moterų teises. Tai jos nuopelnas, kad Seimo nutarimu pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis skirtas pagerbti Lietuvos motinas.
Vis dėlto Seime buvo gvildenami ir smulkmeniški, vietinės reikšmės įvykiai. Pavyzdžiui, svarstytas Elijaus Goldino įpėdinių žemės sklypo dalies Vilkaviškyje nusavinimo Vilkaviškio evangelikų liuteronų parapijos kapinyno reikmėms įstatymo projektas. Kybartų vokiečių rinkėjų sąraše Seimo nariu išrinktas vokietis Rudolfas Kinderis. Taip pat svarstytas klausimas dėl Pilviškių vokiečių mokyklos negrąžinimo.
Seimo dauguma (KDB) vertybėmis laikė katalikybę ir lietuviškumą, daugelį įstatymų priimdavo valdančiosios daugumos balsais. Pavyzdžiui, nuolatinė Lietuvos Konstitucija priimta 59 katalikų Seimo narių ir 6 žydų frakcijos atstovų balsais.
Prisiėmė atsakomybę
už valstybę
1920–1921 m. Lietuvos valstybingumui iškilo grėsmė, kai Lenkija siekė susaistyti mūsų šalį federaciniais unijiniais ryšiais. Tada Steigiamojo Seimo nariai prisiėmė atsakomybę už Lietuvos likimą ir ėmėsi priemonių, siekdami apginti valstybę. Steigiamasis Seimas nutarė sudaryti Mažąjį Seimą, kuris priimtų būtiniausius įstatymus. Dauguma išvažiavo į apygardas burti žmones kovoti už nepriklausomybę, kiti vyko į frontą. Jonas Valaitis iš Paežerių k. seimūnus kvietė su ginklu stoti į kovą.
Steigiamojo Seimo nariai neturėjo politinio darbo, diplomatinės veiklos įgūdžių. Jie dirbo ir mokėsi, dažnai atsisakydami atlyginimo, kaip darė J. Vailokaitis, ar aukodami santaupas, vertingus daiktus, pvz., carinių apdovanojimų ordinus.
Jonas Staugaitis su delegacija vyko į Varšuvą ir bandė spręsti aštriausius Lenkijos ir Lietuvos ginčus. Alvitietis amatininkas Liudas Brokas dirbo Lietuvos valstybės taryboje, Albinas Rimka iš Lankeliškių kaimo – Žemės reformos komisijoje.
Patyrė represijas
Per sovietinę okupaciją nukentėjo daugiau kaip pusė Seimo narių. Į Sibiro lagerius išvežta 16 žmonių, 7 ištremti su šeimomis, 26 karo pabaigoje pasitraukė iš Lietuvos, 2 nužudyti Lietuvoje, 7 sušaudyti Rusijos kalėjimuose.
Vilkaviškio krašte palaidoti keturi Steigiamojo Seimo nariai: L. Brokas – Alvito kapinėse, Jonas Andziulis – Paežeriuose (Pilviškių sen.), V. Grajauskas palaidotas Žaliojoje, J. Plečkaitis – Vilkaviškyje.
Su kai kurių Steigiamojo Seimo narių biografijomis galima susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35535&p_k=1).
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas, muziejininkas
2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. |
Šiemet minime reikšmingą istorinę datą – gegužės 15 d. sukanka 100 metų, kai 1920 m. darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Seimą rinkdavo tik bajoriškoji diduomenė.
Vasario 16-osios aktas skelbė, kad „Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu jos gyventojų išrinktas.“
Taigi Steigiamąjį Seimą rinko visi Lietuvos gyventojai, tarp jų moterys ir tautinės mažumos: žydai, vokiečiai, lenkai. Nustatytas rinkėjų amžius – nuo 21 metų. Tai buvo pirmieji tikrai demokratiški, laisvi ir slapti rinkimai, kuriuose dalyvavo Lietuvos gyventojai.
Įvairiais skaičiavimais rinkimuose dalyvavo 90 proc. rinkėjų. Balsavo 682 291 asmuo. Aišku, kad dėl netikslių rinkėjų sąrašų nežinoma, kiek gyventojų į balsuotojų sąrašus nepateko. Marijampolės rinkimų apygardos dokumentuose prie rinkėjų skaičiaus yra pastaba, kad „žinios netikslios, nes ne visi valsčiai pateikė žinias, skirtumas didelis nebus“. Marijampolės apskrityje rinkimai vyko problemiškai, mat į jos rinkimų apygardą įėjo lenkų okupuotos Seinų ir Suvalkų apskritys.
Priešrinkiminė agitacija, taip pat patys rinkimai vyko aršios kovos su išorės ir vidaus priešais sąlygomis. Jauna besikurianti valstybė kovėsi su Raudonosios armijos, bermontininkų ir lenkų kariniais daliniais.
Surengti rinkimus, kai nėra tikslios teritorijos, stiprios vietinės valdžios, neturint tikslių rinkėjų sąrašų, buvo sudėtinga. Be radijo laidų, be laikraščių, tik plakatais ir gyvu žodžiu buvo skleidžiamos būsimo Seimo idėjos ir į jį renkamų politinių partijų programos.
Suteikus balsavimo teises moterims sulaukti jų balsų tikėjosi konservatyvesnių partijų, ūkininkų atstovai.
Partijų kandidatai rinkdavosi prie bažnyčių ir miestelių aikštėse ar turgavietėse, ten rėždavo prakalbas „nuo bačkos“.
Balsavimas vyko balandžio 14–16 d.
Atėjusiam į rinkimų būstinę rinkėjui buvo įteikiamas vokas ir balsavimo biuletenis.
Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 112 atstovų. Lietuviai gavo 91 proc., žydai – 5,9 proc., lenkai – 2,6 proc. balsų. Suskaičiavus balsus išaiškėjo, kad rinkimus laimėjo Krikščionių demokratų blokas (KDB), kurį sudarė Krikščionių demokratų partija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos darbo federacija. Gavęs daugumą balsų KDB laimėjo 59 vietas. Antroje pozicijoje buvo Valstiečių liaudininkų blokas (29 vietos), trečioje – Lietuvos socialdemokratų partija (14 vietų), tautinės mažumos gavo 10 vietų.
Steigiamajame Seime (jis dirbo 28 mėnesius) posėdžiavo 17 iš Vilkaviškio krašto kilusių atstovų, išrinktų Marijampolės, Vilkaviškio ir Kauno rinkimų apygardose.
Iš 5 į Steigiamąjį Seimą išrinktų moterų – 2 mūsų kraštietės. Tai Magdalena Draugelytė-Galdikienė (beje, buvo išrinktas ir jos brolis Eliziejus) iš Bardauskų kaimo ir mokytoja Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, kilusi iš Kybartų. Ji išrinkta Marijampolės rinkimų apygardoje.
Per pusę metų pasikeitė net 38 nariai, tad iš viso Steigiamajame Seime dirbo 150 tautos atstovų.
Kaune susirinkę Steigiamojo Seimo nariai posėdį pradėjo iškilmėmis, eitynėmis į Karo muziejaus kiemelį. Gėlėmis apdovanotus Seimo narius minios kauniečių džiugiais šūkiais palydėjo į Muzikinį teatrą.
Pirmąjį posėdį pradėjo vyriausia amžiumi Steigiamojo Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Įdomi detalė: Seimo vadovybės priekyje buvo beveik vien suvalkiečiai, išskyrus išrinktąjį Seimo Pirmininką Aleksandrą Stulginskį. Pirmasis Seimo vicepirmininkas Justinas Staugaitis – iš Šakių krašto, antrasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis – iš Paežerių valsčiaus, Seimo sekretorė Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (beje, jauniausia Seimo narė) buvo kilusi iš Kybartų, mokytojavo Marijampolėje.
Savo linkėjime Lietuvai O. Muraškaitė-Račiukaitienė rašė: „Laisva moteris, laisva tauta. Padėkite moteriai įgyvendinti norą, pasieksite dangų ant žemės.“
Gražia lietuvių kalba parašęs žydų frakcijos narys Ozeris Finkelšteinas Lietuvai palinkėjo: „Kaipo žydas, aš didžiuojuosi, kad priklausau tautai, kuri niekuomet nieko neslėgdavo, kaipo lietuvis, aš norėčiau priklausyti valstybei, kuri niekuomet nieko neslėgs.“
Seimo narys iš Vilkaviškio Kazys Gencevičius linkėjo: „Per kovą ir šviesą įgysime savąją tiesą.“ Jonas Staugaitis iš Paežerių valsčiaus rašė: „Lietuvių tauta niekuomet nesutiks vergauti ir savo laisvės bei nepriklausomybės išsižadėti.“
Iš Seimo pasitraukusį Juozą Vailokaitį 1922 m. kovą pakeitė valstietis iš Alvito valsčiaus Vincas Grajauskas. Jis dirbo komisijoje, rengusioje laikinąją, vėliau – nuolatinę Konstitucijas, plenariniuose posėdžiuose nekalbėjo.
Seimo socialdemokratai pasiskelbė opozicija ir į renkamus organus atstovų nedelegavo. Ryškiais ir dažnais pasisakymais, replikomis pasižymėjo socialdemokratas vilkaviškietis Jeronimas Plečkaitis. Tai jis po Trečiojo Seimo paleidimo, Antanui Smetonai tapus vienvaldžiu Prezidentu, sukėlė sukilimus Tauragėje ir Alytuje, siekdamas atkurti demokratinę respubliką. J. Plečkaitis ir bendraminčiai iš Steigiamojo Seimo laikų vėliau turėjo palikti Lietuvą, o kiti pateko į lietuviškąsias koncentracijos stovyklas.
Steigiamasis Seimas atliko didžiulį darbą, teisiškai tautos vardu atkūręs valstybę ir įtvirtinęs jos nepriklausomybę. Priimta Konstitucija, labai radikalus Žemės reformos įstatymas, sudaryta Vyriausybė.
Akivaizdaus pavojaus akivaizdoje Seimas, nežiūrėdamas ideologinių skirtybių, sutardavo esminiais klausimais, ypač dėl nepriklausomybės gynimo ir santykių su Lenkija, šiai okupavus Vilnių. Čia neprieštaravo nei tautinės mažumos (išskyrus lenkus), nei opozicijoje buvę socialdemokratai.
Valdančioji dauguma sutiko patvirtinti 1920 m. birželio 23 d. Kazio Griniaus (valstiečio liaudininko, taip pat suvalkiečio) iš mišrių frakcijų sudarytą Vyriausybę.
Joje vidaus reikalų ministro postą užėmė E. Draugelis. Jo sesuo M. Draugelytė-Galdikienė daug nuveikė kurdama Lietuvos švietimo sistemą bei gindama moterų teises. Tai jos nuopelnas, kad Seimo nutarimu pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis skirtas pagerbti Lietuvos motinas.
Vis dėlto Seime buvo gvildenami ir smulkmeniški, vietinės reikšmės įvykiai. Pavyzdžiui, svarstytas Elijaus Goldino įpėdinių žemės sklypo dalies Vilkaviškyje nusavinimo Vilkaviškio evangelikų liuteronų parapijos kapinyno reikmėms įstatymo projektas. Kybartų vokiečių rinkėjų sąraše Seimo nariu išrinktas vokietis Rudolfas Kinderis. Taip pat svarstytas klausimas dėl Pilviškių vokiečių mokyklos negrąžinimo.
Seimo dauguma (KDB) vertybėmis laikė katalikybę ir lietuviškumą, daugelį įstatymų priimdavo valdančiosios daugumos balsais. Pavyzdžiui, nuolatinė Lietuvos Konstitucija priimta 59 katalikų Seimo narių ir 6 žydų frakcijos atstovų balsais.
1920–1921 m. Lietuvos valstybingumui iškilo grėsmė, kai Lenkija siekė susaistyti mūsų šalį federaciniais unijiniais ryšiais. Tada Steigiamojo Seimo nariai prisiėmė atsakomybę už Lietuvos likimą ir ėmėsi priemonių, siekdami apginti valstybę. Steigiamasis Seimas nutarė sudaryti Mažąjį Seimą, kuris priimtų būtiniausius įstatymus. Dauguma išvažiavo į apygardas burti žmones kovoti už nepriklausomybę, kiti vyko į frontą. Jonas Valaitis iš Paežerių k. seimūnus kvietė su ginklu stoti į kovą.
Steigiamojo Seimo nariai neturėjo politinio darbo, diplomatinės veiklos įgūdžių. Jie dirbo ir mokėsi, dažnai atsisakydami atlyginimo, kaip darė J. Vailokaitis, ar aukodami santaupas, vertingus daiktus, pvz., carinių apdovanojimų ordinus.
Jonas Staugaitis su delegacija vyko į Varšuvą ir bandė spręsti aštriausius Lenkijos ir Lietuvos ginčus. Alvitietis amatininkas Liudas Brokas dirbo Lietuvos valstybės taryboje, Albinas Rimka iš Lankeliškių kaimo – Žemės reformos komisijoje.
Per sovietinę okupaciją nukentėjo daugiau kaip pusė Seimo narių. Į Sibiro lagerius išvežta 16 žmonių, 7 ištremti su šeimomis, 26 karo pabaigoje pasitraukė iš Lietuvos, 2 nužudyti Lietuvoje, 7 sušaudyti Rusijos kalėjimuose.
Vilkaviškio krašte palaidoti keturi Steigiamojo Seimo nariai: L. Brokas – Alvito kapinėse, Jonas Andziulis – Paežeriuose (Pilviškių sen.), V. Grajauskas palaidotas Žaliojoje, J. Plečkaitis – Vilkaviškyje.
Su kai kurių Steigiamojo Seimo narių biografijomis galima susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35535&p_k=1).
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas, muziejininkas
Galerija: Steigiamasis seimas
Publikuota: 2020-04-09 18:27:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|