Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Aptarti apleistų žemės plotų klausimą į išplėstinį Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto posėdį susirinko įvairių sričių specialistai.

Autoriaus nuotr.

Įvažiavusiuosius į Vilkaviškį pasitinka ženklai, informuojantys, jog miestas keičiasi. Vis dėlto atokesniuose rajono kampeliuose dar gausu apleistų privačių sklypų ar valstybinės žemės lopinėlių, o nešienautos pakelės, esančios šalia ūkininkų laukų, jau seniai tapo įprastu reiškiniu.

Gresia baudos

Siekdami, kad situacija dėl apleistų sklypų nors kiek pasikeistų, Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto nariai surengė išplėstinį posėdį, į kurį pasikvietė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilkaviškio skyriaus specialistų, teisininkų, žurnalistų bei kai kurių kitų sričių atstovų. Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto pirmininkas Arvydas Šlivinskas pabrėžė, kad pastaruoju metu nemažai šalies rajonų ėmė iš esmės spręsti apleistų žemių problemą, todėl ir Vilkaviškis privalo žengti šiuo keliu.

„Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybės taryba net konkrečiai nustatė, kokio aukščio žolės bei krūmai gali būti apleistose teritorijose ir kokios baudos jų savininkams turėtų būti taikomos. Mūsų rajone irgi yra nemažai apleistų sklypų, o juos tvarkyti imasi ne kiekvienas. Be to, tikrai ne visi sumoka žemės ar žemės nuomos mokestį, o ką jau kalbėti apie paskirtas baudas“, – mintimis dalijosi A. Šlivinskas.

Posėdyje dalyvavusi NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė sakė, kad šiemet yra numatyta patikrinti 22 apleistus rajono sklypus. Įprastai, jei patikrų metu NŽT specialistai randa pažeidimų, žemių savininkai iš pradžių būna tik įspėjami, o vėliau – baudžiami. Baudų dydžiai priklauso nuo apleistos žemės ploto. Dažniausiai netvarkomos būna iki 3 ha užimančios teritorijos. Jų savininkams gali būti pritaikyta 70–140 eurų bauda, o jei šie ir toliau netvarko savo valdų, pakartotinė bauda gali siekti net iki 300 eurų.



Sunku priversti

Ne mažiau nei apleisti privatūs sklypai ar nesutvarkyti dirbamos žemės plotai rajono įvaizdį gadina ir šalia ūkininkų laukų besidriekiančios apžėlusios pakelės. Nors Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai nuolat ragina ūkininkus būti supratingus ir nusišienauti pakeles, taip elgiasi tikrai ne visi. Nemažai žemių savininkų savo plotus yra išnuomoję kitiems žemdirbiams, todėl vieni teisinasi, kad žemės nedirba, todėl ir pjauti pakelių jiems nepriklauso, o kiti atkerta, jog išsinuomojo tik dirbamus plotus, o ne pakeles.

„Priversti ūkininkus nusišienauti pakeles – labai sunku. Paprastai mes per patikras ieškome didesnių apleistų plotų, tačiau ateityje kreipsime dėmesį ir į nešienautas pakeles. Yra įvairių būdų, kaip išreikalauti nupjauti žoles“, – sakė V. Belozarienė.

Jos teigimu, prie rajono įvaizdžio gerinimo galėtų prisidėti ir daugiau institucijų. Drausminti apleistų sklypų ar dirbamų žemių savininkus gali ne tik NŽT specialistai, bet ir aplinkosaugininkai, seniūnai ar net Lietuvos agronomų sąjungos nariai.

„Administracinių nusižengimų kodekse yra įvardyta daugybė galimybių, kaip būtų galima tramdyti pažeidėjus. Mūsų tarnyba kontroliuoja apleistų arba ne pagal paskirtį naudojamų dirbamų žemių savininkus. Bet juk pasitaiko įvairių situacijų. Pavyzdžiui, mums žinoma, kad senasis Alvito aerodromas pamažu virsta nelegaliu sąvartynu, tačiau šią problemą jau turėtų spręsti aplinkosaugininkai“, – kalbėjo NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja.



Piktybiškai naudojasi

Nemaža rajono problema įvardijama ir apleistos bei neprižiūrimos namų valdos bei į Savivaldybės biudžetą nesurenkamos baudos už jų nepriežiūrą. Nemažai gyventojų nemoka mokesčių ir už valstybinės žemės nuomą ar laikiną naudojimąsi.

„Jei žmonės nemoka mokesčių už naudojimąsi valstybine žeme, įspėjame juos, o po trijų mėnesių pradedame procedūras nutraukti nuomos sutartį. Dalis gyventojų sureaguoja, o dalis ne. Blogiausia situacija yra su ta žeme, kuri yra po privačiais pastatais. Tokiais atvejais nutraukti nuomos sutartį nėra tikslinga, nes pagal įstatymą žemę vis tiek galima išnuomoti tik pastatų savininkams. Dalis jų tuo piktybiškai naudojasi ir nemoka nuomos mokesčio. Išsireikalauti jo galima tik teismo keliu“, – kalbėjo V. Belozarienė.

Šiais metais rajono Savivaldybei valstybinės žemės nuomos mokestį buvo skolingas 41 asmuo. Bendra jų skola siekė kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų. Skolininkams taip pat priskaičiuota 1102 eurai delspinigių.

„Šeši asmenys skolą grąžino gera valia, be teismo sprendimo. Iš jų į Savivaldybės biudžetą sulaukėme 6570 eurų. Visi kiti skolininkai teismo sprendimu perduoti antstoliams dėl priverstinio skolos išieškojimo. Didžioji dalis skolininkų nesumoka už jiems priklausančias namų valdas. Ne vienus metus į šį sąrašą patenka tie patys asmenys. Tokie žmonės dažniausiai gyvena užsienyje arba nebūna susitvarkę paveldėjimo dokumentų. Bet kokiu atveju net ir po daugybės metų pamažu tas skolas pavyksta susigrąžinti“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---