|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Ar pavyks naujam gyvenimui prikelti „Savo“ kepyklą, parodys laikas.Autorės nuotr. Toma BIRŠTONĖ
Kad beveik tris dešimtmečius gyvuojančioje įmonėje vyksta negeri dalykai, gandai sklandė seniai: darbuotojams vėluoja atlyginimai, Užimtumo tarnybos interneto svetainėje nuolat galima rasti darbo skelbimų, o visai neseniai kepykla informavo, jog atleidžia beveik 100 darbuotojų. „Bankrutuojančios įmonės statusą kepykla turi nuo kovo 12 dienos. O viena iš įmonės žlugimo priežasčių – mažėjantys užsakymai“, – sakė šiuo metu bendrovės reikalais besirūpinantis nemokumo administratorius Audrius Bakšaitis. Jis paaiškino, kad siekiant atkurti įmonės mokumą ir išvengti jos bankroto, kepykla buvo restruktūrizuota – toliau vyko gamyba ir buvo ieškoma sprendimo, kaip padengti skolas. Kadangi duonos ir kitų kepinių paklausa buvo nemaža, manyta, jog įmonei pavyks „išbristi“ iš skolų. Tačiau dalis darbuotojų pareiškė, jog tęsti darbo kepykloje nenori ir išeina. Darbuotojai, tikėtina, susigundė nemažomis piniginėmis kompensacijomis, kurios įmonės bankrutavimo laikotarpiu jiems bus mokamos iš Garantinio fondo. Tačiau dėl tokio darbuotojų poelgio kepyklos likimas pakibo ant plauko. „Ar toliau tęsti darbą, ar išeiti – kiekvieno darbuotojo apsisprendimas. Ieškojome įvairių sprendimų ir norėjome, kad žmonės išlaikytų darbo vietas. Darbuotojai, kurie pageidavo darbus tęsti toliau, po atleidimo dirba kepykloje pagal terminuotas darbo sutartis“, – sakė A. Bakšaitis. Situacija šioje bendrovėje besidomintis Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Vitas Girdauskas teigė, kad kepyklos darbuotojai yra nusivylę, nes jiems nebuvo išmokėti atlyginimai, be to, neapsikentė ir įtemptų santykių su buvusiu vadovu Juozu Liebumi. Verta paminėti ir tai, jog pinigų suma, kurią įmonė skolinga darbuotojams, yra daug didesnė už skolas tiekėjams. Ir tik darbuotojų dėka įmonė gali išlikti bei tęsti savo veiklą. „Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje tik kyla. Pinigų, kuriuos darbuotojai gaus iš Garantinio fondo, ilgam neužteks. Ką žmonės darys vėliau? Įmonė bus bankrutavusi, įsidarbinti kitur bus sunku, nejaugi važiuos dirbti į kitas kepyklas už keliasdešimties kilometrų? O ką jau kalbėti apie tai, jog išnyks Vilkaviškio prekinis ženklas“, – sunerimęs kalbėjo V. Girdauskas. Šiuo metu kepyklą, beje, įsikūrusią dar tarybiniais laikais veikusio duonos kombinato vietoje ir turinčią ilgametes tradicijas, valdo bankroto administratorius A. Bakšaitis. Įmonei vadovaujantis vyras nori išlaikyti esamas darbo vietas, ieško darbuotojų, kad pavyktų suburti bent dvidešimties žmonių komandą ir toliau tęsti darbus. „Duonos prekyba ir maisto prekėmis prekiaujančios įmonės dabar klesti, įmonė planavo suburti antrą darbuotojų pamainą, nes užsakymų vis turėjo, bet darbuotojai sukilo ir gamyba sutriko“, – apmaudo neslėpė Vilkaviškio TVIC vadovas V. Girdauskas. Kepyklos „Savas“ situacija žinoma ir rajono valdžiai. Kai įmonė pradėjo atleidinėti visus darbuotojus, Savivaldybėje buvo sušauktas susirinkimas. Jame dalyvavo rajono meras Algirdas Neiberka, Savivaldybės administracijos specialistai, Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėja Reda Besasparienė, TVIC direktorius V. Girdauskas bei buvęs kepyklos vadovas ir šio verslo įkūrėjas Vilkaviškyje J. Liebus. Susirinkime buvo kalbėta apie tai, kaip išgelbėti prie bankroto ribos atsidūrusią įmonę. Savivaldybės vadovai siūlė J. Liebui pasinaudoti galimybe atidėti žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat pabandyti įmonei dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose bei tiekti produkciją rajono ugdymo įstaigoms. „Bandėme įmonei padėti, kiek galėdami. Mūsų tikslas – išsaugoti Vilkaviškio produkciją ir žmonių darbo vietas“, – kalbėjo rajono meras A. Neiberka. Jis taip pat buvo tos nuomonės, kad daugiausiai įtakos įmonės bankrotui turėjo įtempti darbuotojų bei darbdavio santykiai. Pagalbos ranką tiesė ir TVIC direktorius V. Girdauskas, žadėjęs padėti sertifikuoti duonos gaminius kaip tautinio paveldo produktą. Neliko abejingi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybės nariai, planavę pagelbėti savo miesto kepyklos gaminius realizuoti platesniam pirkėjų ratui, taip pat svarstę galimybę produkciją pasiūlyti užsienio rinkai. Tačiau jokia pagalba tuomet kepyklai vadovavęs J. Liebus nepasinaudojo. Kai susisiekėme su J. Liebumi telefonu, buvęs įmonės savininkas ir vadovas tepasakė, kad jis šiuo metu yra lygiai toks pat bedarbis, kaip ir kiti darbuotojai, o su žurnalistais apskritai nenorįs kalbėti ir patarė dėl kepyklos reikalų kreiptis į bankroto administratorių. Ar išliks ilgametes tradicijas turinti Vilkaviškio kepykla, parodys laikas. Verslo žinovų teigimu, kad įmonė atsigautų, turėtų būti sudarytas konkretus veiksmų planas, o visas dėmesys sutelktas tik į vieną gamybos sritį, konkrečiai – vien į kelių rūšių duonos gamybą. Pasak jų, taip pat svarbu optimizuoti darbuotojų skaičių, apgalvotai organizuoti produkcijos reklamos kampaniją. Kepyklos „Savas“ gaminiai yra žinomi visoje Lietuvoje, ypač noriai Vilkaviškio duona perkama mūsų ir aplinkiniuose rajonuose, todėl, kaip sakė V. Girdauskas, būtų labai liūdna, jeigu šios duonos šalies rinkoje nebeliktų. Publikuota: 2020-04-24 08:46:12 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|