|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Iniciatyvos
Valstybės simbolių paskirtis – telkti, liudyti ir priminti.Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.
„Vėliava mums reiškia laisvę, o laisvę atnešė visų vienybė. Šiandien mūsų vienybė yra labai svarbi, kad apsaugotume ir padrąsintume vienas kitą. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kviečia jungtis prie iniciatyvos „Keliu vėliavą“ ir savo namų languose iškelti trispalvę. Parodykime, kad esame vieningi!“ – gyventojus, įstaigas, organizacijas ragina visuomeninis transliuotojas. Jau prisijungusieji prie iniciatyvos akcentuoja ir linki: „Už mus visus – kad saugotume ir gerbtume vieni kitus“, „Gydytojams ir pardavėjoms“, „Sveikatos, tikėjimo ir vilties!“ Basanavičynės muziejininkai, paremdami šitą idėją, visiems primena, kiek permainų patyrė Lietuvos vėliava, kuo prie mūsų trispalvės kūrimo prisidėjo tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Muziejaus darbuotojai siūlo prisiminti, o galbūt dar tik atrasti faktus, kuriuos savo straipsnyje „Jonas Basanavičius ir Lietuvos heraldika“ paminėjo dr. Edmundas Rimša. 1905 metais, Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse, J. Basanavičius „Vilniaus žiniose“ paskelbė straipsnį apie tautinės vėliavos spalvą. Kaip istorinių tradicijų šalininkas, jis pateikė argumentus, kad seniausia Lietuvos vėliava buvo raudona su baltu raiteliu viduryje. Kaip tik ją J. Basanavičius ir siūlė laikyti Lietuvos tautine vėliava. Deja, daugumai raudona spalva kėlė neigiamas asociacijas. 1917 metais buvo nuspręsta tautinei vėliavai spalvų ieškoti tautodailėje, audinių raštuose. Kadangi ten dažniausiai vyravusios žalia ir raudona, dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui pasiūlyta šias spalvas pritaikyti vėliavai. Kai tokių spalvų vėliavėlėmis A. Žmuidzinavičius pirmą kartą papuošė Vilniaus teatro salę, kurioje vyko Lietuvių konferencijos posėdžiai, daugumai jos nepatiko, nes pasirodė per daug niūrios. Tuomet muziejininkas ir archeologas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp raudonos (viršuje) ir žalios (apačioje) įdėti siaurą geltoną juostelę. Tokia spalvų kombinacija jam priminė aušrą: žalia spalva rodė girias ir pievas, siaura geltona – aušrą, o viršutinė raudona – saulės apšviestus debesis. Kaip turi atrodyti mūsų vėliava, palikta nuspręsti Tautos tarybai, kurios prezidiumas į komisiją pakvietė J. Basanavičių ir autorius T. Daugirdą bei A. Žmuidzinavičių. Komisijos protokole rašoma: „Apačioje pasirašiusieji komisijos nariai, apsvarstę įvairių spalvų kombinacijas, apsistojo ties trispalve vėliava, susidedančia iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Senoviškasis lietuvių tautos ženklas – Vytis ant raudono lauko turėtų būti viršuje kairiajame vėliavos kampe arba jos viduryje talpinamas.“ Taip buvo atsiradęs visiškai naujas trispalvės variantas, kuriam buvo vienbalsiai pritarta, ir Lietuvos Taryba jį patvirtino kaip Lietuvos tautinę vėliavą. J. Basanavičius dar pažymėjo, kad komisija dar kol kas nenustatė valstybės vėliavos, kuri buvusi raudona su vyčiu, etalonu. Deja, į šią labai svarbią patriarcho pastabą nebuvo atsižvelgta. Negana to, 1922 metais Lietuvos valstybinė konstitucija valstybės vėliavos statusą kažkodėl suteikė trispalvei, o kelis šimtmečius praeityje naudota raudona vėliava su baltu raiteliu nebuvo patvirtinta pagrindiniu įsakymu. Ši iki galo neišspręsta tautinės ir valstybinės vėliavų problema liko iki mūsų dienų. „Santakos“ inf. Publikuota: 2020-05-04 09:12:09 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį * Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|