„Santaka“ / Gelgaudiškio dvaro didybė, kančia ir siaurasis geležinkelis į Šakius / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Gelgaudiškio girininkai 1925 metais.

Gelgaudiškio dvaro didybė, kančia ir siaurasis geležinkelis į Šakius


Zanavykų žemėse, kairiajame Nemuno krante, už miško, baltuoja Gelgaudiškio dvaro rūmai. Juos supa iškasti tvenkiniai, sodai. Tarpukariu užlipus ant kalniuko prieš akis atsiverdavo išpuoselėto sodo alėjos. Šimto aštuoniolikos hektarų ploto parke rūmai spindėjo įvairiausių medžių fone.

Manoma, kad Gelgaudiškio dvaro rūmus jungė požeminis tunelis su kitoje Nemuno pusėje stovinčia Panemunės pilimi. Legendinis tunelis kaip neatrastas lobis ilgai viliodavo nuotykių ieškotojus.

Gelgaudiškio rūmų viduje svečius pasitikdavo didžiuliai veidrodžiai, keletas durų į svetainę, valgomąjį, raštinę. Visose patalpose jautėsi gero skonio interjeras. Ponios buduaro kambario sienos buvo padengtos šilku. Dėmesį traukdavo kabančios freskos, jaukiais ornamentais išraižyti lipdiniai.

Dvarininko žmonos kambariuose buvo keletas židinių. Šalia jų galbūt šimtus kartų sėdėjo gyvenimo tuštybės ir prabangos apsupti aristokratiško kraujo magnatai. O židinio žarijos spragsėdamos išklausė šimtus pašnekesių ir istorijų.

Didysis parkas buvo suformuotas iš daugybės ąžuolų, kaštonų, gluosnių, beržų alėjų. Gražiai susiliejęs su netoliese buvusiu mišku suteikdavo nepaprastą įspūdį. Susikertančios alėjos sudarydavo kryžkeles ir aikšteles. Kopiant nedideliu kalniuku link miško atsiverdavo susikaupimo ir atodūsių vieta.



Ten, ąžuolų ir liepų pavėsyje, miškelio viduryje stūksojo seni, samanomis apaugę akmenys, marmuro paminklai ir kryžiai. Menkai įskaitomos raidės liudijo Von Frydrik Koidel, Von Albert Koidel giminės amžinojo poilsio vietas.

Susikaupimo vardu vadintoje alėjoje buvo kalnelis. Tai pakaruoklių kalnas, kuriame nubausdavo mirtimi neįtikusius baudžiauninkus ir sukilėlius.

Prieškario Gelgaudiškio apylinkėse kiekvienas sutiktas senelis žinojo, kur stovi garsioji kartuvių vieta ir dvi duobės stulpams. Kalbama, kad Gelgaudiškio praeitis buvo kelianti siaubą ir pavojų ten dirbusiems baudžiauninkams.

Rūmai visu savo puošnumu iškilo 1842–1846 metais, vokiečių barono Koidelio iniciatyva. Barono giminaitis antrajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kontroliavo Veimaro respublikos ministro portfelį.

Gelgaudiškio dvaro savininkas Koidelis žmonių prisiminimuose išlikęs kaip vienas žiauriausių ir nuožmiausių aristokratų. Turėjo dešimtis piktų šunų, kuriais užpjudė ne vieną dvariškį. Savo sesers dukrą nuvežė į mišką ir pakabino už kojų šalia skruzdėlyno.

Legendos mena, kad teritorijoje buvo daugybė šunų voljerų. Kiekvienas turėjo savo minkštą guolį ir pagalves. Koidelio veislyną prižiūrėjo dešimtys tarnų. Kiekvieną rytą ir vakarą dvarininko žmona vaikščiodavo šunidėje ir stebėdavo savo augintinius. Vietiniai tą vietą vadino prieglauda.



XIX a. pabaigoje caro valdžia išvijo visus vokiečius iš Lietuvos.

XX a. pradžioje dvarą įsigijo Medardas Komaras ir savo lėšomis jį restauravo. Naujasis savininkas žiaurumu nenusileido buvusiajam. Vietiniai jį vadino „fanabernu“. Kumečius magnatas laikė gyvuliais, įsakydavo nusiimti kepurę ir mušdavo tik per galvą.

Komaras norėjo savo kambarių aslą išgrįsti sidabriniais rubliais. Prašė caro leidimo. Caras sutiko su viena sąlyga: rubliai turėjo būti guldomi ne šonu, o statomi stačiomis ant gurto. Baimintasi, kad bus suteršta caro garbė, nes svečiai mindžios monetose iškaltą Nikolajaus veidą ar imperijos herbą.

Po Pirmojo pasaulinio karo Komaras dvarą pardavė Lietuvos moterų draugijai. Atgavus nepriklausomybę baudžiava ir priespauda liko užmarštyje. Gelgaudiškio apylinkės virto kultūros ir socialinės globos vieta. Puošniuose „pajakuose“ įsikūrė šimtas mažutėlių prieškario našlaičių. Nepriklausomos Lietuvos ligonių kasa vasaromis įkurdavo „biednuomenės“ vaikams skirtą stovyklavietę.

Tarpukaryje Gelgaudiškio susisiekimas su Šakiais buvo katastrofiškas. Apylinkes skirdavo tik 20 kilometrų, bet per vieškelį vasarą reikėdavo bristi vandeniu.

Gelgaudiškyje buvo įsikūrusi plytinė, bet Šakių mieste mūrinių namų buvo labai mažai. Buvo juokaujama, kad jeigu Šakių gatvėje atsirasdavo degta plyta, tai žmonės atbėgdavo apžiūrėti kaip nukritusio iš dangaus meteorito.



Gelgaudiškis buvo turtingas žvyro. Šakius žvyras pasiekdavo arklių tempiamais vežimais ir kainuodavo brangiau nei marcipanas.

1928 m. Ministrų kabinetas leido tiesti siaurąjį geležinkelį iš Šakių į Gelgaudiškį. Iš Marijampolės buvo paimta dvidešimt kilometrų bėgių ir atvežta prie Šakių–Gelgaudiškio kelio. Buvo nupirktas vagonėlis ir garvežiukas. Tačiau skurdo spaudžiami Šakių valdininkai niekaip negalėjo pradėti darbų. Pagalbos ranką ištiesė Gelgaudiškio plytinė. Pažadėjo nutiesti „siauruką“, tačiau paprašė leisti dešimt metų valdyti visą bėginį ruožą. Po kelių metų derybų, 1931-aisiais, bėgiai buvo nutiesti. Susisiekimo priemonę vietiniai vadino konke.

Vagonėlius ir krovinius tempė arkliai. Siaurukas kursavo į netoli Gelgaudiškio esantį žvyro karjerą, taip pat į Panemunės prieplaukas. Žmonių prisiminimai liudija, kad tarpukario Gelgaudiškio gyventojams siaurukas nebuvo naujiena. Manoma, kad miestelio geležinkeliuko istorija siekia žiauriojo Komaro ir baudžiavos laikus.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2020-05-13 09:10:02

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai