Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Visuomenės sveikatos specialistė Vilma Liaugaudaitė pasakoja apie atostogų metu keistinus interneto naudojimo įpročius ir skaitmeninės detoksikacijos svarbą.

Virtuali erdvė visuomet pasirengusi mus priimti ir užimti – internete dirbame, mokomės, pramogaujame, bendraujame, apsiperkame, net gydomės. Jei apgalvotume, kaip technologijos ir internetas veikia mūsų būdą jausti, mąstyti ar veikti – galime ir nustebti.

Priklausomybių ekspertai atkreipia dėmesį į galimas naujos formos priklausomybes, susijusias su patiriamu stresu ir technologijų naudojimu. Elgesys, susijęs su interneto naudojimu ir galintis turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – intensyvus naršymas, pernelyg didelis įsitraukimas į interaktyvius žaidimus ar lošimą, impulsyvus apsipirkinėjimas, nekontroliuojamas pornografijos žiūrėjimas – dažnas, siekiant sumažinti krizės, tokios kaip COVID-19 pandemija, keliamą stresą.



Būti šioje ekrano pusėje tampa vis sunkiau

Nuolatinis naujienų srautas, socialinių tinklų įrašai ir vaizdo turinys tapo kasdienių vartojimo įpročių dalimi. Yra žmonių, kuriuos tokia „dieta“ išsekina, juos ima kankinti nerimas. Tuomet pradeda suktis uždaras ratas: prastą psichologinę savijautą žmogus mėgina „gydyti“ nekontroliuojamai naršydamas internete. Taip gali išsivystyti įpročiai, kuriuos nutraukti gali būti itin sudėtinga.

Iššūkis – skaitmeninė detoksikacija

Jei dar nebandėte, pamėginkite patirti, koks jausmas tam tikrą laiką nesinaudoti technologijomis ir internetu. Atostogos yra puikus metas sukurti sau tokį iššūkį ir kuriam laikui apriboti tam tikras veiklas internete arba visai atsisakyti naudotis technologijomis. Tai išmėginusieji sako, jog toks eksperimentas suteikė galimybę turėti daugiau laisvo ir lėto laiko bei atrasti arba prisiminti užmirštas veiklas, geriau suprasti save.



Kas gali pasakyti, kad gal jau perdozuoju technologijų?

Iki šiol atlikti tyrimai rodo, jog neigiamos pasekmės atsiranda nereikšmingoms veikloms prie ekrano praleidžiant 4 val. ir daugiau. Geras rodiklis yra ir artimųjų reakcija ar asmeninė savijauta. Interneto probleminio naudojimo bruožų yra daug: nuotaikų pokyčiai, ilgėjantis laikas prie ekrano, suirzimas, apatija ar nuobodulys negalint prisijungti, ir pagerėjusi nuotaika naršant, perdėtas poreikis naršyti, sumažėjęs susidomėjimas kitomis veiklomis, savo pareigų apleidimas.

Probleminis interneto naudojimas sukelia reikšmingus neigiamus pokyčius žmogaus asmeninėje, šeimos, socialinėje, švietimo, užimtumo ar kitoje svarbioje gyvenimo srityje. Todėl, ypač pandemijos metu, būtinas saikas ir laiko kontrolė naudojantis internetu. Technologijų svarbai nuolat augant, gyvybiškai svarbu pabrėžti sveikus naudojimosi technologijomis įpročius, juolab kad lošimų, žaidimų, pornografijos industrijos visame pasaulyje šiuo laikotarpiu gali aktyviai skatinti klientus praleisti kuo daugiau laiko įsitraukiant į šias veiklas.

Dalis žmonių mėgins paaiškinti tokius sveikatai nepalankius naujus įpročius kaip vienintelį būdą susidoroti su nerimą keliančia situacija. Tačiau toks mąstymas gali kelti ilgalaikę grėsmę.



Kaip elgtis?

Emocinei, psichikos ir fizinei sveikatai svarbu racionalus ekrano laiko dozavimas, savistaba, pasitelkiant technologijas, o prireikus – ir specialistų pagalbą. Ugdant vaikų ir jaunimo sveikus technologijų naudojimo įpročius, ypač svarbu interaktyvios veiklos reguliavimas bei suaugusiųjų pavyzdys.

• Stebėkime save. Pasitikrinkime, kokiai veiklai skiriame daug laiko internete. Sąmoningai sekime, kiek laiko praleidžiame su įrenginiais – telefonu, kompiuteriu, televizija ar vaizdo žaidimų konsole. Žadintuvas ar specialios programėlės padės kontroliuoti internete praleidžiamą laiką, jį riboti.

• Vaikams – būkime pavyzdžiu. Suaugusiesiems būtina reguliuoti savo elgesį, susijusį su technologijų naudojimu, nes tai – pagalba vaikams mokantis kontroliuoti savo laiką internete.

• Venkime perteklinio naudojimosi. Analoginių technikos prietaisų (pvz., riešo laikrodžiai, žadintuvai) naudojimas vietoje išmaniųjų prietaisų gali padėti užkirsti kelią bereikalingai dažnam naudojimuisi technologijomis.

• Atpažinkime, kam naudojame technologijas. Palaikyti ryšį su kitais (internetu ar telefonu) yra svarbu siekiant sumažinti vienišumo jausmą, ypač fizinio atstumo laikotarpiu. Konferenciniai skambučiai, socialinių tinklų grupės, interaktyvūs žaidimai gali būti naudingi palaikant prasmingus ryšius fizinės distancijos atveju.

• Ieškokime pagalbos, jei jaučiame, kad situacija praranda kontrolę. Sunkiai kontroliuojant interneto naudojimą ar kokią nors veiklą jame (pvz.: potraukį lošti, žaisti, žiūrėti pornografiją), būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Ieškoti pagalbos ankstyvose stadijose gali būti itin efektyvu.

Saikingai naudojantis internetu, neigiamos įtakos psichikos sveikatai žmogus pajusti neturėtų, atvirkščiai – tai iš tiesų gali padėti išgyventi sudėtingą laikotarpį, tačiau daliai žmonių tai gali sukelti ilgalaikes priklausomybes, prisidėti prie probleminio interneto naudojimo įpročių vystymosi.

Vilmos Liaugaudaitė

Visuomenės sveikatos specialistė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---