|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Jei čiurlys nepakyla nuo lygaus pagrindo, paprastai jį tereikia lengvai pamėtėti – ir paukštis nuskris.
Tito MIČIULIO nuotr.
Aplinkos ministerija kreipiasi į daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančias organizacijas ir prašo prisidėti išsaugant čiurlius.
Lietuvoje daugiausiai paplitę juodieji čiurliai. Tai į kregždes panašūs paukščiai, tik už jas maždaug dvigubai didesni ir ilgesniais, lyg pjautuvas lenktais sparnais. Čiurlio kaklas trumpas, akys gana didelės, grobiui skrydyje gaudyti pritaikytos žiotys – plačios.
Šie paukščiai peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniojo aukšto langų. Tačiau renovuojant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių.
Šie paukščiai Lietuvoje pagyvena trumpai – pasirodo gegužę, išperi jauniklius daugiabučių pastogėse ir jau rugpjūtį palieka mūsų kraštą.
Renovacijos metu čiurlių jaunikliai tiesiog aklinai uždaromi, palaidojami namo viduje. Be to, po kiekvieno daugiabučio atnaujinimo prarandamos vietos, kur šie paukščiai gali perėti. Todėl prašoma iki rugpjūčio vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perėjimo vietas vedančių angų, nes kitaip jie negalės pamaitinti jauniklių.
Nors čiurliai ir nepriskiriami nykstančioms ar Lietuvoje saugomoms rūšims, jiems yra taikomos bendros ES apsaugos taisyklės, tad negalima tyčia naikinti nei jų, nei jų buveinių, bloginti gyvenimo sąlygų. Lietuvoje tyčia žudyti paukščius draudžia ir Laukinės gyvūnijos įstatymas.
Jeigu daugiabučių gyventojai pastebi, kad į namo ertmes nardo čiurliai, o statybininkai ketina šias ertmes uždengti, jie turėtų pristabdyti statybos rangovus. Vietas, kur peri čiurliai, nustatyti nesunku – užtenka bent pusvalandį ramiomis ankstyvo ryto ar pavakario valandomis stebėti daugiabučio pastogę.
Išsaugant čiurlius Aplinkos ministerija kviečia prisijungti ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad kartu su gyventojais apsvarstytų galimybes įrengti lizdavietes šiems paukščiams.
Juodieji čiurliai – puikūs skrajūnai, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiantys ore. Įdomu tai, kad jie tupia ant stogo, kitokios atbrailos, bet niekada nenusileidžia ant žemės, nes trumpos kojos, kurių visi 4 pirštai atgręžti priekin, nepritaikytos vaikščioti.
Netyčia atsidūrusiam ant žemės čiurliui sunku atsispirti ir pakilti, todėl tokie surasti paukščiai dažniausiai palaikomi sužeistais arba išsekusiais. Išskirtiniais atvejais taip gali būti, bet dažniausiai čiurlį tereikia pamėtėti į orą ir jis kuo sėkmingiausiai nuskrenda.
„Santakos“ inf.
Aplinkos ministerija kreipiasi į daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančias organizacijas ir prašo prisidėti išsaugant čiurlius. |
Lietuvoje daugiausiai paplitę juodieji čiurliai. Tai į kregždes panašūs paukščiai, tik už jas maždaug dvigubai didesni ir ilgesniais, lyg pjautuvas lenktais sparnais. Čiurlio kaklas trumpas, akys gana didelės, grobiui skrydyje gaudyti pritaikytos žiotys – plačios.
Šie paukščiai peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniojo aukšto langų. Tačiau renovuojant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių.
Šie paukščiai Lietuvoje pagyvena trumpai – pasirodo gegužę, išperi jauniklius daugiabučių pastogėse ir jau rugpjūtį palieka mūsų kraštą.
Renovacijos metu čiurlių jaunikliai tiesiog aklinai uždaromi, palaidojami namo viduje. Be to, po kiekvieno daugiabučio atnaujinimo prarandamos vietos, kur šie paukščiai gali perėti. Todėl prašoma iki rugpjūčio vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perėjimo vietas vedančių angų, nes kitaip jie negalės pamaitinti jauniklių.
Nors čiurliai ir nepriskiriami nykstančioms ar Lietuvoje saugomoms rūšims, jiems yra taikomos bendros ES apsaugos taisyklės, tad negalima tyčia naikinti nei jų, nei jų buveinių, bloginti gyvenimo sąlygų. Lietuvoje tyčia žudyti paukščius draudžia ir Laukinės gyvūnijos įstatymas.
Jeigu daugiabučių gyventojai pastebi, kad į namo ertmes nardo čiurliai, o statybininkai ketina šias ertmes uždengti, jie turėtų pristabdyti statybos rangovus. Vietas, kur peri čiurliai, nustatyti nesunku – užtenka bent pusvalandį ramiomis ankstyvo ryto ar pavakario valandomis stebėti daugiabučio pastogę.
Išsaugant čiurlius Aplinkos ministerija kviečia prisijungti ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad kartu su gyventojais apsvarstytų galimybes įrengti lizdavietes šiems paukščiams.
Juodieji čiurliai – puikūs skrajūnai, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiantys ore. Įdomu tai, kad jie tupia ant stogo, kitokios atbrailos, bet niekada nenusileidžia ant žemės, nes trumpos kojos, kurių visi 4 pirštai atgręžti priekin, nepritaikytos vaikščioti.
Netyčia atsidūrusiam ant žemės čiurliui sunku atsispirti ir pakilti, todėl tokie surasti paukščiai dažniausiai palaikomi sužeistais arba išsekusiais. Išskirtiniais atvejais taip gali būti, bet dažniausiai čiurlį tereikia pamėtėti į orą ir jis kuo sėkmingiausiai nuskrenda.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2020-05-15 09:24:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|