|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Klausučių seniūnijos Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Reda Ciganienė tiek su ūkininku Algirdu Totoraičiu, tiek su kitais žemdirbiais bendrauja laikydamasi visų saugumo reikalavimų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Į pabaigą artėja pasėlių deklaravimo laikotarpis. Dauguma rajono žemdirbių jau deklaravo savo plotus, o to nepadariusieji raginami paskubėti.
Vėluoja kasmet
Iki pasėlių deklaravimo pabaigos liko kiek daugiau nei savaitė. Šiemet ūkininkai deklaruoti savo plotus gali iki birželio 22 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima pateikti iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. Įprastai rajone deklaruoti pasėlius kasmet pavėluoja maždaug 200–250 ūkininkų.
„Pernai mūsų seniūnijoje deklaruoti savo plotus pavėlavo penki asmenys. Vienas iš jų suskubo tik pačią paskutinę leistiną dieną. Įdomu tai, kad šiemet jis pasėlius deklaravo vienas pirmųjų. Žmogus tikriausiai paskaičiavo, kiek nuostolių patyrė dėl savo užmaršumo ir šiemet į viską pažiūrėjo daug atsakingiau. Įprastai aš pati bent po kelis kartus skambinu ir asmeniškai raginu ūkininkus paskubėti, tačiau vis tiek kasmet atsiranda tokių, kurie vėluoja viską atlikti laiku ir dėl to vėliau skaudžiai nukenčia“, – sakė Klausučių seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Reda Ciganienė.
Klausučių seniūnijoje iki vakar dienos savo plotus buvo deklaravę 242 ūkininkai. Iš viso šioje seniūnijoje žemę dirba apie 300 asmenų.
Vakar dienos duomenimis, iš rajone esančių maždaug 4000 žemdirbių savo plotus deklaravo 2910. Daugiausiai paraiškų surinkta Šeimenos (550), Bartninkų (434), Pilviškių (306) bei Kybartų (257) seniūnijose.
Laikosi saugumo reikalavimų
Ankstesniais metais neretai pasitaikydavo, jog deklaruoti savo plotus norintys pareiškėjai į seniūnijas ateidavo iš anksto nesitarę su ten dirbančiais specialistais. Šiemet, siekiant išvengti žmonių susibūrimo ir artimo kontakto, pareiškėjai privalo registruotis iš anksto. Jiems paskiriamas konkretus atvykimo į seniūniją laikas. Neužsiregistravusieji gyventojai dažniausiai neaptarnaujami.
Atvykę asmenys privalo naudotis visomis būtinomis apsaugos priemonėmis. Jų taip pat prašoma su savimi turėti mėlynos spalvos rašymo priemonę.
Stengiantis sukurti saugią darbo aplinką, šiemet ant stalų įrengtos pertvaros, specialistai aprūpinti kaukėmis, skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu. Pareiškėjams pastatyti papildomi stalai su monitoriais. Taip siekiama, kad ūkininkai net ir sėdėdami toliau nuo specialistų matytų savo įbraižomus laukus. Didžioji dalis seniūnų pasirūpino, kad kabinetai, kur vyksta pasėlių deklaravimas, laikinai būtų įrengti pirmame aukšte, netoli lauko durų.
„Dar nepasitaikė nė vieno ūkininko, kuris būtų atėjęs be apsauginės veido kaukės. Visi žemdirbiai – supratingi, laikosi saugumo reikalavimų. Tiesa, keletas ūkininkų vis dėlto neužsiregistravo iš anksto, tačiau juos vis tiek aptarnavau. Su kai kuriais žemdirbiais tenka dirbti ir savaitgaliais, ir vakarais. Įprastai su vienu pareiškėju užtrunku nuo 15 minučių iki kelių valandų. Viskas priklauso nuo ūkio dydžio ir nuo to, kaip pats ūkininkas būna pasiruošęs“, – pasakojo Šeimenos seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Onutė Čėsnienė.
Jos kolegė R. Ciganienė teigė pastebėjusi, kad dėl visų saugumo reikalavimų šiemet darbo procesas trunka šiek tiek ilgiau, nei įprastai. Po kiekvieno pareiškėjo specialistei tenka dezinfekuoti darbo vietą, vėdinti patalpas. Be to, ūkininkai į vidų įeina tik tuomet, kai būna pakviečiami. Iki tol jie savo eilės laukia automobiliuose.
Geriau pasiruošę
Kalbintų specialisčių teigimu, kad kontaktas būtų kuo trumpesnis, žemdirbiai privalo atlikti tam tikrus namų darbus. Būtina gerai žinoti, kas ir kuriame lauke auga. Naujai deklaruojamiems žemės sklypams reikia turėti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Jei sėjama sertifikuota javų sėkla, būtina pateikti jos įsigijimo faktą pagrindžiančius dokumentus, gerai žinoti auginamų javų bei rapsų veisles. Jei ūkininkai augina cukrinius runkelius ir nori gauti susietąją išmoką, deklaravimo metu reikia pateikti cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį.
„Sunkiausia dirbti su tais ūkininkais, kurie prastai orientuojasi žemėlapiuose, nežino tiksliai, kokios kultūros auga jų plotuose. Pavyzdžiui, su viena pareiškėja šiemet užtrukome daugiau nei 3 valandas, nors jos valdomas plotas – vos keletas hektarų. Moteris niekaip neatsiminė, kur tiksliai žemėlapyje yra pavaizduoti jos laukai, prašė įvardyti kaimyninių žemių savininkus. Deja, dėl duomenų apsaugos reikalavimų mes jau negalime to padaryti“, – sakė O. Čėsnienė.
R. Ciganienė pastebėjo, kad, nepaisant visko, šiemet ūkininkai deklaruoti pasėlių ateina geriau pasiruošę nei ankstesniais metais. Dauguma jų naudojosi nuotolinėmis konsultacijomis, vykusiomis dar iki pasėlių deklaravimo pradžios.
Prognozuoja neblogą derlių
Nors ūkininkams yra galimybė pasėlių plotus patiems deklaruoti internetu, dauguma to vengia ir vis tiek kreipiasi į seniūnijose dirbančius Žemės ūkio skyriaus specialistus. Pavyzdžiui, Šeimenos seniūnijoje iki šiol tokia galimybe pasinaudojo vos 5 žemdirbiai.
„Anksčiau keletas žemdirbių pabandė savarankiškai deklaruoti pasėlius, tačiau po metų vėl prašė mūsų pagalbos“, – pastebėjimais dalijosi R. Ciganienė.
Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Algirdas Totoraitis tikino niekada rimtai nesvarstęs galimybės savarankiškai deklaruoti pasėlius. Kartu su vaikais maždaug 450 ha žemės dirbantis vyras teigė pas specialistus gaunantis visą reikiamą pagalbą, norimas konsultacijas, todėl jam taip yra patogiau.
Savarankiškai deklaruoti plotų niekada negalvojo ir Čyčkų kaime ūkininkaujantis Vincas Šeštokas. Seniau vyras turėjo daugiau žemės, tačiau šiuo metu savarankiškai dirba tik 3 ha plotą. Juose Šeimenos seniūnijos ūkininkas augina kviečius. Jis prisipažino ne visada atsimenantis, jog laikas deklaruoti pasėlius. Kartais jam apie tai primena seniūnijos specialistė. Dėl to vyras jai yra be galo dėkingas.
„Ūkininkauju apie 30 metų. Kasmet pasėlius deklaruoju laiku. Nors šiemet terminas dėl pandemijos buvo nukeltas vėlesniam laikui, tačiau ūkininkams tai gal net išėjo į naudą – pavasariniai darbai laukuose jau nudirbti, o vasariniai dar laukia savo eilės. Dabar galima ramiai sutvarkyti visus dokumentus“, – pabrėžė A. Tototraitis.
Jam antrino ir toje pačioje seniūnijoje ūkininkaujantis Vitalis Skystimas. Maždaug 130 ha žemės dirbantis vyras savo plotus deklaravo dar gegužės pradžioje. Anot jo, šie metai – netradiciniai. Sėją dalis ūkininkų pabaigė dar kovo pabaigoje, tad laiko atsakingai pasiruošti pasėlių deklaravimui šiemet buvo kaip niekada daug.
Tiek V. Skystimas, tiek A. Totoraitis prognozavo neblogą šių metų derlių.
„Pasėliai peržiemojo puikiai, o kai gegužę jiems ėmė trūkti drėgmės – lijo. Dabar svarbu, kad tik per javapjūtę nelytų. Grūdų kainos kol kas atrodo taip pat gana patraukliai“, – džiaugėsi V. Skystimas.
Į pabaigą artėja pasėlių deklaravimo laikotarpis. Dauguma rajono žemdirbių jau deklaravo savo plotus, o to nepadariusieji raginami paskubėti. |
Iki pasėlių deklaravimo pabaigos liko kiek daugiau nei savaitė. Šiemet ūkininkai deklaruoti savo plotus gali iki birželio 22 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima pateikti iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. Įprastai rajone deklaruoti pasėlius kasmet pavėluoja maždaug 200–250 ūkininkų.
„Pernai mūsų seniūnijoje deklaruoti savo plotus pavėlavo penki asmenys. Vienas iš jų suskubo tik pačią paskutinę leistiną dieną. Įdomu tai, kad šiemet jis pasėlius deklaravo vienas pirmųjų. Žmogus tikriausiai paskaičiavo, kiek nuostolių patyrė dėl savo užmaršumo ir šiemet į viską pažiūrėjo daug atsakingiau. Įprastai aš pati bent po kelis kartus skambinu ir asmeniškai raginu ūkininkus paskubėti, tačiau vis tiek kasmet atsiranda tokių, kurie vėluoja viską atlikti laiku ir dėl to vėliau skaudžiai nukenčia“, – sakė Klausučių seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Reda Ciganienė.
Klausučių seniūnijoje iki vakar dienos savo plotus buvo deklaravę 242 ūkininkai. Iš viso šioje seniūnijoje žemę dirba apie 300 asmenų.
Vakar dienos duomenimis, iš rajone esančių maždaug 4000 žemdirbių savo plotus deklaravo 2910. Daugiausiai paraiškų surinkta Šeimenos (550), Bartninkų (434), Pilviškių (306) bei Kybartų (257) seniūnijose.
Ankstesniais metais neretai pasitaikydavo, jog deklaruoti savo plotus norintys pareiškėjai į seniūnijas ateidavo iš anksto nesitarę su ten dirbančiais specialistais. Šiemet, siekiant išvengti žmonių susibūrimo ir artimo kontakto, pareiškėjai privalo registruotis iš anksto. Jiems paskiriamas konkretus atvykimo į seniūniją laikas. Neužsiregistravusieji gyventojai dažniausiai neaptarnaujami.
Atvykę asmenys privalo naudotis visomis būtinomis apsaugos priemonėmis. Jų taip pat prašoma su savimi turėti mėlynos spalvos rašymo priemonę.
Stengiantis sukurti saugią darbo aplinką, šiemet ant stalų įrengtos pertvaros, specialistai aprūpinti kaukėmis, skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu. Pareiškėjams pastatyti papildomi stalai su monitoriais. Taip siekiama, kad ūkininkai net ir sėdėdami toliau nuo specialistų matytų savo įbraižomus laukus. Didžioji dalis seniūnų pasirūpino, kad kabinetai, kur vyksta pasėlių deklaravimas, laikinai būtų įrengti pirmame aukšte, netoli lauko durų.
„Dar nepasitaikė nė vieno ūkininko, kuris būtų atėjęs be apsauginės veido kaukės. Visi žemdirbiai – supratingi, laikosi saugumo reikalavimų. Tiesa, keletas ūkininkų vis dėlto neužsiregistravo iš anksto, tačiau juos vis tiek aptarnavau. Su kai kuriais žemdirbiais tenka dirbti ir savaitgaliais, ir vakarais. Įprastai su vienu pareiškėju užtrunku nuo 15 minučių iki kelių valandų. Viskas priklauso nuo ūkio dydžio ir nuo to, kaip pats ūkininkas būna pasiruošęs“, – pasakojo Šeimenos seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Onutė Čėsnienė.
Jos kolegė R. Ciganienė teigė pastebėjusi, kad dėl visų saugumo reikalavimų šiemet darbo procesas trunka šiek tiek ilgiau, nei įprastai. Po kiekvieno pareiškėjo specialistei tenka dezinfekuoti darbo vietą, vėdinti patalpas. Be to, ūkininkai į vidų įeina tik tuomet, kai būna pakviečiami. Iki tol jie savo eilės laukia automobiliuose.
Kalbintų specialisčių teigimu, kad kontaktas būtų kuo trumpesnis, žemdirbiai privalo atlikti tam tikrus namų darbus. Būtina gerai žinoti, kas ir kuriame lauke auga. Naujai deklaruojamiems žemės sklypams reikia turėti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Jei sėjama sertifikuota javų sėkla, būtina pateikti jos įsigijimo faktą pagrindžiančius dokumentus, gerai žinoti auginamų javų bei rapsų veisles. Jei ūkininkai augina cukrinius runkelius ir nori gauti susietąją išmoką, deklaravimo metu reikia pateikti cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį.
„Sunkiausia dirbti su tais ūkininkais, kurie prastai orientuojasi žemėlapiuose, nežino tiksliai, kokios kultūros auga jų plotuose. Pavyzdžiui, su viena pareiškėja šiemet užtrukome daugiau nei 3 valandas, nors jos valdomas plotas – vos keletas hektarų. Moteris niekaip neatsiminė, kur tiksliai žemėlapyje yra pavaizduoti jos laukai, prašė įvardyti kaimyninių žemių savininkus. Deja, dėl duomenų apsaugos reikalavimų mes jau negalime to padaryti“, – sakė O. Čėsnienė.
R. Ciganienė pastebėjo, kad, nepaisant visko, šiemet ūkininkai deklaruoti pasėlių ateina geriau pasiruošę nei ankstesniais metais. Dauguma jų naudojosi nuotolinėmis konsultacijomis, vykusiomis dar iki pasėlių deklaravimo pradžios.
Nors ūkininkams yra galimybė pasėlių plotus patiems deklaruoti internetu, dauguma to vengia ir vis tiek kreipiasi į seniūnijose dirbančius Žemės ūkio skyriaus specialistus. Pavyzdžiui, Šeimenos seniūnijoje iki šiol tokia galimybe pasinaudojo vos 5 žemdirbiai.
„Anksčiau keletas žemdirbių pabandė savarankiškai deklaruoti pasėlius, tačiau po metų vėl prašė mūsų pagalbos“, – pastebėjimais dalijosi R. Ciganienė.
Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Algirdas Totoraitis tikino niekada rimtai nesvarstęs galimybės savarankiškai deklaruoti pasėlius. Kartu su vaikais maždaug 450 ha žemės dirbantis vyras teigė pas specialistus gaunantis visą reikiamą pagalbą, norimas konsultacijas, todėl jam taip yra patogiau.
Savarankiškai deklaruoti plotų niekada negalvojo ir Čyčkų kaime ūkininkaujantis Vincas Šeštokas. Seniau vyras turėjo daugiau žemės, tačiau šiuo metu savarankiškai dirba tik 3 ha plotą. Juose Šeimenos seniūnijos ūkininkas augina kviečius. Jis prisipažino ne visada atsimenantis, jog laikas deklaruoti pasėlius. Kartais jam apie tai primena seniūnijos specialistė. Dėl to vyras jai yra be galo dėkingas.
„Ūkininkauju apie 30 metų. Kasmet pasėlius deklaruoju laiku. Nors šiemet terminas dėl pandemijos buvo nukeltas vėlesniam laikui, tačiau ūkininkams tai gal net išėjo į naudą – pavasariniai darbai laukuose jau nudirbti, o vasariniai dar laukia savo eilės. Dabar galima ramiai sutvarkyti visus dokumentus“, – pabrėžė A. Tototraitis.
Jam antrino ir toje pačioje seniūnijoje ūkininkaujantis Vitalis Skystimas. Maždaug 130 ha žemės dirbantis vyras savo plotus deklaravo dar gegužės pradžioje. Anot jo, šie metai – netradiciniai. Sėją dalis ūkininkų pabaigė dar kovo pabaigoje, tad laiko atsakingai pasiruošti pasėlių deklaravimui šiemet buvo kaip niekada daug.
Tiek V. Skystimas, tiek A. Totoraitis prognozavo neblogą šių metų derlių.
„Pasėliai peržiemojo puikiai, o kai gegužę jiems ėmė trūkti drėgmės – lijo. Dabar svarbu, kad tik per javapjūtę nelytų. Grūdų kainos kol kas atrodo taip pat gana patraukliai“, – džiaugėsi V. Skystimas.
Publikuota: 2020-06-18 09:03:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|