„Santaka“ / Suvalkijos ūkininkų neramumai, sukrėtę Lietuvos valdžią / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Ūkininkai skaito spaudą, „Kuntaplis“, 1939, Nr. 4.

Istorineprezidentura.lt nuotr.


Suvalkijos ūkininkų neramumai, sukrėtę Lietuvos valdžią


1935–1936 m. Suvalkijoje, ypač Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių apskrityse kilę ūkininkų streikai sukrėtė autoritarinį Antano Smetonos režimą.

Streiko priežastys

Suvalkijos ūkininkų streikas kilo dėl kelių svarbiausių priežasčių. Jį netiesiogiai paskatino A. Smetonos režimo nelankstumas sprendžiant krašto problemas bei piliečių teisių ir laisvių apribojimas. Tiesioginė streiko priežastis – 1929 m. pasaulinės ekonominės krizės pasekmės Lietuvos ūkiui: žemės ūkio produktų kainos smarkiai krito, o pramoninės prekės neatpigo.

Streikas prasidėjo 1935 m. rugpjūčio 20 d. Ūkininkai pradėjo boikotuoti miestus, pienines, kelius. Vėlesniame etape pradėti pjaustyti telefono stulpai, vyko streiko neremiančių ūkininkų apšaudymai, susirėmimai su policija. Vienas iš garsiausių buvo Gražiškių ūkininkų ir policijos susirėmimas.



Kruvini įvykiai Gražiškiuose

1935 m. rugsėjo 21 d. Marijampolės apskrities saugumo policijos ir Gražiškių nuovados viršininko nurodymu už aktyvų dalyvavimą streike buvo suimti trys Gražiškių valsčiaus gyventojai: P. Eidukaitis, K. Kazlauskas ir St. Subačius. Suimtieji buvo laikomi Gražiškių nuovados areštinėje. Aktyviausias streiko iniciatorius Bambinių kaimo ūkininkas P. Eidukaitis parašė atsišaukimą su šūkiu , , Tik truputį drąsos – ir laimėsime, nes dabar gyvenimas yra neįmanomas.“


„Ūkininkai, – sakoma atsišaukime, – rankas iškėlę, šaukė, rėkė gelbėti, bet tigras greičiau pasigailės savo aukos negu mūs neklaidingieji ūkininko. Todėl mes, Lietuvos ūkininkai, matydami po savo kojomis tamsią bedugnę, turime kaip įmanydami patys save gelbėti.“

P. Eidukaitis bandė šį atsišaukimą išspausdinti Vokietijoje ir išplatinti.

Sulaikius tris streiko dalyvius, Gražiškių ūkininkai nutarė areštantus išlaisvinti. Dauboje prie Tamašausko sodybos naktį susirinko per 300 ūkininkų ir 5 valandą ryto organizuotai atėjo į miestelį, prikėlė iš miego policijos nuovados viršininką ir pradėjo jam grasinti: „Paleisk areštuotus, kitaip tave, rupūže, užmušime!“

Pareikalavus atrakinti areštinę, policininkas Radzevičius jiems numetė raktus. Tuomet gražiškiečiai pagriebė policininką už sprando, prilenkė prie žemės ir privertė paimti raktus ir atrakinti areštinę. Po šio įvykio pradėta masiškai suiminėti streikininkus. Rugsėjo 23 d. vėl bandyta vaduoti streikininkus. Per susirėmimą su policija buvo sunkiai sužeistas Jurgis Abramavičius. Jis nuo žaizdų mirė.




Ūkininkų kova su streiklaužiais

Per streiką keliuose buvo statomos sargybos. Streikams slopstant padažnėjo grasinimų, padeginėjimų, apšaudymų.

Paikiškių kaimo pievoje buvo rastas nušautas ūkininko V. Natkevičiaus arklys ir raštelis „Už nepildymą streiko“. Rugsėjo 13 d. Kumečių kaime, Alvito valsčiuje, šauta į Mykolo Gustaičio gyvenamąjį namą. Gražiškių valsčiuje padegti streiką boikotavusio Jurgio Skripkaičio trobesiai. 1936 m. kovo 29 d. Pajevonio valsčiuje, Užbalių kaime, sudegintas Jurgio Želvio ūkis. Griovyje rastame raštelyje buvo parašyta: „Kas mokės mokesčius, visų bus toks pats likimas kaip Želvio.“

1936 m. apšaudytos seniūnų sodybos. Vištyčio valsčiuje vasario 5 d. nežinomi asmenys apšaudė Račiūnų kaimo seniūno Petro Vasiliausko butą, vasario 19 d. Keturvalakių valsčiaus Geisteriškių kaime – seniūno Baltraus Švedo namą, Bartninkų valsčiuje – Albino Dabulevičiaus namą. Gižų valsčiuje buvo apšaudytas Rūdos kaimo seniūno Jurgio Danisevičiaus gyvenamasis namas, išmušti Pečiuliškių kaimo seniūno Limbausko gyvenamojo namo langai.


Pajevonio valsčiuje apšaudytas viršaičio Jono Mažeikos namas, Būdviečių kaime – Jono Vasikevičiaus namas. Eglupių kaime penki šūviai iš kariško šautuvo iššauti į seniūno Antano Alkevičiaus namą. Karalkrėslio seniūno Mitrikevičiaus namas apšaudytas penkiolika šūvių iš pistoleto. Šie duomenys yra užfiksuoti Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose policijos pranešimuose.



Teisminis susidorojimas

Streikai vyko Lietuvoje esant karo padėčiai, tad politines bylas spręsdavo karo teismai.

Remiantis Saugumo departamento vadovo A. Povilaičio pranešimu, už dalyvavimą Suvalkijos ūkininkų judėjime, įsikišus valdžios organams, už nelegalius ir priešvalstybinius veiksmus, už prisidėjimą prie šio bruzdėjimo buvo sulaikyti 763 asmenys. Iš jų 210 perduoti teismui, 530 – administracijos organams, 16 asmenų paleisti, 7 žmones iš administracinių organų per susirėmimus atėmė minia.

Kariuomenės ir karo lauko teismai nagrinėjo garsiausias Suvalkijos ūkininkų streiko dalyvių bylas. Kaip gąsdinimo ir atgrasymo įrankis, pradėtos taikyti mirties bausmės.

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje saugomi streiko dalyvių prisiminimai atskleidžia policijos taikytas priemones. Juozas Kažemėkas yra pasakojęs, kad tardė daugiausia naktimis. Grasino, liepė išduoti. Bronius Šiugžda Vilkaviškio kalėjime buvo mušamas. Mirties bausmės sulaukė keturi Pajevonio krašto ūkininkai: Bronius Pratasevičius iš Užbalių kaimo, Misviečių kaime, Alvito valsčiuje, gyvenęs Kazys Narkevičius, Būdviečių kaimo (Pajevonio valsčius) gyventojas Alfonsas Petrauskas, Petras Šarkauskas iš Kaupiškio kaimo.

Kitiems nuteistiesiems – Vincui Aleksai, Augustinui Valinskui ir Juozui Leonavičiui padavus malonės prašymus, mirties bausmė buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.



Antabas ŽILINSKAS

Istorikas









(Bus daugiau)



Publikuota: 2020-08-31 08:20:31

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai