Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

---

Briedmusės sparneliai labai lengvai nutrūksta, tad pamatę ant kūno ropojant plokščią rusvą gyvį žmonės dažnai išsigąsta, jog tai – erkė.

Ne vienas iš mūsų, rudenėjant braidydamas po miškus ir ieškodamas grybų, kur nors ant kūno pajutome ropinėjantį rusvą vabzdį, šiek tiek primenantį erkę, tik su sparneliais.

Tačiau šis kibus, dažnai į plaukus įsiveliantis plokščias sparnuotas vabzdys – tai ne erkė ir net ne jos giminaitis (erkė yra ne vabzdys, o voragyvis). Tai – briedmusė, priskiriama dvisparniams kraujasiurbiams vabzdžiams, kurių Lietuvoje kelios dešimtys rūšių.

Briedmusės labiausiai paplitusios lapuočių miškuose, ypač prie pelkių. Šių šešiakojų sutvėrimų daugiausiai pasirodo vasaros gale bei rugsėjo mėnesį, kuomet oro temperatūra svyruoja apie 15 laipsnių. Po pirmųjų šalnų briedmusių sumažėja, tačiau pakaitinus rudeninei saulutei, jos gali skraidyti net iki spalio mėnesio pabaigos.

Vis dėlto žmonėms briedmusės labai baimintis neverta. Atrodo ji gal ir nemaloniai, bet nieko blogo mums nepadarys.

„Jų yra daugelyje miškų, taip pat – ir Vištyčio regioniniame parke. Eini per mišką ir jau junti, kad kažkur plaukuose kutena – perbrauki ranka ir, žiūrėk, išsiimi briedmusę. Tačiau ne be reikalo ji taip vadinama: šis vabzdys iš tikrųjų minta briedžių, įvairių rūšių elnių krauju. Literatūroje rašoma, kad žmogaus kraujo briedmusė nesiurbia, bet įkąsti gali, tačiau man pačiam niekada to pajusti neteko. Žmonės ją iš tiesų dažnai painioja su erke, bet paprasčiausia šiuos gyvius atskirti iš to, kad briedmusė – minkšta, ji lengvai susitrina tarp pirštų, tuo tarpu erkės kūnas – kietas. Be to, briedmusė yra su sparneliais“, – pasakojo Vištyčio regioninio parko direkcijos ekologas Vaidas Leonavičius .

Briedmusių kūnas yra plokščias ir idealiai pritaikytas judėti gana glotniame elninių žvėrių kailyje, o kibios naguotos kojelės leidžia išsilaikyti. Jų sparneliai – nepaprastai trapūs, labai greitai nulūžta, tad likęs elnio ar briedžio kailyje vabzdys siurbia gyvūno kraują ir kas 6–8 dienas pagimdo lervutes, kurios krinta žemėn, įsirausia gilyn, ten virsta lėliukėmis ir bręsta keletą mėnesių.

Grybautojai ir šiaip po miškus, ypač lapuočių, pasivaikščioti mėgstantys žmonės turėtų žinoti, kad repelentai nuo briedmusių neapsaugo. Tad prieš vaikštynes miške reikėtų apsirengti uždarus rūbus, dėvėti galvos apdangalus – šios priemonės leis saugiau jaustis ir dėl erkių.

Jeigu briedmusė įkanda (nors tai būna tikrai retai), tą vietą ima peršėti, ji gali parausti, tačiau peršėjimas ir paraudimas greitai praeina. Erkinio encefalito, Laimo ligos ir kitokio žmogui pavojingo užkrato šis vabzdys neplatina.

Tad vaikščiodami po miškus labiau turėtume saugotis ne briedmusių, o erkių, ir stengtis nebraidyti po aukštas žolės, kur šių padarų slepiasi dažniausiai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---