|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / In Memoriam
Šiai mūsų darbuotojų kartai teko gyventi dviejų santvarkų sąlygomis, dirbti gal su penkiais direktoriais, išgyventi fabriko šlovę ir visišką jo nuopuolį. Elicija Matulaitienė dirbo meistre konservavimo, sulčių ir vyno cechuose. Pavestą darbą ji visuomet atlikdavo kruopščiai, buvo reikli ir gerbiama. Iš Ignalinos krašto kilusi Elicija po mokslų atvyko dirbti į Vilkaviškį. Čia sukūrė šeimą, gimė dukra Daiva ir sūnus Irmantas. Per Suvalkijoje pragyventus 47-erius metus ji sukaupė didžiulę gyvenimišką patirtį, sutiko naujų draugų. Paskutiniai jos namai buvo Pūstapėdžių kaime. Čia susirinkdavo giminės, šie namai buvo ir mūsų, Elicijos bendradarbių, susitikimų vieta. Dažnai kartu prisimindavome senus laikus, 1973-iuosius, kai Vilkaviškis teturėjo vieną penkių aukštų namą, ežeras su Aukso ragu dar buvo nutolęs už 2 kilometrų, o miesto autobusuose dirbo konduktorės... Aplinkiniai kolūkiai augino žaliavą ir pristatydavo ją į Vilkaviškio fabriką, kurio pagaminti konservai pasiekdavo net Uralo kalnus. Smagu būdavo prisiminti, kaip į Naujųjų metų sutikimo šventes susirinkdavome po du šimtus fabriko kolektyvo žmonių, Kovo 8-ąją būdavo apdovanojama kiekviena fabriko moteris. Su kolektyvu vykdavome į ekskursijas, šį pomėgį Elicija ir vėliau išsaugojo, aplankė keletą šalių. Taip pat Elicija studijavo Trečiojo amžiaus universitete, o viename dviračių žygyje kartu su sūnumi Irmantu numynė 30 kilometrų kelią. Negailestinga liga pagrobė Eliciją iš ją mylinčių žmonių glėbio. Vilkaviškyje Elicijos jau niekada nebesutiksime... Tesiilsi miela bičiulė Vilniaus kalnelyje. Kolegių kolektyvas Publikuota: 2020-06-15 09:35:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio kalėdinė eglutė sutvisko auksu * Mero ir verslo pusryčiai: rodikliai, iššūkiai, problemos * Savanoriauti punkte senjores atvedė gyvenimo prasmės siekis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|