„Santaka“ / Melioracijos darbams tenka didesnis dėmesys / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Žemės ūkio skyriaus specialistai (iš kairės) Lina Inkratienė, Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė bei Rimas Janulevičius dažnai pastebi, kad rajono ūkininkai savo pasėlius sėja per arti melioracijos griovių, taip pažeisdami apsauginę juostą.

Autoriaus nuotr.


Melioracijos darbams tenka didesnis dėmesys

Andrius GRYGELAITIS


Šiais metais Vilkaviškio rajono savivaldybė melioracijos sistemų būklės gerinimui sulaukė didesnio finansavimo, nei įprastai.



Trūksta specialistų

Šiemet iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijos darbams Vilkaviškio rajone iš pradžių buvo skirta 270 tūkst. eurų – dviem tūkstančiais daugiau nei praėjusiais metais. Gegužės antroje pusėje prie minėtos sumos papildomai pridėta dar 100 tūkst. eurų. Už gautas lėšas planuojama išvalyti daugiau nei 20 km griovių bei nušienauti bent 40 km griovių šlaitų. Taip pat bus tvarkomi avariniai drenažo sistemos gedimai, vykdoma hidrotechninių statinių priežiūra.

Melioracijos statinių būklė visoje šalyje yra labai bloga. Daug metų veikęs drenažas prastai funkcionuoja, o grioviai dėl užžėlimo sąnašomis neatlieka savo funkcijos. Ne išimtis ir mūsų rajonas. Pagal gaunamą finansavimą kasmet pagerinama tik nedidelės dalies melioracijos statinių būklė.

„Problema yra ne tik finansavimas. Paradoksalu, bet jei jis būtų didesnis, susidurtume su melioracijos srities specialistų trūkumu. Jau ir dabar ši problema yra ypač aktuali. Specialistų trūksta daugelyje šalies savivaldybių, Žemės ūkio ministerijoje, net darbus atliekančiose rangovų įmonėse“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.


Jos teigimu, valstybės vadovų skiriamas dėmesys melioracijai vis didėja, tačiau realių problemų sprendimo būdų kol kas dar nepriimta. Šiuo metu ruošiamas Melioracijos įstatymo pakeitimas, kuriuo planuojama valstybei palikti 30 cm skersmens ir didesnius rinktuvus, o žemės savininkams perduoti visus likusius. Šiuo metu privatiems asmenims priklauso rinktuvai, kurių skersmuo yra iki 12, 5 cm.



Pažeidžia apsauginę juostą

Rengiamame įstatymo pakeitime taip pat planuojama įteisinti prievolę žemės savininkams šienauti bei kitaip prižiūrėti aplink savo laukus besidriekiančius griovius.

„Tai daryti būtina kasmet. Valstybė negali skirti lėšų visų griovių priežiūrai, todėl norime, kad ir ūkininkai patys prie to prisidėtų. Džiugu, kad taip elgiasi vis didesnė jų dalis. Nemažai žemdirbių turi įsigiję šienavimo techniką. Valstybės skiriamomis lėšomis mes galime išvalyti griovį, tačiau tolimesnė jo būklė priklauso tik nuo priežiūros. Prižiūrimas griovys pralaidus ilgai, leidžia tinkamai funkcionuoti drenažo sistemoms. Kiekvieno ūkininko garbės reikalas turėtų būti susitvarkyti šalia savo žemių esančius melioracijos griovius“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.


Jos teigimu, pagal dabartines melioracijai skiriamas valstybės lėšas visi mūsų rajono grioviai turėtų būti sutvarkyti tik maždaug per 40–50 metų.

„Galima pasinaudoti ES remiama kraštovaizdžio programa ir deklaruojant pasėlius į savo plotus įtraukti melioracijos griovius. Už nušienautą hektarą griovio mokama 150 eurų kompensacija. Tiesa, žmonės nenori prisiimti įsipareigojimų, todėl šia programa naudojasi vos keletas mūsų rajono žemdirbių“, – sakė R. Leščevičiūtė-Romikaitė.

Specialistė teigė pastebėjusi, kad rajone yra nemažai supratingų ūkininkų, kurie patys remontuoja ir prižiūri melioracijos statinius. Visgi patikrinimų metu itin dažnai užfiksuojama atvejų, kai laukuose randama pažeista vieno metro pločio melioracijos griovio apsauginė juosta. Pagal įstatymus, ją galima arti tik persėjant žolę.

„Arimo metu žemės grumstai byra į griovio dugną, susidaro sąnašos. Be to, pažeidus šią juostą stiprus lietus dažnai nuplauna dirvožemį ir suneša jį į griovį, dėl to dugnas greičiau dumblėja. Taip pamažu griovys neatlieka savo paskirties ir užtvenkia drenažo žiotis, sumažina veikimo efektyvumą bei pablogina dirbamų žemių sausėjimą“, – vardijo R. Leščevičiūtė-Romikaitė.




Prašo supratingumo

Šiuo metu rajono teritorijoje jau vyksta griovių remonto ir priežiūros darbai. Remontuojant griovius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš vagų pašalinamos grunto sąnašos, augmenija bei įvairūs kliuviniai, išvalomos drenažo žiotys, nuo griovių šlaitų ir pagriovių pašalinami krūmai, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. Atliekami darbai žemių savininkams sudaro tam tikrų nepatogumų, tačiau specialistai ūkininkų prašo kantrybės ir supratimo. Jų teigimu, lėšų įsisavinimo laikas yra ribotas, o sutarčių terminų reikia griežtai laikytis.

„Rangovams fiziškai neįmanoma atlikti visus numatytus darbus per tą trumpą laikotarpį, kai derlius jau nuimtas, o žieminės kultūros dar nepasėtos. Jie dar prieš melioracijos darbų pradžią iš anksto informuoja žemių savininkus. Dažniausiai kompromisą rasti pavyksta – gyventojai palieka dalį neužsėto ploto, o rangovai po derliaus nuėmimo laukuose paskirsto gruntą. Kartais tarp abiejų pusių kyla šiokių tokių konfliktų. Deja, kompensacijų už padarytus nuostolius niekas neskiria. Pats žemės savininkas turi nuspręsti, ar geriau vienais metais dėl remonto metu suniokotų pasėlių patirti nedidelių nuostolių, ar dėl neveikiančių melioracijos statinių negauti norimo derliaus ne vienus metus“, – kalbėjo L. Inkratienė.



Išspręs įsisenėjusias problemas

Žemės ūkio skyriaus specialistės pasakojo, kad iš gyventojų nuolat sulaukia prašymų tvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Jų yra tiek daug, kad vien norint išvalyti visus prašančiųjų griovius prireiks mažiausiai 5 metų. Tuo tarpu prašymai dėl avarinio drenažo remonto praėjusiais metais buvo patenkinti visi.

Šiemet Savivaldybės specialistai kol kas sulaukė tik 12 gyventojų prašymų. Be abejo, tam įtakos turėjo ir sausas pavasaris.

„Dėl šalyje paskelbto karantino žmonės gali teikti prašymus tiek paprastu, tiek elektroniniu paštu. Jie užregistruojami ir įtraukiami į eilę. Avariniai gedimai tvarkomi tik gavus Valstybės žemės fondo inspektoriaus sutikimą“, – sakė L. Inkratienė.

Rajone melioracijos darbai atliekami ne tik už valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų lėšas. Įgyvendinti Vilkaviškio rajono kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programą Savivaldybė, savo ruožtu, melioracijos statinių remontui šiemet skyrė 40 tūkst. eurų. Šios lėšos bus panaudotos melioracijos statiniams tvarkyti, prioritetą skiriant gyvenvietėse esančio drenažo avariniams gedimams šalinti.


Neseniai Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino beveik 600 tūkst. eurų finansavimą projektams „Vilkaviškio rajono Alvito ir Dailučių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ bei „Vilkaviškio rajono Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“. Abu juos ketinama įgyvendinti per artimiausius dvejus metus.

„Už skirtas ES lėšas rekonstravimo darbai bus atliekami Klausučių, Šiaudiniškių, Alvito ir Dailučių kadastrinėse vietovėse. Planuojama rekonstruoti apie 33 km griovių, 36 pralaidas bei 6 tiltus. Bus rekonstruojamos Maldėnų ir Klausučių kaimų drenažo sistemos. Maldėnų gyvenvietę jau kone dešimtmetį semia bei tvindo iš laukų atitekantis vanduo, o Klausučių kaime vamzdynai taip pat yra užsikimšę, gyventojams nuolat iškyla įvairių problemų. Gautas finansavimas padės visa tai išspręsti“, – teigė L. Inkratienė.



Publikuota: 2020-06-16 08:29:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* „Išskaidrinus“ skaidrumo rasta mažai
* Sukviesti institucijų atstovai gyventojų dėmesio nesulaukė
* Lenktynėse dėl medikų laimi pinigų medžiotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai