|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Gyvūnams, kaip ir žmonėms, per dideli karščiai kelia pavojų.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausias priemones, galinčias sumažinti gyvūnų patiriamą stresą vasaros karščių metu.
Venkite vidudienio kaitros
Planuojant gyvūnus pervežti, būtina atsižvelgti į oro temperatūrą ir drėgmę. Tvyrant karščiams vežami gyvūnai gali patirti papildomą stresą, dėl kurio smarkiai pablogėja jų sveikatos būklė, gyvūnai gali net nugaišti. Didelė aplinkos drėgmė sustiprina neigiamą aukštos temperatūros poveikį.
Karštyje gyvūnai vėsinasi prakaituodami ar alsuodami, taip išskirdami vandens garus. Esant didelei drėgmei, vandens garai išsiskiria sunkiau, todėl gyvūnai gali patirti kančių.
Veterinarijos specialistai pataria atsisakyti gyvūnus pervežti tolimais atstumais, jei bent viename suplanuotos kelionės maršruto etape tikėtina oro temperatūra priartės prie 30 °C. Geriausia keliones planuoti naktį arba anksti ryte, esant vėsesniam orui. Be to, joms reikėtų kruopščiai pasiruošti iš anksto – vengti vidurdienio, pačios karščiausios temperatūros, laukimo laiko ir ilgų pertraukų jos metu, nes dėl bet kokių trukdžių kelionės metu, pvz., transporto kamščių, gedimų ir kt., gali kilti rimtų pasekmių vežamiems gyvūnams.
Reikia daugiau erdvės
Kelionės metu būtina dažniau tikrinti gyvūnus, stebėti jų sveikatos būklę, dažniau aprūpinti vandeniu ar elektrolitų tirpalais. Transporto priemonėje per karščius reikėtų ne mažiau kaip 30 proc. padidinti kiekvienam gyvūnui tenkantį plotą, kad pagerėtų oro cirkuliacija, taip pat gyvūnus vežti ne ant visų platformų, ir, kur įmanoma, padidinti platformų aukštį.
Transporto priemonei sustojus, patariama laikyti įjungtą ventiliaciją ir norint, kad transporto priemonė neperkaistų, stengtis ją statyti pavėsyje, statmenai vėjo krypčiai.
Prieš transportuojant gyvulius vežėjai turi turėti parengtus neatidėliotinų priemonių planus, kuriuos būtų pasiruošę įgyvendinti esant ekstremalioms klimato sąlygoms. Juose turi būti detaliai nurodyti gyvūnų kontrolės postai, numatyta, su kuo galima susisiekti kritinėje situacijoje, kur bus papildomos vandens atsargos, paaiškinta, kaip personalas turėtų atpažinti karščio streso sukeltus požymius ir kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis.
Gyvūnus vežantys vairuotojai turi būti apmokyti ir žinoti, kaip elgtis kritinių situacijų metu.
Karščiausia – už kabinos
Vežant ūkinės paskirties gyvulius (kiaules, karves, arklius ir kt.) ilgesniais negu 8 val. trunkančiais maršrutais, būtinos tokioms kelionėms specialiai pritaikytos transporto priemonės. VMVT veterinarijos specialistai jas tikrina ir išduoda specialius patvirtinimo pažymėjimus.
Toks pažymėjimas išduodamas, jeigu transporto priemonėje sumontuota įranga temperatūrai sekti ir fiksuoti bei ventiliacijos sistema, kuri, išjungus variklį, veiktų dar apie 4 val. Visose transporto priemonėse turi būti ir pakankamai vandens bei funkcionali girdymo įranga. Be to, vežėjai turi būti susipažinę su konkrečiais transporto priemonės ventiliavimo ir temperatūros stebėjimo reikalavimais bei užtikrinti jų veikimą visos kelionės metu.
Norint vežti gyvūnus privalu žinoti, kad transporto priemonėse įrengti ventiliatoriai negali pažeminti jos viduje esančios temperatūros žemiau aplinkos temperatūros. Automobiliui judant lėtai arba stovint (pvz., transporto kamščių metu), gyvūnų kūno šiluma per labai trumpą laiką pakelia temperatūrą transporto priemonės viduje. Fizinis gyvūnų kontaktas neleidžia išsisklaidyti išskiriamai kūno šilumai bei trukdo oro srautui atvėsinti kūną.
Reikėtų žinoti, kad aukščiausia temperatūra transporto priemonės viduje yra už kabinos ir viršutinėse platformose.
Svarbi ir ventiliacija
Per karščius gyvūnų organizmuose vyksta pokyčiai, padidėja išskiriamų skysčių kiekis. Dėl to pakinta jų kraujotakos, kvėpavimo, nervų ir kitų sistemų organų bei audinių fiziologinės funkcijos. Didžiausia perkaitimo rizika yra kiaulėms ir paukščiams, kadangi šie gyvūnai neprakaituoja. Taigi, ne tik vežami, bet ir laukuose ganomi ar uždarose patalpose laikomi gyvūnai turi būti aprūpinti pakankamu kiekiu vandens, reguliariai, kelis kartus per dieną, pagirdyti.
Šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulėtoje vietoje karščiausiu dienos metu. Gyvulius vidudienį geriau suvaryti į medžių paunksnes ar parginti į tvartus vidurdienį, aplaistyti vandeniu.
Pastatuose, ypač paukštidėse, kiaulių laikymo vietose, tvyrant karščiams turi nepertraukiamai veikti efektyvios patalpų vėdinimo sistemos.
Per audras, škvalus, žaibuojant gali sutrikti elektros energijos tiekimas – tai dažniausia ventiliavimo sistemų gedimų priežastis. Gyvūnų laikytojų pareiga – užtikrinti, kad ventiliacijos gyvūnų laikymo patalpose pakaktų ir pavojaus gyvūnų sveikatai nekiltų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausias priemones, galinčias sumažinti gyvūnų patiriamą stresą vasaros karščių metu. |
Planuojant gyvūnus pervežti, būtina atsižvelgti į oro temperatūrą ir drėgmę. Tvyrant karščiams vežami gyvūnai gali patirti papildomą stresą, dėl kurio smarkiai pablogėja jų sveikatos būklė, gyvūnai gali net nugaišti. Didelė aplinkos drėgmė sustiprina neigiamą aukštos temperatūros poveikį.
Karštyje gyvūnai vėsinasi prakaituodami ar alsuodami, taip išskirdami vandens garus. Esant didelei drėgmei, vandens garai išsiskiria sunkiau, todėl gyvūnai gali patirti kančių.
Veterinarijos specialistai pataria atsisakyti gyvūnus pervežti tolimais atstumais, jei bent viename suplanuotos kelionės maršruto etape tikėtina oro temperatūra priartės prie 30 °C. Geriausia keliones planuoti naktį arba anksti ryte, esant vėsesniam orui. Be to, joms reikėtų kruopščiai pasiruošti iš anksto – vengti vidurdienio, pačios karščiausios temperatūros, laukimo laiko ir ilgų pertraukų jos metu, nes dėl bet kokių trukdžių kelionės metu, pvz., transporto kamščių, gedimų ir kt., gali kilti rimtų pasekmių vežamiems gyvūnams.
Kelionės metu būtina dažniau tikrinti gyvūnus, stebėti jų sveikatos būklę, dažniau aprūpinti vandeniu ar elektrolitų tirpalais. Transporto priemonėje per karščius reikėtų ne mažiau kaip 30 proc. padidinti kiekvienam gyvūnui tenkantį plotą, kad pagerėtų oro cirkuliacija, taip pat gyvūnus vežti ne ant visų platformų, ir, kur įmanoma, padidinti platformų aukštį.
Transporto priemonei sustojus, patariama laikyti įjungtą ventiliaciją ir norint, kad transporto priemonė neperkaistų, stengtis ją statyti pavėsyje, statmenai vėjo krypčiai.
Prieš transportuojant gyvulius vežėjai turi turėti parengtus neatidėliotinų priemonių planus, kuriuos būtų pasiruošę įgyvendinti esant ekstremalioms klimato sąlygoms. Juose turi būti detaliai nurodyti gyvūnų kontrolės postai, numatyta, su kuo galima susisiekti kritinėje situacijoje, kur bus papildomos vandens atsargos, paaiškinta, kaip personalas turėtų atpažinti karščio streso sukeltus požymius ir kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis.
Gyvūnus vežantys vairuotojai turi būti apmokyti ir žinoti, kaip elgtis kritinių situacijų metu.
Vežant ūkinės paskirties gyvulius (kiaules, karves, arklius ir kt.) ilgesniais negu 8 val. trunkančiais maršrutais, būtinos tokioms kelionėms specialiai pritaikytos transporto priemonės. VMVT veterinarijos specialistai jas tikrina ir išduoda specialius patvirtinimo pažymėjimus.
Toks pažymėjimas išduodamas, jeigu transporto priemonėje sumontuota įranga temperatūrai sekti ir fiksuoti bei ventiliacijos sistema, kuri, išjungus variklį, veiktų dar apie 4 val. Visose transporto priemonėse turi būti ir pakankamai vandens bei funkcionali girdymo įranga. Be to, vežėjai turi būti susipažinę su konkrečiais transporto priemonės ventiliavimo ir temperatūros stebėjimo reikalavimais bei užtikrinti jų veikimą visos kelionės metu.
Norint vežti gyvūnus privalu žinoti, kad transporto priemonėse įrengti ventiliatoriai negali pažeminti jos viduje esančios temperatūros žemiau aplinkos temperatūros. Automobiliui judant lėtai arba stovint (pvz., transporto kamščių metu), gyvūnų kūno šiluma per labai trumpą laiką pakelia temperatūrą transporto priemonės viduje. Fizinis gyvūnų kontaktas neleidžia išsisklaidyti išskiriamai kūno šilumai bei trukdo oro srautui atvėsinti kūną.
Reikėtų žinoti, kad aukščiausia temperatūra transporto priemonės viduje yra už kabinos ir viršutinėse platformose.
Per karščius gyvūnų organizmuose vyksta pokyčiai, padidėja išskiriamų skysčių kiekis. Dėl to pakinta jų kraujotakos, kvėpavimo, nervų ir kitų sistemų organų bei audinių fiziologinės funkcijos. Didžiausia perkaitimo rizika yra kiaulėms ir paukščiams, kadangi šie gyvūnai neprakaituoja. Taigi, ne tik vežami, bet ir laukuose ganomi ar uždarose patalpose laikomi gyvūnai turi būti aprūpinti pakankamu kiekiu vandens, reguliariai, kelis kartus per dieną, pagirdyti.
Šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulėtoje vietoje karščiausiu dienos metu. Gyvulius vidudienį geriau suvaryti į medžių paunksnes ar parginti į tvartus vidurdienį, aplaistyti vandeniu.
Pastatuose, ypač paukštidėse, kiaulių laikymo vietose, tvyrant karščiams turi nepertraukiamai veikti efektyvios patalpų vėdinimo sistemos.
Per audras, škvalus, žaibuojant gali sutrikti elektros energijos tiekimas – tai dažniausia ventiliavimo sistemų gedimų priežastis. Gyvūnų laikytojų pareiga – užtikrinti, kad ventiliacijos gyvūnų laikymo patalpose pakaktų ir pavojaus gyvūnų sveikatai nekiltų.
Publikuota: 2020-06-30 09:03:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|