„Santaka“ / Lietuviai iš lėktuvų persėdo į automobilius / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2,25 ha dirbamos žemės Lakštučių kaime. Tel. 0 615 26 489.
Galioja iki: 2024-11-15 09:30:48



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Lietuviai iš lėktuvų persėdo į automobilius


Dauguma Lietuvos gyventojų šeimos atostogas šiemet praleidžia keliaudami automobiliais. Vos 7 proc. apklaustųjų pagrindine atostogų transporto priemone šią vasarą įvardijo lėktuvą. Tokį lietuvių požiūrį į atostogų transportą atskleidė „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.



Septyni iš dešimties

73 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiemet planuoja keliauti automobiliu, 12 proc. – autobusu ir tik 7 proc. – lėktuvu. Keliauti keliomis transporto priemonėmis žada 3 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Automobiliu dažniau išvykas organizuoja tiek vyrai, tiek moterys. Savo ruožtu autobusu kone dvigubai dažniau nusiteikusios keliauti moterys.

„Kelionės automobiliu mėgstamos dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atsižvelgiant į visą šių metų kontekstą, tai bene paprasčiausias būdas laikytis būtinų atsargumo priemonių, o kartu mėgautis tokia kelione, kokios norite. Jau nekalbant apie tokius praktiškus dalykus, kaip galimybė sustoti kada nori, keliauti šeimai priimtinu tempu“, – sakė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.





Ir Lietuvoje, ir užsienyje

Šiemet itin populiarios kelionės automobiliu po Lietuvą. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį automobiliu keliavo 88 proc. šalies gyventojų. Antroje vietoje šioje apklausoje liko autobusai – jais keliavo 11 proc. lietuvių.

Tačiau V. Klumbys pastebi, kad vis dažniau Lietuvos gyventojai apsvarsto galimybę automobiliu pasiekti ir tolesnes šalis. Pavyzdžiui, pernai vasaros sezono metu į Švediją automobiliais keliavo daugiau nei 7 tūkst. lietuvių, į Vokietiją – beveik 5 tūkst. Šias šalis lietuvių automobiliai pasiekė jūrų keltais.

„Toks keliavimo būdas, kai automobiliai perkeliami keltais, – ir populiarus, ir patogus: kol keltas plaukia naktį, keleiviai ir automobiliai ilsisi. Keltuose neribojamas transporto priemonės svoris, tad galima pasiimti neribotą kiekį bagažo, augintinį“, – aiškino V. Klumbys.



Kad kelionė būtų maloni

Planuojant tolesnę išvyką automobiliu, visų pirma, patariama patikrinti automobilio techninę būklę, susidaryti kelionės planą, pasiimti ne tik reikalingus dokumentus, drabužius, daiktus, skirtus laisvalaikiui ar pramogoms, maisto, bet ir vaistinėlę, būtinąsias apsaugos priemones. Taip pat atkreipti dėmesį į kiekvienoje šalyje galiojančias taisykles, susijusias ne tik su koronavirusu, bet ir su kelių eismo taisyklėmis.



Pavyzdžiui, kokie greičio apribojimai ir mokesčiai (ekologinis, taršos, automobilio statymo ir pan.) galioja, kokie keliai yra mokami ir kaip už juos atsiskaityti. Informacijos apie tai galima rasti ne tik internete, bet ir įvairiose specialiose programėlėse, kurios leidžia susidėlioti patogų maršrutą, nurodo preliminarias kelionės išlaidas.

Patyrę keliautojai automobiliu per dieną rekomenduoja įveikti ne daugiau kaip 400 kilometrų. Žinoma, atsižvelgiant į kelius, kuriais teks vykti. Jei magistralėje šį atstumą galima įveikti per kelias valandas, tai vis stabtelint kelionė gali užsitęsti ir pusę dienos.

„Norint pasimėgauti visais kelionės automobiliu malonumais, pravartu rinktis ne magistralinius, o paprastus kelius. Magistraliniai keliai skirti tam, kad greičiau pasiektumėte galutinį kelionės tikslą, tačiau, jei norite daugiau malonių potyrių, verta išsukti iš pagrindinio kelio, pasimėgauti unikaliu kiekvienos šalies kraštovaizdžiu, gyvenvietėmis. Labai svarbu numatyti laiko ir poilsiui“, – rekomendavo V. Klumbys.



Rūta PUKENĖ



Publikuota: 2020-08-28 09:34:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išdalyti „Gintarinių bičių“ apdovanojimai
*Žemdirbių šventėje – padėkos ūkininkams ir ministrui
* Policijos pareigūnai prie perėjų pažeidėjų netyko
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į Donaldo Trampo pergalę JAV prezidento rinkimuose?
Apsidžiaugiau.
Apėmė nerimas.
Laukiu, ką parodys ateitis.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai