„Santaka“ / Sniegas išgąsdino, bet pernelyg nepakenkė / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Štai taip praėjusį antradienio ryte atrodė kai kurių mūsų rajono ūkininkų pasėliai.

Sniegas išgąsdino, bet pernelyg nepakenkė

Andrius GRYGELAITIS


Kiek netikėtai praėjusį antradienį iškritęs sniegas kaip reikiant privertė sunerimti rajono ūkininkus. Laimei, didelės žalos jų pasėliams padaryta nebuvo.



Kitur – blogiau

Kartu su Juliumi Birštonu bei Laimučiu Rudzevičiumi Klampučiuose (Šeimenos sen.) ūkininkaujantis Vincas Micuta pasakojo šiek tiek išsigandęs, kai atsikėlęs anksti ryte išvydo apsnigtus laukus. Nieko nelaukdamas vyras išskubėjo apžiūrėti savo valdomų pasėlių plotų. Pirmas įspūdis buvo ne koks, žemdirbys manė, kad bus patirta nemaža žala. Vis dėlto sniegas greitai nutirpo ir jau po pietų dauguma pasėlių atrodė įprastai.

„Galbūt šiek tiek nukentėjo tik žieminiai rapsai – aplaužyti pavieniai jų žiedynai. Kai kuriuose laukuose išguldyti kviečiai, bet jie turėtų greitai atsistoti. Tuose plotuose, kuriuose pasėliai yra tankesni, jie prilaikė vieni kitus ir neišgulė taip, kaip laukuose, kur augalai rečiau sudygę“, – sakė V. Micuta.

Ūkininkas teigė pastebėjęs, kad daugiausiai sniego mūsų rajone iškrito pasienio su Lenkija teritorijoje.


Prie valstybės sienos esančiame Skardupių kaime (Gražiškių sen.) ūkininkaujantis Andrius Mickevičius taip pat tikino anksti ryte apvažiavęs savo valdomus plotus. Nors iš pradžių vyras manė, kad nuostoliai bus minimalūs, tačiau kitą dieną dar kartą įvertinęs situaciją pamatė, kad nukentėjo apie 5 proc. rapsų pasėlių. Padėtį dar pablogino ir antradienį po pietų iškritusi kruša, kuri taip pat aplaužė rapsų žiedynus.

„Manau, kad dėl sniego Suvalkijos ūkininkai nukentėjo mažiau nei kai kurių kitų šalies vietovių žemdirbiai. Internete mačiau, jog kituose Lietuvos regionuose padėtis buvo labiau komplikuota. Nors ir pas mus sniegas kai kam pridarė nemažai žalos. Pavyzdžiui, vienas pažįstamas ūkininkas chemikalais nestabdė rapsų augimo, todėl sniegas juos išguldė. Aišku, blogiau nei sniegas būtų šalnos. Kai kur šalo 1–2 laipsnius, tačiau sniegas neleido šaltukui prasiskverbti iki pat augalo. Pamenu, kad pernai gegužės pradžioje šalo apie penkis laipsnius, tačiau ir tai javams bei rapsams nelabai pakenkė“, – sakė A. Mickevičius.



Galėjo išeiti į naudą

UAB „Linas agro“ vadybininko konsultanto Raimundo Švabo teigimu, sniegas išsilaikė per trumpai, kad būtų pridaręs didelės žalos. Anot jo, būtų daug blogiau, jei sningant būtų pūtęs ir smarkus vėjas, kuris galėjo išlaužyti augančius pasėlius.


Laimei, gamta nusprendė daugiau nepokštauti.

„Turbūt labiausiai nukentėjo rapsų žiedynai, kuriuos sniego patalai galėjo vietomis aplaužyti. Blogiausia, kad rapsų laukuose beveik neįmanoma nustatyti patirtos žalos. Į šių augalų plotus patekti labai sunku – nebent einant per technologinę vėžę, todėl dažniausiai ūkininkai savo auginamus rapsus apžiūri tik priėję prie lauko krašto“, – sakė R. Švabas.

Jis svarstė, kad antradienį iškritęs sniegas net galėjo būti naudingas.

Pastaruoju metu ūkininkai nerimavo, kad pasėliams itin trūko drėgmės, o per balandžio mėnesį rajone iškrito vos apie 2 mm kritulių.

R. Švabo teigimu, ištirpęs sniego vanduo yra naudingesnis nei įprasti krituliai, nes jis prisotintas deguonies. Tai ypač palanku lengvesnėse žemėse pasėtiems augalams, labiausiai – vasarinėms kultūroms.



Draudžia pasėlius

Net jei iškritęs sniegas ir būtų pridaręs didesnės žalos, Klampučių ūkininkas V. Micuta teigė, jog pernelyg dėl to nesikrimstų. Kartu su kolegomis jis jau trejus metus draudžia pasėlius. Iš viso mūsų rajone savo plotus nuo galimos žalos draudžia apie 30 žemdirbių. V. Micutos teigimu, ūkininkai vis dažniau ima suprasti, kad draustis apsimoka. Juolab kad jiems kompensuojama net iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.


„Draudžiame savo techniką, už atsargines detales mokame didžiulius pinigus, o pasėlių draustis nesiryžtame, nors tai ir kainuoja ne tiek ir daug. To nepadarę labai rizikuojame. Manau, kad drausti pasėlius reikia vien dėl ramybės. Pavyzdžiui, pernai išgulė apie 30 hektarų mūsų kviečių plotų. Atvykęs draudimo agentas greitai įvertino situaciją ir netrukus kompensavo visus nuostolius. Savo plotus tikrai drausime ir ateityje“, – tvirtino Klampučių kaimo žemdirbys.





Publikuota: 2020-05-19 09:24:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai