Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

---

Kruopščiai atliekama mažiesiems „Kodėlčiukų“ grupės ugdytiniams skirta užduotis – pagaminti kiškučių ir jais papuošti savo namų langus.

Šiandien Lietuvoje siaučia ne tik COVID-19 virusas, bet ir netyla kalbos apie nuotolinio ugdymo proceso organizavimą ir visą švietimo sistemą. Tėvai nepatenkinti rašo peticijas dėl ugdomojo proceso nutraukimo, kyla nepasitenkinimo banga net privačiose ugdymo įstaigose. Todėl nusprendžiau pasidalyti mintimis, kaip viskas šiandien vyksta mūsų nedidelėje Gižų miestelio centre įsikūrusioje mokykloje-daugiafunciame centre.

Nesiruošiu rašyti hiperbolizuotų panegirikų. Tiesiog noriu pasidžiaugti nuoširdžiu mūsų visos bendruomenės sutelktumu, darbu ir dėmesiu kiekvienam mokytojui, vaikui ir mamai ar tėčiui, kurie susiduria su iššūkių kupina dabartine kasdienybe.

Didįjį darbą renkantis platformas mokymui ir mokymuisi atliko pavaduotojos ugdymui. Buvo išbandyta ir aptarta ne viena platforma, kol bendru sutarimu nusprendėme naudoti „Zoom“. Vadovai parengė aiškią tvarką, kaip vyks nuotolinis mokymas(is), ką kiekviena suinteresuota grandis turi daryti, kad mums pavyktų. Mokytojai dalyvavo įvairiuose vebinaruose, mokymuose, dėliojosi planus, kaip pamokas perkelti į virtualią erdvę.

Mūsų pedagogai į šią situaciją pažvelgė, kaip visada, optimistiškai – priėmė kaip naują galimybę, progą vėl išmokti kažką naujo, nepatirto. „Pasirengimas nuotoliniam ugdymui – naujas iššūkis, bet įdomus. Jei būtų tai nenutikę, tai būčiau ir neišbandžiusi. Jis sustiprino bendradarbiavimą su kolegomis ir tėvais“, – savo nuomone pasidalijo priešmokyklinio ugdymo pedagogė Edita Plečkaitienė.

Klasių vadovai rengė kultūringo, pagarbaus bendravimo videopamokose taisykles, jau mokinių atostogų metu virtualiai bendravo su savo auklėtiniais, išbandė, ar visiems pavyksta prisijungti ir kartu sprendė kylančius techninius klausimus. Glaudus bendradarbiavimas vyko ir su mokinių tėvais, nes jiems taip pat buvo neramu, kaip pavyks namuose išlaikyti mokyklos dienotvarkę, kaip seksis naudotis technologijomis, kaip jomis aprūpinti vaikus, nes tikrai ne visi turėjo, ir iš viso – kaip viskas vyks.

Bet štai išaušo istorinis pirmadienis ir... viskas pavyko! Žinoma, strigo dienynas, elektroninės mokymosi platformos, bet viskas buvo išspręsta, užduotys perkeltos į elektroninius paštus, pamokos pravestos „Zoom“ platformoje, mokiniai jungėsi ne tik kompiuteriais, bet ir telefonais, kas kokius išteklius turėjo. Tad mokytojų refleksijos metu visi lengviau atsikvėpėme. „Ruošdamasi tikėjau, kad viskas bus gerai. Nuojauta pasitvirtino, o rezultatas pranoko lūkesčius“, – kalbėjo fizikos mokytoja Laimutė Budreikienė.

Ar viskas ėjo kaip sviestu patepta? Tikrai ne. Pradinių klasių mokytojai antrąją savaitę sugedo kompiuteris – mokykla suteikė nešiojamąjį. Išaiškėjo, kad mano penktokai nemoka pridėti dokumento per elektroninį dienyną – informatikos mokytoja koregavo planą ir išmokė vaikus, kaip siųsti dokumentus. Man pačiai, dviejų vaikų mamai, teko vesti klasės valandėlę su dvimete ant kelių. Labiausiai džiaugiausi mokinių sąmoningumu, kad nė vienas nepasakė jokio komentaro ar pašaipios frazės. Mokinys pamigo į pamoką – kitą rytą klasės vadovė pabuvo „žadintuvu“ ir pakėlė. Daugiau to daryti nereikėjo.

Praėjo trys nuotolinio ugdymosi savaitės. Daug bendravau su pedagogais ir tėvais, nes man rūpi ne tik mokinių dalyvavimas pamokose, bet ir visos mūsų bendruomenės emocinė savijauta.

Pedagogams dabar tenka atlaikyti nežmonišką krūvį. Kaip jie patys sako, darbas vykstas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, dažnai mintys – darbe, o akys – kompiuteryje, tačiau susitikę videosusirinkimuose vis dar matome vieni kitų šypsenas, o akys spindi džiaugsmu.

„Pavargusi, bet pasitikinti savimi, besidžiaugianti mokinių bendryste“, – taip savo būseną apibūdino geografijos ir kūno kultūros mokytoja Jūratė Žilinskienė.

Emociškai dauguma mokytojų jaučiasi puikiai, nes tai naujas iššūkis, kuris duos daug patirties, psichologiškai – pavargę, nes slegia didelė atsakomybė, o fiziškai – pavargę nuo sėdėjimo, nes darbo diena neribota – elektroninis dienynas veikia ir vėlai vakare, ir naktį, ir labai anksti ryte.

„Visgi išvada viena – tai įdomi patirtis, kuri atvers daug naujų galimybių“, – džiaugėsi biologijos mokytoja Lolita Paliulienė.

Mūsų mokykloje-daugiafunkciame centre mokosi 143 mokiniai. Yra šeimų, kuriose auga keli mokyklinio amžiaus vaikai. Mūsų mamos yra šių dienų herojės, kurios sugeba užtikrinti ugdymosi procesą 5 mokiniams gyvenant dviejų kambarių būste. „Tėvams – nuoširdžiai ačiū! Pagalba vaikams ir man labai didelė. Jaučiu palaikymą“, – kalbėjo antrokų mokytoja Lina Mačiulaitienė.

Nuotoliniu būdu vyksta ir ikimokyklinio ugdymo grupių užsiėmimai. Dalį savo laiko mamos paskyrusios ir mažųjų užduotėlėms. Dviejų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių mergaičių mama Diana Dirmeikienė pasidžiaugė mokytojų pastangomis, jų paruoštomis judriomis ir kūrybinėmis užduotimis. „Vaikai turi ką veikti bent porą valandų per dieną, ir tas laikas yra kokybiškas“, – sakė D. Dirmeikienė. Jai paantrino ir kita mama Loreta Kučiauskienė: „Mokytojos kiekvieną dieną paruošia įdomių, žaismingų užduočių, dukrytė labai noriai jas atlieka.“

Pradžiugino ir vaikai. Turbūt kiekvienoje mokykloje yra mokinių, kuriems stinga mokymosi motyvacijos, kurie reikalauja sau papildomo dėmesio. Kaip mokyklos socialinei pedagogei, man buvo neramu, kaip elgsis šie mokiniai, kaip juos reikės „užnorinti“ dalyvauti ugdomajame procese, kaip elgtis patyčių atveju. Tačiau netruko paaiškėti, kad baimintasi be reikalo. Visi mokiniai dalyvauja ugdomajame procese, ne visi jungiasi į videopamokas, tačiau jie teikia mokytojams grįžtamąjį ryšį: elektroniniu paštu siunčia atliktas užduotis, konsultuojasi per „Messenger“ programėlę.

Elektroninių patyčių užuomazgos pasireiškė, bet, kaip išsiaiškinta, tai buvo ne mūsų mokyklos mokiniai, o iš kito miesto neaiškiu būdu prisijungę į „Zoom“ kambarį.

„Vaikai nori daug ką papasakoti, parodyti. Jie labai pasiilgę mokyklos, draugų. Net buvo pasiūlymas visiems mums izoliuotis ir gyventi mokykloje“, – su šypsena savo emocijomis dalijosi 2 klasės mokytoja.

Manau, šiandien mes galime džiaugtis socialinio emocinio intelekto ugdymo, savivaldžio mokymosi pamokų vaisiais. Dabar, kritiniu laikotarpiu, ir atsiskleidžia visos mokinių vertybės: pagarba, atsakomybė, pareiga, bendravimas ir bendradarbiavimas, savimonės ir savarankiškumo įgūdžiai, mokėjimo mokytis kompetencija. Juk iš videopamokų mokiniui pabėgti yra lengviau negu pasislėpti mokykloje.

Klausantis mokytojų refleksijų susirinkimų metu, širdis džiaugiasi, kad mūsų mokiniai geba savarankiškai mokytis, kiekvieną dieną vyksta maži stebuklai ir mes visi einame tinkamu keliu, vedančiu sėkmės link.

Skaitant įvairias publikacijas spaudoje, internete, man kyla retorinis klausimas – jeigu mūsų mažo miestelio mokyklos bendruomenė, su minimaliomis priemonėmis, surėmusi pečius gali užtikrinti kokybišką nuotolinį ugdymo procesą, tai kas nepavyksta jums?..



Eglė BERČIŪNIENĖ

Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos- daugiafunkcio centro socialinė pedagogė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---