|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Religija
|
|
|
Stendas kunigų žūties vietoje primena skaudžią pirmosios karo dienos egzekuciją.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Šeštadienį Budavonės miške šv. Mišių auka tradiciškai buvo prisiminti 1941 metais, birželio 22-ąją, pirmąją karo dieną enkavedistų žiauriai nukankinti trys Vilkaviškio vyskupijos kunigai.
Šiemet prisimenama, kad prieš 20 metų, 2000-aisiais Krikščionybės jubiliejaus metais, trys dvasininkai: Justinas Dabrila, Jonas Petrika ir Vaclovas Balsys buvo įrašyti į XX amžiaus tikėjimo kankinių sąrašą.
Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, koncelebravo septyni dekanato parapijų kunigai: Virginijus Vaitkus (Gižų), Alvydas Dvareckas (Bartninkų), Gediminas Marcinkevičius (Virbalio), Deividas Baumila (Vilkaviškio), Vytautas Kajokas (Alvito), Mindaugas Martinaitis (Alksnėnų), Vaclovas Stakėnas (Kybartų). Giedojo Bartninkų parapijos choras.
Homilijos pradžioje Gižų klebonas kun. V. Vaitkus kreipėsi į drąsius tikinčiuosius, kurie nepabūgo dar tebesklandančio koronaviruso grėsmės ir atvyko malda apglėbti kunigystės brolių atminimo. Dvasininkas suintrigavo pirmąja įžvalga, jog „nukankintiems kunigams buvo lengviau, nes jie prieš akis matė priešą, kuris gąsdino, kankino. Jie, turėdami tikėjimą į Kristų, tą priešą įveikė savo mirtimi. Dabartinė realybė yra ta, kad turime daug priešų, bet jų nematome“. Kunigas kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus dokumentuose minimą ekologinę krizę, apie paprasčiausio žmoniškumo, pagarbos Dievui, bendriems namams – Žemei stygių.
Prelatas V. Gustaitis apgailestavo, kad į šiemetinį minėjimą Budavonėje atvyko nedaug žmonių, akcentavo, kad karantino akivaizdoje mes save nuo daug ko „atleidžiame“: atsakomybės, pareigų, lengvai pasiteisindami, kad dėl daug ko kalti kiti, o ne mes patys. Prelatas kvietė maldai už visame pasaulyje nuo viruso nukentėjusius, mirusius, sergančius žmones. Kvietė pasimelsti ir už nuolatinį šių minėjimų dalyvį marijampolietį poetą Jeronimą Šalčiūną, kuris kiekvienais metais paskaitydavo savo naują eilėraštį, skirtą Budavonės kankiniams atminti.
Džiuginanti gija: tarsi nematomos rankos ir širdys be kaltės nukankintų kunigų žūties vietą kaip ir kiekvienais ankstesniais metais išpuošė sodriai darželiuose sužydusiais vasaros žiedais, sutvarkė aplinką. Bartninkų parapijos klebonas ir seniūnė sakė, kad žmonės, ypač Geisteriškių kaimo, tai padaro su didele meile ir kruopštumu, be išskirtinių prašymų ar priminimų.
Lygiai po metų, 2021-ųjų birželį, bus minimos trijų Budavonės kankinių žūties 80-osios metinės. Per tą laiką nutekėjo visos, galima sakyti, ilgaamžės kartos gyvenimas. Kiek savo širdyse nepalaužtą, nenugalėtą tikėjimą palaiko kitos kartos, kiek jos atsimena šiuos ir kitus tikėjimo kankinius?
Šeštadienį Budavonės miške šv. Mišių auka tradiciškai buvo prisiminti 1941 metais, birželio 22-ąją, pirmąją karo dieną enkavedistų žiauriai nukankinti trys Vilkaviškio vyskupijos kunigai. |
Šiemet prisimenama, kad prieš 20 metų, 2000-aisiais Krikščionybės jubiliejaus metais, trys dvasininkai: Justinas Dabrila, Jonas Petrika ir Vaclovas Balsys buvo įrašyti į XX amžiaus tikėjimo kankinių sąrašą.
Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, koncelebravo septyni dekanato parapijų kunigai: Virginijus Vaitkus (Gižų), Alvydas Dvareckas (Bartninkų), Gediminas Marcinkevičius (Virbalio), Deividas Baumila (Vilkaviškio), Vytautas Kajokas (Alvito), Mindaugas Martinaitis (Alksnėnų), Vaclovas Stakėnas (Kybartų). Giedojo Bartninkų parapijos choras.
Homilijos pradžioje Gižų klebonas kun. V. Vaitkus kreipėsi į drąsius tikinčiuosius, kurie nepabūgo dar tebesklandančio koronaviruso grėsmės ir atvyko malda apglėbti kunigystės brolių atminimo. Dvasininkas suintrigavo pirmąja įžvalga, jog „nukankintiems kunigams buvo lengviau, nes jie prieš akis matė priešą, kuris gąsdino, kankino. Jie, turėdami tikėjimą į Kristų, tą priešą įveikė savo mirtimi. Dabartinė realybė yra ta, kad turime daug priešų, bet jų nematome“. Kunigas kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus dokumentuose minimą ekologinę krizę, apie paprasčiausio žmoniškumo, pagarbos Dievui, bendriems namams – Žemei stygių.
Prelatas V. Gustaitis apgailestavo, kad į šiemetinį minėjimą Budavonėje atvyko nedaug žmonių, akcentavo, kad karantino akivaizdoje mes save nuo daug ko „atleidžiame“: atsakomybės, pareigų, lengvai pasiteisindami, kad dėl daug ko kalti kiti, o ne mes patys. Prelatas kvietė maldai už visame pasaulyje nuo viruso nukentėjusius, mirusius, sergančius žmones. Kvietė pasimelsti ir už nuolatinį šių minėjimų dalyvį marijampolietį poetą Jeronimą Šalčiūną, kuris kiekvienais metais paskaitydavo savo naują eilėraštį, skirtą Budavonės kankiniams atminti.
Džiuginanti gija: tarsi nematomos rankos ir širdys be kaltės nukankintų kunigų žūties vietą kaip ir kiekvienais ankstesniais metais išpuošė sodriai darželiuose sužydusiais vasaros žiedais, sutvarkė aplinką. Bartninkų parapijos klebonas ir seniūnė sakė, kad žmonės, ypač Geisteriškių kaimo, tai padaro su didele meile ir kruopštumu, be išskirtinių prašymų ar priminimų.
Lygiai po metų, 2021-ųjų birželį, bus minimos trijų Budavonės kankinių žūties 80-osios metinės. Per tą laiką nutekėjo visos, galima sakyti, ilgaamžės kartos gyvenimas. Kiek savo širdyse nepalaužtą, nenugalėtą tikėjimą palaiko kitos kartos, kiek jos atsimena šiuos ir kitus tikėjimo kankinius?
Publikuota: 2020-06-25 09:12:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|