|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Sušvelninus apribojimus dėl mirusiųjų palaikų tvarkymo ir laidotuvių organizavimo karantino laikotarpiu, šias paslaugas teikiančių įmonių vadovai staigaus sugrįžimo prie tradicinių laidotuvių formato nesitiki ir toliau ragina visuomenę elgtis atsakingai.
Kuklesnės apeigos
Lietuvos gyventojams laidotuvių tradicijos yra ypač svarbios, tačiau pasaulį negrįžtamai pakeitęs koronavirusas neaplenkė ir šios srities. Vieni gyventojai prisitaikė prie karantino sąlygomis vykusių kiek kuklesnių laidotuvių, o kiti laukia, kol viskas grįš į savo vėžes ir galės organizuoti tradicines apeigas.
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad dalyvaujančiųjų laidotuvių apeigose skaičius jau neribojamas, nors iki šiol karantino metu laidotuvėse galėjo dalyvauti ne daugiau kaip 10 asmenų. Taip pat velionio palaikai šarvojimo salėje gali būti pašarvoti ilgiau nei iki tol nustatytas 4 valandas.
„Nors laidotuvių apeigų tradicijos Lietuvoje buvo bene stabiliausias paprotys, kurio laikosi absoliuti dauguma žmonių, karantinas situaciją galėjo pakoreguoti. Tikėtina, kad gali pasikeisti pats laidotuvių formatas. Žinoma, laidotuvių sritis kinta, bet tai vyksta labai lėtai.
Dar visai neseniai kremavimas buvo retas reiškinys, o dabar ši paslauga kasmet tik populiarėja. Gali būti, kad per karantiną žmonės pamatė, jog šarvojimo salėje pakanka tik pačių artimiausių, o budėjimas prie velionio neprivalo trukti ilgai. Sudėtinga tiksliai prognozuoti, nes kiekvienas renkasi tokias apeigas, kokios jam atrodo priimtinos“, – sakė Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
Jos teigimu, pačioje karantino pradžioje žmonėms buvo sunku susitaikyti su pokyčiais, tačiau per du mėnesius jie jau priprato prie pasikeitusių aplinkybių.
Krematoriume – eilės
Karantino metu ypač išaugo dėmesys palaikų kremavimui, nes tam įtakos turėjo valstybinių institucijų rekomendacija koronaviruso aukų palaikus kremuoti.
„Balandžio mėnesį buvo didžiulės eilės, norint kremuoti palaikus reikėdavo laukti po keturias paras. Taip nutiko dėl kelių priežasčių. Pirmoji – žmonės apskritai ėmė palankiau vertinti kremavimą, mat su urna atsisveikinti yra kur kas paprasčiau nei laidojant tradiciškai karste. Antroji – koronaviruso aukas buvo nurodyta šarvoti uždarame karste arba kremuotus jų palaikus urnoje, tad dauguma artimųjų pasirinko antrąjį variantą dėl saugumo. Visi buvo supratingi, neteko susidurti su atsisakančiais laikytis šių nurodymų. Be to, palaikus kremuoti buvo galima tik Lietuvoje, nes sienos su kitomis valstybėmis buvo uždarytos, anksčiau srautas tolygiau pasiskirstydavo tarp Suvalkų, Rygos ir Kėdainių krematoriumų“, – teigė Vilniaus laidojimo rūmų vadovė.
J. Sprainaitienė sakė pastebėjusi, kad žmonės pradėjo baimintis, jog šiuo laikotarpiu miręs jų šeimos narys galėjo sirgti koronavirusu, tik šis jam nebuvo nustatytas – tai dar viena galima priežastis, kodėl taip išaugo eilės prie krematoriumo.
Naujos tendencijos
Per karantiną atsirado nauja tendencija saugoti kremuotus palaikus, kai kurie laidojimo namai tam turi įrengę specialias saugyklas. Žmonės kremuotus palaikus saugo dėl įvairių priežasčių. Vieni ketina urnas išsivežti į užsienį, todėl laukia, kai bus galima tai padaryti. Kiti vėliau planuoja surengti laidotuves, tradicinį atsisveikinimą su daugiau žmonių. Dar kiti laukia, kol artimieji galės sugrįžti į Lietuvą iš užsienio ir dalyvauti oficialiame atsisveikinime su velioniu.
Taip pat išpopuliarėjo ir kai kurių laidojimo namų siūloma tiesioginių laidotuvių transliacijų paslauga, kuri anksčiau dėmesio susilaukdavo palyginti retai – tik tais atvejais, kai atsisveikinime su velioniu negalėdavo dalyvauti neįgalus šeimos narys ar užsienyje gyvenantys artimieji.
Pagal pranešimą spaudai
Sušvelninus apribojimus dėl mirusiųjų palaikų tvarkymo ir laidotuvių organizavimo karantino laikotarpiu, šias paslaugas teikiančių įmonių vadovai staigaus sugrįžimo prie tradicinių laidotuvių formato nesitiki ir toliau ragina visuomenę elgtis atsakingai. |
Lietuvos gyventojams laidotuvių tradicijos yra ypač svarbios, tačiau pasaulį negrįžtamai pakeitęs koronavirusas neaplenkė ir šios srities. Vieni gyventojai prisitaikė prie karantino sąlygomis vykusių kiek kuklesnių laidotuvių, o kiti laukia, kol viskas grįš į savo vėžes ir galės organizuoti tradicines apeigas.
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad dalyvaujančiųjų laidotuvių apeigose skaičius jau neribojamas, nors iki šiol karantino metu laidotuvėse galėjo dalyvauti ne daugiau kaip 10 asmenų. Taip pat velionio palaikai šarvojimo salėje gali būti pašarvoti ilgiau nei iki tol nustatytas 4 valandas.
„Nors laidotuvių apeigų tradicijos Lietuvoje buvo bene stabiliausias paprotys, kurio laikosi absoliuti dauguma žmonių, karantinas situaciją galėjo pakoreguoti. Tikėtina, kad gali pasikeisti pats laidotuvių formatas. Žinoma, laidotuvių sritis kinta, bet tai vyksta labai lėtai.
Dar visai neseniai kremavimas buvo retas reiškinys, o dabar ši paslauga kasmet tik populiarėja. Gali būti, kad per karantiną žmonės pamatė, jog šarvojimo salėje pakanka tik pačių artimiausių, o budėjimas prie velionio neprivalo trukti ilgai. Sudėtinga tiksliai prognozuoti, nes kiekvienas renkasi tokias apeigas, kokios jam atrodo priimtinos“, – sakė Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
Jos teigimu, pačioje karantino pradžioje žmonėms buvo sunku susitaikyti su pokyčiais, tačiau per du mėnesius jie jau priprato prie pasikeitusių aplinkybių.
Karantino metu ypač išaugo dėmesys palaikų kremavimui, nes tam įtakos turėjo valstybinių institucijų rekomendacija koronaviruso aukų palaikus kremuoti.
„Balandžio mėnesį buvo didžiulės eilės, norint kremuoti palaikus reikėdavo laukti po keturias paras. Taip nutiko dėl kelių priežasčių. Pirmoji – žmonės apskritai ėmė palankiau vertinti kremavimą, mat su urna atsisveikinti yra kur kas paprasčiau nei laidojant tradiciškai karste. Antroji – koronaviruso aukas buvo nurodyta šarvoti uždarame karste arba kremuotus jų palaikus urnoje, tad dauguma artimųjų pasirinko antrąjį variantą dėl saugumo. Visi buvo supratingi, neteko susidurti su atsisakančiais laikytis šių nurodymų. Be to, palaikus kremuoti buvo galima tik Lietuvoje, nes sienos su kitomis valstybėmis buvo uždarytos, anksčiau srautas tolygiau pasiskirstydavo tarp Suvalkų, Rygos ir Kėdainių krematoriumų“, – teigė Vilniaus laidojimo rūmų vadovė.
J. Sprainaitienė sakė pastebėjusi, kad žmonės pradėjo baimintis, jog šiuo laikotarpiu miręs jų šeimos narys galėjo sirgti koronavirusu, tik šis jam nebuvo nustatytas – tai dar viena galima priežastis, kodėl taip išaugo eilės prie krematoriumo.
Per karantiną atsirado nauja tendencija saugoti kremuotus palaikus, kai kurie laidojimo namai tam turi įrengę specialias saugyklas. Žmonės kremuotus palaikus saugo dėl įvairių priežasčių. Vieni ketina urnas išsivežti į užsienį, todėl laukia, kai bus galima tai padaryti. Kiti vėliau planuoja surengti laidotuves, tradicinį atsisveikinimą su daugiau žmonių. Dar kiti laukia, kol artimieji galės sugrįžti į Lietuvą iš užsienio ir dalyvauti oficialiame atsisveikinime su velioniu.
Taip pat išpopuliarėjo ir kai kurių laidojimo namų siūloma tiesioginių laidotuvių transliacijų paslauga, kuri anksčiau dėmesio susilaukdavo palyginti retai – tik tais atvejais, kai atsisveikinime su velioniu negalėdavo dalyvauti neįgalus šeimos narys ar užsienyje gyvenantys artimieji.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2020-05-26 09:16:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|