„Santaka“ / Lietuviško interjero evoliucija: nuo pertekliaus iki minimalizmo / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą VOLVO 1000 su šiaudų smulkintuvu (3 m pjaunamoji), traktorių CASE JX1100U su frontaliniu krautuvu. Tel. 0 615 11933.
Galioja iki: 2024-06-24 13:28:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Lietuviško interjero evoliucija: nuo pertekliaus iki minimalizmo


Naujakuriai vis dažniau atsisako sovietmečiu itin populiaraus daiktų pertekliaus ir pirmenybę teikia „mažiau yra daugiau“ filosofijai. Dauguma lietuvių, įsirengdami būstą, rinktųsi modernaus minimalizmo, klasikinį arba skandinavišką interjerą. Tokią tendenciją atskleidė atlikta gyventojų apklausa.



Daugiau šviesos

„Ilgą laiką su prabanga asocijuotą daiktų gausą šiuolaikiniuose interjeruose keičia erdvės poreikis. Tai daugeliui ekonomiškai sparčiai augančių bei modernėjančių visuomenių būdinga tendencija. Vis daugiau dėmesio skiriama šviesai, o gyvenimas namuose turi būti patogus“, – konstatavo „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas.

Architektė Sabina Daugėlienė taip pat pastebėjo, jog anksčiau vyravo baldų ir apdailos medžiagų stoka, tad būstai dažnai būdavo panašūs, o šaliai atgavus nepriklausomybę ši rinka sparčiai išsiplėtė ir atsirado platus interjero detalių pasirinkimas.

„Neretai buvo persistengiama renkantis ir derinant skirtingas apdailos medžiagas, gausiai dekoruojant. Tačiau jau kuris laikas matome, kaip žmonės renkasi patvarias, gražiai senstančias natūralias medžiagas. Daugiau dėmesio skiriama daiktų kokybei, o ne kiekiui, vis dažniau būstą dekoruoti pasirenkami meno kūriniai“, – teigė architektė.





Svarbiausia – harmonija

Anot S. Daugėlienės, lietuviams renkantis interjero sprendimus pastebimas dėmesys šviesai, funkcionalumui ir paprastumui. Minimalistinio, skandinaviško ir klasikinio stilių pasirinkimus lemia juose vyraujanti harmoninga aplinka ir troškimas savo namuose būti natūralių medžiagų bei šviesos apsuptyje.

„Modernaus minimalizmo stilius pasižymi funkcionalumu. Tai iš pirmo žvilgsnio paprastas, mažai dekoro elementų turintis interjeras. Jo sėkmei itin svarbi darbų ir medžiagų kokybė, jų pasirinkimas – baldų ir detalių paprastai yra itin mažai, tad dėmesys sutelkiamas į kiekvieno daikto kokybę.

Skandinaviškas interjeras jau kiek laisvesnis, čia vyrauja natūralios medžiagos – medis, natūralūs audiniai, šviesos gausa“, – pasakojo specialistė.

Pasak jos, turbūt sunkiausiai apibūdinamas yra klasikinis stilius. Paprastai taip vadinami visi interjerai, kuriuose gausu tam tikro istorinio laikotarpio dekoro elementų, antikvarinių ar juos imituojančių baldų.



Diktuoja Vakarai

Apklausoje dalyvavusių dalyvių atsakymai taip pat patvirtino S. Daugėlienės minėtą šviesos ir harmonijos troškimą. Daugiau nei du trečdaliai respondentų įsirengdami būstą rinktųsi šviesius atspalvius (62 proc.), pastelines spalvas (33 proc.), o balta daugumai būtų vyraujanti spalva (63 proc.).



Pasak architektės, tokį pasirinkimą gali lemti baltos spalvos neutralumas. Ji nepabosta, puikiai atspindi šviesą, suteikdama erdvumo pojūtį, ir pabrėžia kitus interjero akcentus – meno kūrinius, nuotraukas ar baldus.

„Šiuolaikinio lietuvio interjero skonį labiausiai lemia tendencijos iš Vakarų šalių. Tai, kas tampa aktualu ar madinga Vakarų pasaulyje, atkeliauja ir į Lietuvą. Tačiau, žinoma, kuo daugiau keliaujame, skaitome ir domimės įvairiomis pasaulio kultūromis, tuo įvairesni tampa ir mūsų interjero pasirinkimai“, – sakė S. Daugėlienė.

Kitos populiariausios tarp tyrimo dalyvių spalvos buvo geltona (38 proc.), žalia (31 proc.), ruda, mėlyna (po 23 proc.) bei raudona (18 proc.).

Baltos spalvos ir jos atspalvių interjerai dažniau dominuotų moterų, aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas turinčių miesto gyventojų svajonių butuose. Vyrai dažniau rinktųsi juodą, mėlyną ir žalią spalvų gamas. 18–25 metų apklausos dalyviai prielankumą reiškė juodai, mėlynai, raudonai spalvoms.

„Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime dalyvavo 1014 respondentų. Apklausti 18–75 metų amžiaus gyventojai, iš jų 61 proc. – 26–55 metų amžiaus. 46 proc. apklaustųjų buvo didmiesčių, 26 proc. – mažesnių miestų ar rajonų centrų ir 28 proc. – kaimo vietovių gyventojai.





Gintarė DABRIŠIŪTĖ

Reklama: veidrodinė plėvelė langams



Publikuota: 2020-08-20 08:19:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vieni nori alyvų, kiti – vejos ir atverto vaizdo
* Muziejininkės darbas – išsipildžiusi vaikystės svajonė
* Interjero dizainerė: „Svarbiausia – erdvių suplanavimas, o ne sienų spalva“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai