„Santaka“ / ES milijardų skirstymui – 3 naujos sąlygos / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



ES milijardų skirstymui – 3 naujos sąlygos


Daugiau nei pusė europiečių pasisako už tai, kad Europos Sąjunga (ES) skirtų daugiau lėšų kovai su koronaviruso pandemijos padariniais. ES, reaguodama į piliečių balsą, yra pasiruošusi mesti didžiules investicijas ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti. Liepos 17–18 d. Briuselyje, beje, pirmą kartą nuo pandemijos pradžios, akis į akį susitiks ES valstybių vadovai – rinksis Europos Vadovų Taryba.

Ant jos stalo bus 2 pagrindiniai dokumentai: ilgametis 2021–2027 m. ES biudžetas ir vadinamasis ES ekonomikos gaivinimo fondas. Dėl abiejų dalykų Bendrijos narių pozicijos išsiskiria. Europos ateitis ateinantiems dešimtmečiams spręsis būtent dabar, ir, kaip sakiau anksčiau, tam prireiks rimtų kompromisų.

Į ką verta atkreipti dėmesį prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą? Kaip žinia, parengtas ilgametis 2021–2027 m. ES biudžetas yra kuklesnis nei tas, kurį anksčiau siūlė Europos Komisija. 2021–2027 m. biudžete šiuo metu numatyta 1074 mlrd. eurų, palyginti – 2014–2020 m. biudžetas siekė 959 mlrd. eurų. Augimas menkas ir nepakankamas išjudinti viruso pakirstą ekonomiką bei atkurti pasitikėjimą.

Todėl kaip papildoma skatinimo priemonė, greta ilgamečio ES biudžeto, ir buvo pasiūlytas ES ekonomikos gaivinimo fondas, siekiantis 750 mlrd. eurų. Iš jų 500 mlrd. numatyta išdalinti kaip dotacijas nuo viruso nukentėjusioms ES valstybėms, dar 250 mlrd. planuojama suteikti ES narėms paskolomis.


Ekonomikos gaivinimo fondo (kurį dar teks tvirtinti) lėšų skirstymas tiesiogiai ES valstybėms narėms, apeinant bendrąsias ES biudžeto dalijimo procedūras, jau dabar kelia galvos skausmą. Kai kurioms ES šalims jis didesnis nei kitoms. Kodėl?

Pirma: pirmą kartą istorijoje ES biudžeto lėšų skyrimas kaip sąlyga tiesiogiai siejamas su teisės viršenybės įgyvendinimu ir demokratijos – piliečių teisių bei laisvių – užtikrinimu. Tai reiškia, kad valstybės, kurios pamins europinės teisės viršenybės ir demokratijos kriterijus, gali netekti dalies ES paramos lėšų.

Dar įdomiau – siūloma, kad ES šiuo klausimu galėtų priimti sprendimus kvalifikuotos daugumos principu. Vadinasi, veto teisės neturės nė viena ES valstybė, o sprendimui priimti užtektų ketvirtadalio ES valstybių narių pritarimo. Esama situacija sufleruoja, kad bent dviem valstybėms – Lenkijai ir Vengrijai – gali iškilti svarios ES biudžeto lėšų dalies netekimo grėsmė. Pavyzdžiui, vien Lenkija dabar tikisi virš 80 mlrd. eurų ES paramos, todėl galimi biudžeto praradimai paliestų skaudžiai.

Antra: kaip papildomą sąlygą dotacijoms ir paramai iš ES gaivinimo fondo gauti siūloma numatyti įsipareigojimą investuoti į klimatui draugiškus sprendimus. Pagal projektą, iš 750 mlrd. gaivinimo fondo krepšelio netgi 30 proc. lėšų turėtų būti skiriama su klimato kaita susijusioms investicijoms. Tai greičiausiai reikš esminius energetikos ir ekonomikos sektoriaus pertvarkymus, kuriems prireiks papildomų investicijų iš nacionalinių ES valstybių narių biudžetų. Taigi – Vyriausybėms teks priimti ir nepopuliarius sprendimus. Beje, dar neteko girdėti, kad Lietuvoje žaliaisiais save vadinantieji apie tai rimčiau diskutuotų.


Trečia: Briuselis, siūlydamas ES gaivinimo fondą, iš dalies atsisako savo privilegijos konkrečioms sritims skirstyti paramos lėšas pagal ES vykdomas programas, tačiau pasilieka galimybę daryti įtaką per papildomą reikalavimą ES valstybėms narėms parengti atskirą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą 2021–2023 metams. Jį privalės pateikti visų ES valstybių Vyriausybės. Priminsiu, jog keliamas tikslas 750 mlrd. eurų panaudoti būtent per šį labai trumpą laikotarpį, po kurio ES lėšų srautas gerokai sumažės.

Žinoma, Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios tikisi solidesnės finansinės pagalbos iš ES gaivinimo fondo. Sprendžiant iš Lietuvos Vyriausybės vėlavimo skirstant paramą koronaviruso akivaizdoje, papildoma ES parama, kurią bus būtina greitai priimti ir panaudoti, nenuteikia ramiai. Tiesa, tos paramos pirmiausia reikia sulaukti.

Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, matyt, dar kartą išgirsime vadinamų taupiųjų ES valstybių narių – Austrijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos – skepsį. Šios valstybės greičiausiai sieks ne tik mažesnio ilgamečio ES biudžeto (bei atitinkamai mažesnių savo įmokų), bet ir kur kas didesnės priežiūros leidžiant pinigus iš specialaus ES fondo. Be to, minėtas valstybių ketvertas toliau kvestionuoja sprendimą dėl ES fondo siūlomos dotacijų ir paskolų proporcijos.


Europai reikia pasvertų ir tuo pat metu žaibiškų sprendimų. ES ir nacionalinių biudžetų lėšas reikės investuoti užtikrinant, kad pinigai nebūtų sudeginti politinių pageidavimų koncertuose. Piliečiai turės patys reikalauti rezultatų. Svarbiausi ES prioritetai – ekonomikos gaivinimas, efektyvi sveikatos apsauga ir klimato kaitos stabdymas – kol kas lieka nepajudinami.



Petras AUŠTREVIČIUS

Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys



Publikuota: 2020-07-16 14:10:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje įrengta dviračių remonto stotelė
* Artėja festivalio „Karvelėli mėlynasai“ uždarymas
* Dešimtoko pomėgis – ekstremalus sportas ir mažasis BMX dviratis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas